Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. B. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteista pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

L. B. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, laikė su savimi 39,652 g miltelių ir granulių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 12,608 g narkotinės medžiagos heroino. Šią nusikalstamą veiką ji padarė tokiomis aplinkybėmis.

2009 m. balandžio 29 d., apie 15.40 val., L. B., būdama prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai su savimi laikė 39,652 g miltelių ir granulių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 12,608 g narkotinės medžiagos heroino, o pamačiusi policijos darbuotojus, šią narkotinę medžiagą perdavė R. S., kuri L. B. nurodymu indelį su 12,608 g narkotinės medžiagos - heroino išmetė per namo Nr. 7 koridoriaus išdaužtą langą į lauką.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir atlikus daiktinių įrodymų tyrimą bei nustačius, kad indelis su narkotinėmis medžiagomis, kurį L. B. pripažino radusi, ir byloje esantis indelis yra tas pats, teismas turėjo pagrindą L. B. pripažinti kalta tik dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jos nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 259 str., bet ne pagal BK 260 str. 3 d., kadangi jokiais įrodymais nenustatyta, jog L. B. tyčia, sąmoningai įgijo narkotines medžiagas ir kad įgijo jų labai didelį kiekį. Prašo nuosprendį panaikinti nenustačius L. B. kaltės dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir bylą nutraukti, o teismui nustačius, kad L. B. disponavo narkotinėmis medžiagomis, jos nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 259 str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde įžvelgia galimą teismo šališkumą vertinant liudytojų ir nuteistosios parodymus, tačiau jame jokie duomenys, rodantys objektyvų arba subjektyvų bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, nenurodyti. Pati nuteistoji ir jos gynėjas teisminio nagrinėjimo metu teismui nušalinimo nepareiškė, BPK 58 str. nurodytų aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą, irgi nenustatyta. Tuo tarpu įrodymų įvertinimas ne taip, kaip to norėjo ir siekė pati nuteistoji, nėra teismo šališkumas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo vadovautis tik liudytojos R. S. teisme duotais parodymais, nes ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu ji buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų ir galėjo nesuprasti jai užduodamų klausimų, netinkamai juos vertinti ir duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, o kilus abejonėms dėl parodymų nesutapimo, pasinaudoti kitomis procesinėmis priemonėmis objektyviai tiesai nustatyti. Visų pirma, byloje nenustatytos aplinkybės, kad R. S. buvo tokios nuo narkotinių medžiagų apsvaigimo būsenos, kad nesuvoktų jai užduodamų klausimų esmės ir dėl to duotų tikrovės neatitinkančius parodymus. Byloje yra 2009 m. balandžio 29 d. R. S. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (t. 1, b. l. 45), kurio išvadoje nurodyta, kad R. S. nustatytas narkotinis apsvaigimas morfinu, kodeinu. Tyrimas jai buvo atliekamas 18.30 val. Akte nurodoma, kad tiriamoji prisipažino vartojanti narkotines medžiagas jau apie 10 metų, paskutinį kartą vartojo vakar, dozė maža. Toliau akte nurodyta, kad tiriamoji jaudinasi, pergyvena, kalba atvirai, kad narkotikus vartoja seniai, prašymų neturi. Sąmoningumas – orientacija adekvati, orientuota. Atsimena įvykį. Nepilnai nuosekli. Iš to, kas nurodyta šiame akte, galima daryti išvadą, kad nors R. S. ir buvo nustatytas apsvaigimas narkotinėmis medžiagomis, iš nurodyto akto tiriamojoje dalyje išdėstytų aplinkybių tikrai negalima padaryti išvados, jog tas apsvaigimas tokio stiprumo, kad ji nesuprastų jai užduodamų klausimų esmės. Skundo argumentas, kad R. S. ikiteisminio tyrimo metu galėjo duoti tikrovės neatitinkančius parodymus dar ir dėl baimės būti apkaltintai disponavimu narkotinėmis medžiagomis, taip pat nepagrįstas, nes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir pati R. S., ir L. B. teigė, kad indelis priklausė būtent L. B.. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nustatęs šios liudytos parodymų prieštaringumą, turėjo pasinaudoti kitomis procesinėmis priemonėmis objektyviai tiesai nustatyti, neturi prasmės, nes teismas nuteistosios L. B. kaltę nuosprendyje kaip tik ir pagrindė kitais abejonių nekeliančiais įrodymais: liudytojų R. J., A. M. parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, specialistų išvadomis. Liudytojų parodymai jau išdėstyti ir aptarti, tačiau teismas L. B. kaltę grindė ne vien tik liudytojų parodymais, bet ir kitais objektyviais įrodymais. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 3-5) matosi, kad ant žemės guli užsuktas stiklinis indas, kurio viduje yra du polietileniniai maišeliai su granuline medžiaga viduje įvynioti į juodos spalvos polietileninį maišelį. Iš daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 7-10) matosi, kad buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas įvykio vietos apžiūros metu rastas stiklinis indas ir jo turinys – du rausvos spalvos polietileniniai maišeliai, kuriuose yra milteliai ir granulės, dalis miltelių išsibarstę į juodos spalvos polietileninį įpakavimą. 2009 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje (t. 1, b. l.21-22) nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių ir granulių dviejuose rausvos spalvos plastikinės plėvelės ryšulėliuose, suvyniotuose į juodos spalvos plastikinės plėvelės skiautę ir supakuotuose į stiklinį indelį, kurį 2009-04-29 L. B. namo Nr. 7, esančio Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185-1, koridoriuje perdavė R. S., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 12,608 g. Kitoje 2009-05-04 specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 16-17) nurodyta, kad nuoplovose, paimtose nuo L. B. rankų yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai. Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad ši aplinkybė patvirtina, jog nuteistoji turėjo kontaktą su šia narkotine medžiaga. Kolegija pažymi, kad nuteistosios ir liudytojos R. S. parodymai, kurie pirmiau buvo duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kurie, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., teisiamajame posėdyje buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, įrodymais nepripažįstami. Tačiau tie nurodytų asmenų parodymai, kurie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, kurių pakanka išvadoms apie nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, tą veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą bei kitas svarbias bylos aplinkybes, irgi laikomi svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas L. B. kaltę ne tik nepagrįstai pagrindė ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir neįsitikinęs, ar nuteistosios rastas indelis ir R. S. išmestas indelis, kurį rado policijos pareigūnai, yra vienas ir tas pats objektas. Taip pat teismas nepagrįstai neapklausė ekspertės tam, kad būtų nustatyta, ar heroino suradimas L. B. rankų nuoplovose įrodo, kad nuteistoji sąmoningai turėjo kontaktą su narkotinėmis medžiagomis, taip pat ar heroino pėdsakai ant jos rankų galėjo likti nuo kontakto su indu, kuriame buvo narkotinė medžiaga ar valant stalą, ant kurio galėjo būti R. S. vartojamų narkotikų liekanų. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir neatitinkantys bylos aplinkybių, todėl irgi atmestini. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad gynėjas buvo pareiškęs prašymą apklausti specialistę I. Žvironaitę, tačiau tokį prašymą teismas pagrįstai atmetė. Iš bylos matosi, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimų specialistė I. Žvironaitė atliko nuteistosios L. B. ir liudytojos R. S. rankų nuoplovų tyrimą. Gynėjo klausimas apie sąmoningą nuteistosios kontaktą su narkotine medžiaga nėra šios specialistės kompetencijoje. Nuteistosios DNR tyrimas nebuvo atliekamas, todėl ir jos apklausa nebuvo tikslinga. Be to, kaip jau buvo nurodyta, byloje iš viso nenustatytos aplinkybės apie nuteistosios kontaktą su kažkokiais indais. O apeliaciniame skunde atsirado dar viena nauja aplinkybė, kad nuteistoji tariamai dar ir valė stalą, ant kurio galėjo būti narkotinės medžiagos liekanų. Apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl stiklinio indo, kuriame buvo surastas heroinas, yra nepagrįstos ir jos paneigtos kitais įrodymais. Visi trys policijos pareigūnai liudytojai R. J., A. M. ir A. J. patvirtino, kad matė patį L. B. indelio perdavimo R. S. faktą, kad tas indelis tuoj pat buvo pakeltas, kad buvo atlikta ir protokoluose užfiksuota įvykio vietos ir daiktų (to stiklinio indelio) apžiūra. Indelis ir jo turinys buvo nufotografuoti bei aprašyti, o tas aprašymas dėl narkotinės medžiagos supakavimo dar ir į polietileninį maišelį atitikiko ir liudytojų R. J. bei A. M. parodymus. Šiuo atveju ir nuteistosios skirtingu metu duoti parodymai irgi patvirtina, kad jos rasto indelio viduje matėsi „kažkas juodo, gal šiukšlės“, „juodos spalvos polietileninis įpakavimas“, „juodos spalvos šiukšlių maišas“. Be to, nuteistoji niekada neneigė, kad tas indelis priklauso jai. Dar tą pačią 2009 m. balandžio 29 d. buvo atliktas ir tame indelyje buvusių miltelių momentinis testas, kuris nustatė, kad milteliuose gali būti narkotinė medžiaga heroinas. Kitą dieną, t. y. 2009 m. balandžio 30 d., tas indelis, supakuotas į paketą Nr. 0042447 ir perduotas cheminiam bei daktiloskopiniam tyrimui (t. 1, b. l. 19). 2009 m. gegužės 4 d. specialisto išvados (t. 1, b. l. 21-22) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad gautas paketas Nr. 0042447 yra nepažeistas, joje aprašytas indelis ir jo turinys, kuris atitinka daiktų apžiūros protokole užfiksuotą šio indelio aprašymą. Šis daiktinis įrodymas tyrėjos O. R. 2009 m. birželio 22 d. nutarimu buvo perduotas saugoti Narkotikų kontrolės skyriaus saugojimo kameroje. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad tiriant bylos dokumentus buvo tik perskaitytas daiktų apžiūros protokolas, o pats daiktinis įrodymas tiriamas nebuvo. Tačiau nei nuteistoji, nei jos gynėjas tokio prašymo teismui ir nepareiškė, abejones dėl indelio pirmą kartą išdėstė apeliaciniame skunde, o pradėjus bylą nagrinėti apeliacine tvarka gynėjas pareiškė prašymą ištirti šį daiktinį įrodymą. Šį prašymą apeliacinės instancijos teismas patenkino, daiktinis įrodymas buvo išreikalautas ir apžiūrėtas teismo posėdyje. Parodžius jį nuteistajai, L. B. parodė, kad neprisimena, ar šis stiklinis indelis buvo paimtas sulaikymo metu. O nuteistajai parodžius įvykio vietos apžiūros protokolą, į kolegijos pirmininkės klausimą nuteistoji parodė, kad po šiuo protokolu parašas yra jos. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistosios L. B. turėtas stiklinis indelis su narkotine medžiaga heroinu ir tyrimui pateiktas bei teisme apžiūrėtas stiklinis indelis yra vienas ir tas pats objektas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstama veika, numatyta BK 260 str. 3 d., gali būti padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, todėl kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir nustatyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės medžiagos kiekis. Įvertinęs visus bylos įrodymus teismas neturėjo pagrindo pripažinti L. B. kalta pagal BK 260 str. 3 d., kadangi jokiais įrodymais nenustatyta, kad ji tyčia ir sąmoningai įgijo narkotines medžiagas ir žinojo, kad įgyja jų labai didelį kiekį. Todėl L. B. veiką galima būtų vertinti tik pagal BK 259 str. 1 d. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. Visų pirma, L. B. nenuteista už labai didelio kiekio heroino įgijimą, o nuteista tik už labai didelio kiekio šios narkotinės medžiagos laikymą. BK 260 str. 3 d. dispozicija numato: „Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų...“. Dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 3 d., jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardintų alternatyvių požymių ir labai didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Šio nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, dalykas ir subjektyvieji – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, būtina nustatyti minėtų požymių visumą. Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 str. 3 d. lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. BK 269 str. 2 d. nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis skirstomas į tris kategorijas: nedidelį, didelį ir labai didelį. Jis nustatinėjamas ir priskiriamas atitinkamai kategorijai remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis. Šiuo metu jas teikia sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos su vėlesniais jo papildymais. Remdamasis minėtomis rekomendacijomis pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad L. B. laikė labai didelį kiekį - 12,608 g narkotinės medžiagos heroino turėdama tikslą jį platinti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu pagal BK 260 str. 3 d. asmuo atsako net ir neturint tikslo tas medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Apeliantai skunde dėstydami argumentus dėl to, kad policijos pareigūnai liudytojai neparodė aplinkybių apie L. B. prekybą narkotinėmis medžiagomis, neteisingai interpretuoja disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis sąvoką. Disponavimas šiomis medžiagomis gali reikštis ne tik jų pardavimu ar kitokiu platinimu, bet ir kitomis BK 260 str. dispozicijoje nurodytomis veikomis nurodytomis (gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ir siuntimu). Todėl neteisėtas labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas irgi yra disponavimas šiomis medžiagomis, ir asmuo už tai atsako pagal BK 260 str. 3 d. Šiame baudžiamajame įstatyme nurodytas nusikaltimas padaromas esant tiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Už BK 260 str. 3 d. nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks jų kiekis. Kad L. B. su savimi laikė labai didelį narkotinės medžiagos heroino kiekį, patvirtina jau minėta 2009 m. gegužės 4 d. specialisto išvada (t. 1, b. l.21-22). Nors nuteistoji neigia žinojusi, kas yra jos tariamai rasto stiklinio indelio viduje, tokie jos parodymai yra neįtikinantys ir jie yra paneigti kitais įrodymais. Policijos pareigūnas R. J. parodė, jog L. B. iš karto prisipažino, kad R. S. pro langą išmestas indelis priklauso jai ir jame yra narkotikai, kuriuos ji norėjo parduoti. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad sulaikyta L. B. prisipažino, kad indelis jos, jam atrodo, jog ji sakė ir tai, kad indelyje yra heroinas. Liudytojas A. J. kategoriškai nepatvirtino, jog L. B. prisipažino kad indelyje yra narkotinė medžiaga ir neprisimena jos pasakytų žodžių, tačiau jam buvo aišku, kad nuteistoji tai žinojo. Ikiteisminio tyrimo metu ir liudytoja R. S. buvo parodžiusi, kad L. B., atbėgusi iš lauko į koridorių, padavė jai stiklinį buteliuką, pasakė, kad jame narkotikai, o lauke policija ir paprašė jį išmesti. Pati nuteistoji, teisme visiškai pakeitusi parodymus, ikiteisminio tyrimo buvo parodžiusi, kad ji perdavė R. S. buteliuką prašydama jį išmesti, nes jis yra vogtas. Tokie BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaityti parodymai gali būti įvertinti kaip patikimi ir jais taip pat gali būti vadovaujamasi priimant nuosprendį, jei jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus. Tuo labiau, kad nuteistoji, pamačiusi policijos pareigūnus, skubėjo kuo greičiau atsikratyti turėto indelio. Iš to galima daryti išvadą, kad ji tikrai žinojo, kas yra to indelio viduje, ir kad jai už jos daromą pavojingą veiką gresia baudžiamoji atsakomybė. Priešingu atveju, visiškai neįtikėtinas jos noras pamačius policijos pareigūnus tuo indeliu atsikratyti. O atsižvelgiant į indelio dydį, galima daryti išvadą, kad ji bent jau bendrais bruožais suvokė ir koks yra tos narkotinės medžiagos kiekis. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad L. B. neteisėtai laikė labai didelį narkotinės medžiagos kiekį turėdama tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Šį jos tikslą patvirtina tai, kad nustatyta, jog L. B. laikė labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, o ji pati narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Darydama nusikaltimą nuteistoji suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, o tai reiškia, kad ji nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai įvertino visas įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes ir nuteistosios nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 3 d.

Nors paskirtos bausmės nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde tiesiogiai neginčija, šiuos klausimus teismas irgi išsprendė teisingai. Iš nuosprendžio matosi, kad skiriant L. B. bausmę teismas vadovavosi bausmės paskirtimi ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Jokių L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, atsižvelgta į nusikalstamos veikos pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltininko asmenybę. Nors L. B. anksčiau neteista, tačiau jos padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, už jo padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios minimumas yra 10 metų. Teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad taikyti nuteistajai švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę pagrindo nėra. Byloje nenustatytos jokios BK 62 str. nurodytos ar kokios nors išskirtinės aplinkybės, dėl ko jai paskirtos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas motyvuotai ir pagrįstai nusprendė paskirti nuteistajai baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, todėl dar labiau ją švelninti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistosios L. B. ir jos gynėjo apeliacinį skundą atmesti.