- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-03
- Bylos Nr.
- T--5-11
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, Danske Bank A
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Danske Bank A/S Lietuvos filialui, L. G., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. RS-1505 netenkino pareiškėjo J. G. 2009 m. rugpjūčio 28 d. prašymo nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie nekilnojamojo daikto - vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priskyrimą šeimos turtui. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 315 paliko galioti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. RS-1505.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. RS-1505 ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 315; 2) įpareigoti atsakovą įregistruoti juridinį faktą, perkeliant žymą apie šeimos turtą iš registro įrašo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, į registro įrašą dėl vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio sutuoktiniams J. G. ir L. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą įregistruoti juridinį faktą dėl jo nurodyto vienbučio gyvenamojo namo priskyrimo šeimos turtui. Su šių sprendimų motyvu, jog pareiškėjas nepateikė raštiško kreditoriaus sutikimo, kad būtų išviešintas juridinis faktas apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui, negalima sutikti. Pareiškėjas nurodė, kad šeimos turtu laikoma ta gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena, o juridinio fakto įregistravimas yra tik oficialus to fakto paviešinimas. Šeimos turto teisinis statusas įgyjamas pagal įstatymą, šeimos turto klausimas yra fakto klausimas ir tai nepriklauso nuo kreditorių valios (Civilinio kodekso 3.84 straipsnis). Žymos apie šeimos turtą nurodymas nėra turto disponavimo teisės suvaržymas, t. y., įkeistą turtą priskyrus šeimos turtui, kreditoriaus teisės į tokį turtą nėra paneigiamos.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad nekilnojamajam daiktui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilnojamojo turto registre yra įregistruota hipoteka, todėl šioje situacijoje susikerta kreditoriaus ir skolininko (pareiškėjo), siekiančio įregistruoti gyvenamąją patalpą šeimos turtu, interesai. Teisinės pasekmės tiek kreditoriui, tiek nekilnojamojo turto savininkui atsiranda ne nuo juridinio fakto atsiradimo, bet tik nekilnojamojo turto registre įregistravus nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui, t. y. šį juridinį faktą įstatymų nustatyta tvarka išviešinus. Todėl atsakovui būtina išsiaiškinti, ar pakanka dokumentų prašomam juridiniam faktui įregistruoti. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė raštiško kreditoriaus sutikimo, kad būtų išviešintas juridinis faktas apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 3 dalyje ir hipotekos lakšte, todėl jo prašymas dėl žymos apie turto priskyrimą šeimos turtui įregistravimo negali būti tenkinamas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. RS-1505 ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 315 bei įpareigojo atsakovą įregistruoti juridinį faktą, perkeliant žymą apie šeimos turtą iš registro įrašo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, į registro įrašą dėl vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio sutuoktiniams J. G. ir L. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Teismas nurodė, kad atsakovas ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nepagrįstai, atsižvelgdami į tai, jog pareiškėjo šeimos turtu prašomas įregistruoti namas yra įkeistas, o pareiškėjas nepateikė kreditoriaus sutikimo atitinkamo juridinio fakto įregistravimui, nesutiko tenkinti pareiškėjo prašymo ir nepagrįstai savo sprendimus motyvavo tuo, jog, nekilnojamojo turto registre įregistravus atitinkamo turto priskyrimą šeimos turtui, būtų pakeistas šio turto statusas, o tai pažeistų draudimą, nustatytą Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 3 dalyje bei hipotekos lakšte. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.84 straipsniu, šeimos gyvenamoji patalpa šeimos turto teisinį statusą įgyja nuo santuokos įregistravimo dienos. Tai reiškia, kad turto priskyrimas šeimos turtui yra fakto klausimas. Tokį turto statusą nustato įstatymas ir patys sutuoktiniai negali jo pakeisti. Šeimos turtu šeimos gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip šeimos turtas. Atsakovui patenkinus pareiškėjo prašymą, ginčo gyvenamojo namo teisinis statusas nepasikeistų, nes bet kuriuo atveju šis namas jau yra pareiškėjo šeimos turtas, nepriklausomai nuo to, įregistruotas šis faktas ar ne. Teismas nurodė, kad juridinio fakto apie gyvenamojo namo priskyrimą šeimos turtui įregistravimas yra tik fakto paviešinimas, todėl negali būti vertinamas kaip disponavimo šiuo turtu suvaržymas. Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 3 dalis numato galimybę riboti išieškojimą iš šeimos turto, tačiau tam būtina sąlyga yra kreditorius žinojimas arba turėjimas žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Nagrinėjamu atveju hipotekos sandoris patvirtina, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė su kreditoriumi Danske Bank A/S Lietuvos filialu sudarė vienbučio gyvenamojo namo kreditavimo sutartį, o tai reiškia, kad kreditorius žinojo, jog sandorio sudarymas susijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir neprieštarauja šeimos interesams. Todėl įkeisto daikto (ginčo gyvenamojo namo) įregistravimas šeimos turtu negali pažeisti kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, t. y. riboti išieškojimą iš šio turto Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 3 dalies prasme. Teismas nurodė, kad pareiškėjo šioje byloje paduotas skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsakovas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad nors byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjektų sprendimai, tačiau keliamas ginčas nėra grynai administracinis. Byloje ginčijamų nekilnojamojo turto registratorių sprendimų teisėtumo įvertinimas pirmiausia priklauso nuo to, kokios išvados bus padarytos dėl pareiškėjo nurodomo nekilnojamojo daikto (vienbučio gyvenamojo namo) priskyrimo šeimos turtui ir hipotekos kreditoriaus teisių. Tuo tarpu šių klausimų išsprendimas yra susijęs su atitinkamų privatinių teisinių santykių analize ir privatinės teisės normų taikymu. Šiuos klausimus turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas. Todėl ši byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Nors aptariamu atveju byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, tačiau ginčas taip pat turi reikšmingų privatinių teisinių aspektų. Ginčo išsprendimas yra susijęs su nekilnojamojo daikto priskyrimo šeimos turtui ir hipotekos kreditoriaus teisių vertinimu, vadovaujantis atitinkamomis Civilinio kodekso normomis. Šiuo atveju, tik išsprendus privatinio teisinio pobūdžio klausimus dėl pareiškėjo nurodomo nekilnojamojo daikto priskyrimo šeimos turtui ir hipotekos kreditoriaus teisių, bus galima spręsti dėl ginčijamų nekilnojamojo turto registratorių sprendimų teisėtumo.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, aptariamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta byloje V. M. ir A. M. v. valstybės įmonė Registrų centras ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas).
Specialioji teisėjų kolegija, konstatavusi, jog aptariamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, bylą grąžina apeliacinės instancijos administraciniam teismui, kuris, atsižvelgdamas į šioje nutartyje padarytas Specialiosios teisėjų kolegijos išvadas dėl bylos rūšinio teismingumo, turi baigti nagrinėti atsakovo šioje byloje paduotą apeliacinį skundą.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Danske Bank A/S Lietuvos filialui, L. G., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka baigti nagrinėti apeliacinį skundą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Janina Stripeikienė Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys