Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta prie Kauno miesto savivaldybės, anksčiau teistas 7 kartus:

- 2002-03-25 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., pritaikius LR BK 471 str. (sena redakcija) bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

- 2003-05-22 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1d., 178 str. 4 d., 3 mėn. elgesio apribojimo;

- 2004-04-21 Kauno m. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d., 3 MGL bauda;

- 2004-07-08 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 187 str. 3 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 63 str., 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

- 2006-03-03 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 290 str. 3 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., subendrinus su 2004-07-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, galutine 1 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausme;

- 2010-06-17 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, BK 284 str. 1 d. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, BK 138 str. 1 d. 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinus, 2 m. laisvės atėmimo bausme;

- 2013-09-24 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. 21 MGL bauda, į bausmės laiką įskaičius sulaikyme išbūtą laiką bei, vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., bausmę sumažinus 1/3, nustatyta galutinė bausmė – 12,7 MGL (1651 Lt), bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

A. M. atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis: 2014-11-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal LR BK 227 str. 2 d. ir paskirta 5 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015-01-25 09.00 val. policijos tarnybiniame automobilyje Volkswagen Jetta, valst.nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie T.Masiulio g. pastato Nr. 8, Kaune, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos kuopos 1-ojo būrio patruliams D. S. ir A. A. pasiūlė 1000 eurų kyšį.

A. M. teisme neprisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir apklausiamas parodė, kad siūlė pareigūnams 1000 eurų kyšį tik norėdamas pažiūrėti, ar jie ima kyšius. Telefonu įrašinėjo viską, kuris paskui keistai dingo, kai jį sulaikė. Jis to 1000 eurų iš viso neturėjo. Pareigūnams nesakė, kad važiuojam iki namų ar bankomato, tokių pinigų net neturėjo, todėl nusikaltimo nepadarė. Norėjo tik patikrinti, ar ji korumpuoti pareigūnai, ar ne. Pats sugalvojo patikrinti pareigūnus. Nurodymo taip veikti niekas nedavė. Nedalyvavo jokiame nusikalstamų veiksmų imitavimo modelyje. Tiesiog stebi žinias ir skaito internetą, žino, kad daug pareigūnų korumpuotų ir norėjo patikrinti. Įjungė garso įrašą ir siūlė kyšį, žiūrėjo ims ar neims. Bet jei pareigūnai būtų sutikę, jis vis tiek neturėjo tokių pinigų, tai nieko jiems ir nubūrų davęs iš viso. Pareigūnai paimti pinigus atsisakė kategoriškai. Žino, kad ir žmonės baudžiami dėl to, kad siūlo kyši. Tačiau jam atrodo, kad reikia turėti grynų pinigų, kad duoti kyšį. Duoti kyšį, tai reiškia, kad tuos pinigus reikia duoti arba padėti kur ant kilimėlio ar tarp sėdynių, kad nufilmuotų viską, tai tada bus kyšis Jei nėra grynų pinigų, tai nėra ir nusikaltimo, o jis tų pinigų ir neturėjo. Siūlė kyšį, kad mašinos netemtų į aikštelę. Pareigūnai, kai jis siūlė jiems kyšį, tai tylėjo, žvalgėsi, atsisakė. Jis siūlė 1000 eurų kyšį apie tris kartus. Pareigūnai visus kartus atsisakėNeprisimena visų aplinkybių, nes buvo apsvaigęs. Jei būtų buvęs blaivus, tai taip pat būtų elgiąsis. Būtų tikrinęs pareigūnus, bet kyšio būčiau nedavęs. Su savimi tada turėjo gynais 10 eurų su centais. Jam buvo nustatyta 3,74 promilių girtumas.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais.

Liudytoja A. A. parodė, kad sėdint tarnybiniame automobilyje kaltinamasis, suvokdamas, kas vyksta, nes jie ištraukė alkotesterį, norėjo patikrinti girtumo faktą, papašė pūsti, bet iš pradžių nesutiko, sakė, kad viską galima sutvarkyti ir kitaip, bet vėliau sutiko pūsti. Buvo nustatytas 3,74 promilių girtumas. Kaltinamasis A. M. prašė neforminti protokolo ir už tai siūlė pinigų sumą, nors ir matydamas, kad automobilyje įrengta kamera. Dar sakė, kad jiems reikės patiems kažkam pasiskambinti, jei norės gauti tuos pinigus. Jų tarnybiniame automobilyje yra kamera, kuri filmuoja priekį ir galą automobilio salono, filmuoja visą vaizdą. Jis pastebėjo tą kamerą ir suprato, kad ji filmuoja. Pinigus siūlė, kad neforminti įvykio. Kaltinamasis kuitėsi ieškodamas telefono, norėdamas paskambinti, bet to telefono neturėjo. Kokia valiuta siūlė kyšį neatsimena, bet įstrigo jo frazė: „400, tau du ir tau du. Abu per pusę pasidalinsite“. Negali pasakyti tik kokia valiuta tai buvo pasakyta, nes tuo metu formino pažeidimą. Kartu su ja tą dieną dirbo kolega D. S.. Kolega daugiau su kaltinamuoju bendravo, tai jis gal daugiau ką nors galėtų papasakoti. Pirmą kartą, kai kaltinamasis siūlė kyšį, jį perspėjo, bet jis nesureagavo ir dar kartą siūlė. Dėl girtumo kaltinamajam buvo surašytas protokolas. Ant šio protokolo jis pasirašė. Kiek atsimena, tai kaltinamasis siūlė kyšį tris kartus. Paskutinis siūlymas buvo lauke, išlipus iš automobilio. Tuo metu su juo kalbėjo jos kolega. Nors automobilio durelės buvo praviros, bet viso pokalbio ji negirdėjo.

Liudytojas D. S. parodė, kad patruliuodami su kolege A. A. tarnybiniu automobiliu, kuriame įrengta vaizdo ir garso įrašymo technika, T.Masiulio gatvėje pastebėjo nuo Heso pusės atvažiuojantį automobilį, kuris buvo sudaužytu priekiu, išdaužytais žibintais, buferiu, ir jis sukėlė įtarimą. Sulaikius automobilį, iš automobilio pradėjo lipti asmenys ir iš vairuotojo pusės išlipo kaltinamasis A. M... Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis aiškino, kad nevairavo automobilio. Vyko pokalbis su juo. Pasiūlė pasitikrinti girtumą, bet iš pradžių jis atsisakė tai padaryti. Kaltinamasis sakė, kad jam reikia paskambinti kažkam, priveš mums 100 eurų. Kolegė pradėjo rašyti protokolą. Berašant protokolą, M. vėl siūlė kyšį, sakė duos 400, vienam ir kitam po 200. Prašė duoti jam telefoną, kad galėtų paskambinti. Jį įspėjo, kad negalima papirkinėti pareigūnų, nes už tai gresia atsakomybė, į tai jis atsakė, kad žino dėl atsakomybės. Jis visą laiką kalbėjo, kad automobilyje yra kamera, nes ji švietė. Kai buvo išlipę su kaltinamuoju, jis sakė jam asmeniškai, kad duos tą telefono numerį, kuriuo paskambinus, atveš 1000 eurų Konkrečiai tai iš pradžių siūlė 100 eurų, po to pasiūlė 400, kiekvienam po 200, bet nežino kokia valiuta siūlė. Vėliau, kai išlipo iš automobilio, tai kaltinamasis siūlė 1000 eurų. M. siūlė pinigus už tai, kad būtų paleistas, nebūtų forminamas įvykis, kad jis galėtų eiti namo. Prie jo buvo pildomas ATP protokolas.

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulių D. S. ir A. A. 2015-01-25 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2015-01-25 apie 09.00 val. jiems dirbant Kaune, T.Masiulio gatvėje, buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo neblaivus A. M.. Jam nustatytas 3,74 promilės neblaivumas. Rašant jam administracinės teisės pažeidimo protokolą jis pasakė, kad jie nieko nerašytų ir po kiek laiko pasiūlė 100 eurų, bet pasakė, kad dar reikia kažkam dėl to paskambinti. Vėliau vėl pasiūlė susitarti, žadėdamas duoti 400, vienam ir kitam pareigūnui po 200. Pilietis buvo įspėtas dėl atsakomybės už kyšio siūlymą. Tada A. M. atsakė, kad viską žino, tačiau teigė, kad nieko nesiūlo ir iš viso neigė vairavęs automobilį. Baigus rašyti protokolą A. M. išlipęs iš policijos automobilio ir eidamas į jo paties vairuotą automobilį pasiimti daiktų dar kartą pasiūlė susitarti sakydamas, kad jis duos 1000 eurų, kad pabaigti šitas nesąmones (b.l. 4-6).

Policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje padaryto vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše yra matomas ant galinės sėdynės sėdintis akivaizdžiai neblaivus asmuo, kurio išvaizda atitinka įtariamąjį. Įtariamojo kalba nerišli, so sakomi žodžiai sunkiai suprantami (b.l. 17-18).

Teisiamajame posėdyje betarpiškai ištyrus byloje esanti vaizdo įrašą (jį peržiūrėjus ir perklausius) nustatyta, kad vaizdo įrašo fragmente pavadinimu 20150125_073641_PR.mp4 yra užfiksuota kaip pareigūnams yra žadama duoti 400, vienam ir kitam pareigūnui po 200, tai yra aplinkybės apie kurias parodė pareigūnai.

Asmens patikrinimo neblaivumui testo parodymai rodo, kad A. M. buvo nustatytas 3,74 promilių neblaivumas (b.l. 19).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika perduodant jį teismui buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 2 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. M. už tai, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam dėl nustatytų jo padarytų administracinės teisės pažeidimų (automobilio vairavimo esant neblaiviam bei neturint vairuotojo pažymėjimo) policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo pasiūlė policijos pareigūnams susitarti, kad jis už tai, kad tai nebūtų daroma, duos jiems pinigų bei kelis kartus tai siūlė padaryti, pradžioje siūlė 100 eurų, vėliau sumą padidino iki 400 (kiekvienam po 200), dar vėliau, pasiūlė už tai 1000 eurų. Kaip nustatyta policijos pareigūnų parodymais, užfiksuotu vaizdo bei graso įrašu, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais, pats kaltinamasis tiesiogiai žodžiu pateikė pasiūlymą duoti pinigus pareigūnams, ir aiškiai davė jiems suprasti, kad jo ketinimai rimti, nes tai pakartojo (pinigus pasiūlė) kelis kartus, kad protokolas nebūtų rašomas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tai jis padarė, kaip matyti iš policijos pareigūnų parodymų, paaiškinimų tarnybiniuose pranešimuose, jau būdamas pareigūnų įspėtas, kad tokia jo veika yra neteisėta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo. Pagrindą manyti, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą ir baudžiamumą sustiprina ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis jau buvo teisiamas už analogiškos veikos padarymą), dėl ko 2014-11-07 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau dar neįsiteisėjęs dėl paduoto apeliacinio skundo..

Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė 1000 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas. Tai, kad kaltinamasis faktiškai pinigų, kuriuos siūlė su savimi neturėjo, ar jų tiesiogiai neperdavė policijos pareigūnams, veikos baigtumui ir kvalifikacijai jokios reikšmės neturi. Ši veika yra formali ir jos kvalifikavimui pakanka nustatyti vieną iš alternatyvių BK 227 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų šios veikos požymių, kaip šiuo atveju tiesioginis pasiūlymas duoti kyšį.

Nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas akivaizdžiai labai neblaivus, tačiau teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamasis, nežiūrint to, kad jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nebuvo tokioje būsenoje, dėl kurios jis būtų nepakaltinamas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Teismo psichiatrijoje ir teismų praktikoje psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo gali būti pripažįstamas nepakaltinimu, skirstomi į tris grupes: 1) dėl chroniškos psichikos ligos; 2) dėl laikino psichinės veiklos sutrikimo; 3) dėl kitokios patologinės būsenos, kuriai, teismo medicinos požiūriu, priskiriamas ir patologinis girtumas, suprantamas kaip staiga atsiradęs dėl alkoholio vartojimo trumpalaikis psichikos sutrikimas. Dėl patologinio girtumo pažeidžiami suvokimo procesai ir dėl atsiradusių haliucinacijų žmogus praranda sąlytį su išoriniu pasauliu. Patologinis girtumas trunka neilgai, ir, kaip pripažįsta psichiatrai, atsiranda persipynus keliems išoriniams ir vidiniams faktoriams, veikiantiems organizmą, nepriklausomai nuo išgerto alkoholio kiekio. Be to, patologinis girtumas trunka neilgai – iki kelių valandų. Po to, žmogus užmiega, o prabudęs visiškai nieko neprisimena.

Tuo tarpu šioje byloje aplinkybių, kurios leistų įtarti, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu buvo patologinio girtumo būsenos, byloje nenustatyta. Priešingai, sprendžiant iš byloje surinktų duomenų, A. M. nagrinėjamo įvykio dieną, išgėrė pakankamai didelį kiekį alkoholio. 2015-01-25 09.42 val. jam nustatytas 3,74 promilių neblaivumas (b.l. 19), kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Nežiūrint to, jo elgesys, apie ką davė parodymus liudytojai, ir kuris užfiksuotas vaizdo įraše, nekelia abejonių, kad jis suprato savo veiksmų esmę, galėjo juos valdyti, taip pat suvokė ir savo veikos pavojingumą. Tai matyti iš tokių nustatytų aplinkybių, kad kaltinamasis siūlė pinigus, motyvavo savo tokį reikalavimą. Pinigus pasiūlė net kelis kartus pareigūnų jau būdamas įspėtas. Kaip nustatyta, kaltinamasis pats ėjo, įsėdo bei išlipo iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kalbėjo, buvo sąmoningas, nemiegojo, kai buvo sulaikytas. Taigi byloje užfiksuoti įrodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes neduoda pagrindo suabejoti A. M. įvykio metu buvusia psichine būkle ir manyti, kad jis buvo patologinio girtumo ar kitokioje būsenoje, dėl kurios jis būtų nepakaltinamas, tai yra kad pastarasis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kaip matyti, nustatytos aplinkybės rodo jo gana adekvatų elgesį tiek įvykio metu, tiek ir jau po įvykio.

Todėl teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo tik paprasto girtumo būsenoje, sąmoningas, orientuotas, jokių psichozės reiškinių ar kitokių psichikos sutrikimų jam pasireiškę nebuvo, o pati nusikalstama veika buvo motyvuota, kryptinga Tuo tarpu fiziologinis (paprastas) girtumas, baudžiamosios atsakomybės už tokioje būsenoje padarytą veiką, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio, nepašalina (BK 19 straipsnio 1 dalis). Tai grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink ir praranda kontrolę savo veiksmams (kasacinė nutartis Nr. 2K-666/2003). Tai ir įvyko nagrinėjamu atveju. Kaip nustatyta, kaltinamasis pats savo valia, niekieno neverčiamas vartojo įvykio dieną alkoholį ir sukėlė sau sunkaus girtumo būklę, kuriai esant ir padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Taigi aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas tik paprasto girtumo būsenoje, o tai reiškia, pakaltinamas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas A. M. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

A. M. atsakomybe lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. M. padarė vieną nusikalstamą veiką (apysunkį tyrinį nusikaltimą), jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau jau 7 kartus teistas, teistumui neišnykus ir jau po to, kai jo atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl analogiškos veikos padarymo. Todėl teismas sprendžia, kad A. M. savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertinantis asmuo, dėl ko yra linkęs nesigailėti dėl padarytų veikų ir sistemingai nusikalsti. Todėl yra įstatyme nustatytas pagrindas paskirti jam kaip recidyvistui už apysunkį tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. A. M. atžvilgiu 2014-11-07 priimtas apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme šiuo nuosprendžiu nebendrintina.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybių nenustatyta, į tai, kad jis yra nedirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia savo rūšimi iš BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytos tokios rūšies bausmės maksimalaus dydžio vidurkis.

A. M. už jo padarytą nusikaltimą paskirtos bausmės sumažinti vienu trečdaliu (BK 64¹ str.) nėra pagrindo, nes tam nėra visų reikalingų sąlygų (nors byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau kaltinamasis visiškai neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. A. M., kaip nustatyta šioje byloje, padarė vieną apysunkį nusikaltimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis jau yra anksčiau 7 kartus teistas, tačiau jis yra teistas už iš esmės visai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (pagrinde už nusikaltimus nuosavybei), tik paskutiniu jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, todėl negalima dar šiuo metu konstatuoti, kad jis yra anksčiau teistas ir už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams, nes tą būtų galima padaryti, jeigu paskutinis jo atžvilgiu 2014-11-07 priimtas nuosprendis jau būtų įsiteisėjęs. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamasis turi jau giliai susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal jos padarymo aplinkybes yra daugiau atsitiktinė, nulemta iš esmės kaltinamajam nepalankiai susiklėsčiusių aplinkybių, susijusių su jo vairavimu automobilio esant akivaizdžiai neblaiviam ir dar neturint vairuotojo pažymėjimo. Tai rodo, kad kaltinamojo A. M. atžvilgiu bausmės tikslai dar gali būti pabandyti pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Byloje buvo gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašytos ir elektroniniu paštu atsiųstos pažymos (b.l. 69, 72) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Gintaras Platūkis teikia antrinę teisinę pagalbą įtariamajam A. M. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2015-02-05 dienos sudaro 90,67 EUR.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės būti priteisiamos iš kaltu pripažinto A. M. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniojo teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo 5 mėnesiams bausmę.

Į A. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2015-01-25 iki 2015-01-27, kai jis buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 8 p. numatytą įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 80 val. trukmės nemokamus darbus, įpareigojant juos atlikti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. M. nepriteisti.

Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.