- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-07
- Bylos Nr.
- 2K-374/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Benediktas Stakauskas, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Advokatai
- Vita Neverauskaitė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutarties, kuria Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti 2007 m. lapkričio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo R. J. , V. A. ir D. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, kaip nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, išteisintųjų gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. buvo kaltinamas aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t. y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą: būdamas AB (duomenys neskelbtini) direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingas už apskaitos organizavimą, 2003 ir 2004 metų pabaigoje nesudarė komisijos žuvų kiekio ir svorio inventorizacijai, neorganizavo ilgalaikio nematerialaus turto, žaliavų, medžiagų, kuro, pašarų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos, gautinų skolų inventorizacijos; taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 3 punktą, kuriame nurodyta, kad „Įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau, kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą“; dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų; taip R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
V. A. buvo kaltinama aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t. y. tuo, kad būdama AB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nes nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimų: neapskaičiavo 280 780 vienetų prekinių karpių svorio sumažėjimo 19 780 kg vertine išraiška ir neįtraukė į apskaitos registrą „Nebaigta gamyba“, dėl vertine išraiška neapskaičiuoto sumažėjusio prekinių karpių kiekio ir svorio laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 1 d. nebuvo galima nustatyti nebaigtos gamybos vertės, t. y. įvertinti įmonės turto; taip V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
D. S. buvo kaltinamas aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t. y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą: būdamas AB (duomenys neskelbtini) vykdantysis direktorius nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 punkto reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. nesurašė nė vieno pirminio apskaitos dokumento, todėl nebuvo galima iš dalies įvertinti įmonės turto, t. y. nustatyti, kiek kilogramų priaugo prekiniai karpiai ir lydekos, nes 2004 metais žuvies prieaugis pagal savikainos apskaičiavimo pažymą, surašytą buhalterės V. A., buvo 128 964 kg, iš jų prekiniai karpiai priaugo 127 464 kg, prekinės lydekos – 1500 kg; o pagal D. S. surašytus tvenkinių išžvejojimo suvestinius žiniaraščius – prekiniai karpiai priaugo 119 875 kg, o prekinių lydekų prieaugis neapskaičiuotas, todėl nebuvo galima iš dalies įvertinti įmonės turto, t. y. kiek prekinių karpių per 2004 m. pardavė bendrovė, nes vyr. buhalterė V. A. prekinių karpių savikainos apskaičiavimo pažymoje įrašė, kad per 2004 m. bendrovė pardavė 112 821 kg prekinių karpių, 22 555 kg daugiau, negu buvo įrašyta pateiktuose karpių pardavimo dokumentuose, nes nebuvo surašytos karpių pardavimo iš komercinio tvenkinio Nr. 19 sąskaitos–faktūros, o D. S. 2004 m. gruodžio 1 d. surašytame įprastinės gamybos tvenkinių išžvejojimo suvestiniame žiniaraštyje nurodyta, kad per 2004 m. iš komercinio tvenkinio Nr. 19 buvo parduota 22 700 kg karpių; taip pat D. S. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 punkto, nes pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktuose, kuriuose nebuvo įrašytos atliktos paslaugos, ir V. Simanavičiui išmokėjo 77 154 Lt; dėl to nebuvo galima nustatyti, kokias 77 154 Lt vertės paslaugas bendrovei atliko V. Simanavičius ir nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos; taip D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, nes teismas kai kuriuos byloje esančius įrodymus vertino atsiedamas vienus nuo kitų, o kai kurių įrodymų visiškai nevertino, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus; taip pat neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl ENTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos specialisto išvadoje Nr. 5-2/81 nustatytų ir įvertintų UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų. Kasatorius nurodo, kad apeliacinis teismas, prilygindamas suvestinius žuvies išgaudymo žiniaraščius inventorizacijos aktams, taip pat nevertino, kokios datos suvestiniai žiniaraščiai buvo prilyginti inventorizacijai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko kompleksinį mokesčių patikrinimą, t. y. tikrino tik su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu į valstybės biudžetą susijusį duomenų teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio nuostatomis, bet nevertino UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos teisėtumo bei pateiktų išvadų pagrįstumo, kurios tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimų vyresnioji specialistė N. D. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nepateikė išvadų ir dėl vykdančiojo direktoriaus D. S. ir vyr. buhalterės V. A. veiksmų aplaidžiai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasatorius nurodo, kad visiškai nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad žuvies pardavimasis iš tvenkinio Nr. 19 buvo vykdomas ne natūrine forma, bet parduodant paslaugą – žvejybą, ir dėl to ši apskaita buvo vedama ne natūrine forma, bet laiko matu išreikšta pinigine forma, todėl nėra pagrindo laikyti, kad įmonė negalėjo apskaičiuoti bendrovės turto. Kasatoriaus nuomone, Kauno apygardos teismas, teigdamas, kad žuvininkystė yra specifinė gamybos rūšis, neįvertino ir to, kad Lietuvos Respublikos apskaitos įstatymas, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės numato visoms bendrovėms vienodą buhalterinės apskaitos vedimo ir inventorizacijos atlikimo tvarką; bendrovėms, kurios verčiasi žuvininkyste, vedant apskaitą bei atliekant inventorizaciją, jokių išimčių kaip specifinei žuvininkystės veiklai nenumatyta, todėl visos įmonės privalo vieningai vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius aktus.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartimi atmestas Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. išteisinamojo nuosprendžio ir pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia BPK 320 straipsnio 3 dalis. Teismas skundo nagrinėjimo ribas nustato remdamasis apeliaciniame skunde nurodytais nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindais ir motyvais, kuriuos teismas privalo nuodugniai ištirti.
Prokuroras kasaciniame skunde tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, atmesdamas šį skundą nenurodė motyvų, aiškiai įrodančių, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
Prokuroro apeliacinis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių. Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindas išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra numatytas BPK 328 straipsnio 3 punkte. R. J. , V. A. ir D. S. pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendį išteisinti jiems nepadarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamieji išteisinti todėl, kad nenustatyta, jog dėl jų veikų negalima buvo įvertinti įmonės veiklos ir neįrodyta jų tyčia.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartyje pateikta nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių analizė ir klaidingai tvirtinama, kad šis nusikaltimas padaromas tik dėl neatsargumo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio vienas iš motyvų buvo tai, kad R. J. , V. A. ir D. S. aplaidžiai tvarkydami apskaitą veikė neatsargiai, todėl negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, padaromas tik tyčia, nes pagal BK 16 straipsnio 4 dalies nuostatą už neatsargias veikas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik specialiai kodekse numatytais atvejais. Šie atvejai numatyti BK specialiosios dalies straipsniuose. BK 223 straipsnyje nenurodyta, kad asmuo atsako pagal BK 223 straipsnio 1 dalį tik tais atvejais, kai veika yra padaryta dėl neatsargumo.
Tai, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo apeliacinį skundą vadovaudamasis klaidinga teorine koncepcija dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto požymio, yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinio skundo atmetimo motyvai yra neįtikinami ir neteisingi. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis priešinga nei pirmosios instancijos teismas nuostata dėl kaltės formos, paliko galioti be pakeitimų pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl kasaciniame skunde pagrįstai abejojama apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais.
R. J. , V. A. ir D. S. buvo kaltinami aplaidžiu teisės aktuose nustatytu buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti AB (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų. Minėtų padarinių atsiradimas yra būtinas BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, padarinių atsiradimui pagrįsti. Prokuroro apeliaciniame skunde pateikti argumentai šiai teismo nuosprendžio išvadai paneigti. Tai visų pirma 2005 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvada Nr. 5-2/81 su priedais dėl AB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų. Nors, kaip matyti iš Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, specialistė N. D., apklausta pirmosios instancijos teisme, patvirtino šią išvadą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje jos parodymai įvertinti priešingai. Iš nutarties matyti, kad N. D. tvirtino, jog iš apskaitos dokumentų galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. N. D. apeliacinės instancijos teisme nebuvo apklausta, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta išvada neatitinka bylos aplinkybių. Būtent tuo pagrindu buvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai ir tai sukliudė teismui priimti teisingą nutartį. Tai yra esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas, todėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.