Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-377-238-2014;

Teisėjas: Vitalijus Krivičius Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00023-2014-5;

2014 m. birželio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei–Puidienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, nuteistajam P. A., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 13 d., apie 12.29 val., Vytauto g. 6, Vilkaviškyje, esančiose Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose – apklausos kambaryje, esančiame greta laikinojo sulaikymo kamerų, Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai I. J. pateikus susipažinti su visa byla ikiteisminį tyrimą Nr. 56-1-00402-13 baigus, jis, atsivertęs susipažinti su 2013-07-26 savo įtariamojo apklausos protokolu, sunumeruotu tomas Nr. 2 lapas Nr. 173, 174, 175, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos šį apklausos protokolą, tris lapus, išplėšė, nubėgo į prie laikinojo sulaikymo kamerų esantį tualetą ir, įmetęs į unitazą, sunaikino nuleidęs vandeniu, tokiais savo veiksmais trukdė ikiteisminio tyrimo tyrėjai I. J. atlikti su ikiteisminio tyrimo pabaigimu susijusius veiksmus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

P. A. neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20, 301 straipsniais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę bausmę (BPK 328 str. 1 p., 2 p.), todėl nuosprendis keistinas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuteistajam skyrė per griežtą bausmę, todėl prašoma ją švelninti.

Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal sankciją Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant jį nuo bausmės vidurkio (BK 61 str. 1 d. ir 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad P. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. A. padarė nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, taip pat teismas parinkdamas bausmę įvertino ir tai, kad apeliantas yra recidyvistas, kadangi jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, anksčiau jis yra teistas už labai sunkius nusikaltimus ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą P. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad teismas pagrįstai skyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, tai yra ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Paskyrus nuteistajam švelnesnę, o šiuo atveju per švelnią bausmę, nebus įgyvendintas teisingumo principas. Pernelyg švelni, veikų pavojingumo bei jų padarinių ir nuteistojo asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimą baudžiamajame procese, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju P. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos dydis (sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis) nėra per griežti. Todėl konstatuojama, kad nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantui paskirta bausmė yra per griežta. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Šis prašymas yra pagrįstas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Nustatyta, kad baudžiamoji byla, kurioje P. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį, buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino, šioje byloje yra nustatyti būtinieji pagrindai, leidžiantys taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad skiriant bausmę buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, dėl ko buvo netinkamai nustatytas bausmės dydis, todėl ši nuosprendžio dalis keistina Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindu, o P. A. paskirtos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.

Apeliantas taip pat prašo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. liepos 24 d. Šis prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iki nuosprendžio paskelbimo baudžiamojoje byloje (t. y. iki 2014 m. vasario 5 d.) P. A. nei sulaikytas, nei suimtas šioje byloje nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas į bausmę pagrįstai neįskaitė suėmime išbūto laiko, kuris jam buvo paskirtas kitoje, šiuo metu Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-831/2014.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

nuteistojo P. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalyje, padarymą P. A. paskirtą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, ją atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.