Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-03 · Administracinė byla Nr. AS-438-439-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-03
Bylos Nr.
AS-438-439-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
Pareiškėjas
R.B.
Atsakovas
valstybės įmonei „Kretingos miškų urėdija“
Administracinė byla Nr. AS-438-439/2009Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R.B. skundą atsakovui valstybės įmonei „Kretingos miškų urėdija“, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl pastabos pripažinimo neteisėta ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja R.B. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama pripažinti VĮ „Kretingos miškų urėdijos“ 2009 m. balandžio 21 d. pastabą Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte neteisėta ir įpareigoti VĮ „Kretingos miškų urėdiją“ kreiptis į Valstybinę miškotvarkos tarnybą su siūlymu dėl valstybinės reikšmės miško ploto ir jo ribų tikslinimo, tikslu suformuoti tinkamą žemės sklypą, reikalingą hidrotechniniams statiniams, esantiems Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, Tauralaukio k.v., tinkamai eksploatuoti.

Pareiškėja nurodė, kad ji yra savininkė hidrotechninių statinių, esančių Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime. Prie šių statinių Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. spalio 1 d. įsakymu priskirtas 0,88 ha žemės plotas. Anot pareiškėjos, prieš sudarydama pirkimo - pardavimo sutartį, ji kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir gavo sutikimą, kad jai ne konkurso tvarka bus išnuomotas (parduotas) žemės sklypas, reikalingas įsigytų statinių eksploatacijai. Šiuo metu parengtas Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame R.B. suprojektuotas sklypas hidrotechniniams statiniams, esantiems Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, Tauralaukio k.v. eksploatuoti. Projekte pažymėto sklypo dalis patenka į valstybinį mišką. Atsakovas suderino šį projektą su pastaba „Valstybinio miško sklypo (duomenys neskelbtini) ribas formuoti pagal patvirtintą valstybinės reikšmės miškų schemą". Tačiau, pasak pareiškėjos, pastabos atsakovas nemotyvavo. Pareiškėjos nuomone, šis atsakovo atsisakymas pritarti sklypo, būtino hidrotechniniams statiniams, esantiems Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, eksploatuoti, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes prieštarauja Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimui Nr.260 bei 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimui Nr.1023. Pagal pastabą suformuotas sklypas netinka hidrotechniniams statiniams eksploatuoti, be to schemoje esančios miško ribos nesutampa su faktiškomis miško ribomis. Pareiškėjos vertinimu, faktiškai ten miško nėra, yra tik krūmai. Todėl miškų ploto schema turėtų būti tikslinama, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. 1369.

Pareiškėja kartu su skundu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir prašė laikinai, iki bus išnagrinėta byla, sustabdyti Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo procedūrą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdė Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo procedūrą.

Teismas konstatavo, jog dėl ginčijamos pastabos Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra pakeistos žemės sklypo, skirto hidrotechniniams statiniams, esantiems Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, registruotiems R.B. vardu, eksploatuoti, ribos. Teismo nuomone, patvirtinus žemėtvarkos projektą su atsakovo pastaba, galimai būtų suformuotas netinkamas sklypas, kas gali atsiliepti ne tik pareiškėjos interesams bei tarp jos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 10 d. pasirašytam Dvišaliam susitarimui, bet ir viešajam interesui - siekiui operatyviai apsisaugoti nuo galimos žalos (potvynių) Klaipėdos mieste, hidrotechninių statinių griūties ar kitokios nelaimės. Teismas pabrėžė, jog kaip matyti iš pateiktų atitinkamų institucijų įspėjimo, hidrotechninių statinių būklė nėra gera, pareiškėja negali jų tinkamai sutvarkyti ir eksploatuoti, nes nėra suformuotas sklypas hidrotechniniams statiniams eksploatuoti, nenustatytos sklypo naudojimo sąlygos bei ribojimai. Patvirtinus projektą suformuoti tinkamą sklypą, būtiną hidrotechniniams statiniams eksploatuoti greitu laiku taptų neįmanoma, kadangi projekto derinimo ir tvirtinimo procesas būtų pasibaigęs. Teismas akcentavo, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir patvirtinus žemėtvarkos projektą su sklypu suformuotu atsižvelgiant į VĮ „Kretingos miškų urėdija“ pastabą, šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas labai pasunkėtų.

III.

Atskiruoju skundu tretysis suinteresuotasis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartį.

Atskirajame skunde paaiškina, jog reikalavimo užtikrinimo klausimas negali būti sprendžiamas vienai iš šalių sudarant išskirtines sąlygas. Taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi būti paisoma ne tik pareiškėjo, bet ir pagrįstų trečiojo suinteresuoto asmens - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos bei kitų asmenų interesų. Teismas sustabdydamas Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo procedūrą neatsižvelgė, kad žemės sklypai žemėtvarkos projektuose projektuojami ne vien tik statiniams eksploatuoti, kaip buvo R.B. žemės sklypo prie hidrotechninių statinių formavimo atveju, bet ir vykdant kitus žemės reformos darbus. Pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį žemės reformos žemėtvarkos projektuose yra suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų naudojami nuosavybės teise reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, teismo draudimas tvirtinti Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą visa apimtimi, o ne tik dalyje dėl R.B. suprojektuoto žemės sklypo, prieštarauja proporcingumo principui, viešajam ir trečiųjų asmenų -kitų asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai - interesams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VĮ „Kretingos miškų urėdija“ prašo tenkinti trečiojo suinteresuotojo asmens atskirąjį skundą ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartį.

Atsiliepime nurodo, kad teismo draudimas tvirtinti Tauralaukio kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projektą visa apimti, o ne tik dalyje dėl R.B. suprojektuoto žemės sklypo, pažeidžia kitų asmenų (kartu ir Kretingos miškų urėdijos), kuriems suprojektuoti žemės sklypai - interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 148 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ III skyrius, XIX – XXI skirsniai, 127 – 147 straipsniai) išskyrus ABTĮ XXII skirsnyje numatytas išimtis.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktu tretysis suinteresuotasis asmuo pateiktame atskirajame skunde privalėjo nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo juridinį pagrindą).

Iš bylos medžiagos matyti, jog tretysis suinteresuotasis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyta Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo procedūra. Atskirajame skunde tretysis suinteresuotasis asmuo nurodė, jog teismas, sustabdydamas Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo procedūrą, neatsižvelgė, kad žemės sklypai žemėtvarkos projektuose projektuojami ne vien tik statiniams eksploatuoti, kaip buvo R.B. žemės sklypo prie hidrotechninių statinių formavimo atveju, bet ir vykdant kitus žemės reformos darbus. Todėl, trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, draudimas tvirtinti Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą visa apimtimi, o ne tik dalyje dėl R.B. suprojektuoto žemės sklypo, prieštarauja proporcingumo principui, viešajam ir trečiųjų asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, interesams (b.l. 67 – 68) .

Tačiau, kaip reikalauja ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos, skunde nurodomų faktų tretysis suinteresuotasis asmuo nepagrindė jokiais konkrečiais byloje esančiai duomenimis bei objektyviais įrodymais, t. y. neįrodė, kokiu būdu Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo laikinas sustabdymas prieštarauja atskirų fizinių ar juridinių asmenų interesams arba viešajam interesui, taip pat kokie žemės sklypai negalės būti suformuoti (suprojektuoti) vykdant būtinus žemės reformos darbus, jei Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo bus sustabdytas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog trečiojo suinteresuotojo asmens atskirojo skundo reikalavimas yra abstraktus bei nemotyvuotas.

Be to, nors tretysis suinteresuotasis asmuo nurodo, jog teismas galėjo uždrausti tvirtinti Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ne visa apimtimi, o tik dalyje dėl R.B. suprojektuoto žemės sklypo. Tačiau, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, yra akivaizdu, jog patvirtinus šį projektą keistųsi R.B. priklausančio žemės sklypo, esančio šioje kadastrinėje vietovėje, ribos (b.l. 41, 45). Atitinkamai šis trečiojo suinteresuotojo asmens argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi neišsprendus ginčo dėl R.B. priklausančio žemės sklypo ribų, nėra teisinės galimybės tinkamai suformuoti bei Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte numatyti ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tretysis suinteresuotasis asmuo pateiktame atskirajame skunde nenurodė juridinio pagrindo dėl kurio skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartis turėtų būti panaikinta (ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Dėl šios priežasties trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atskirasis skundas yra atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysRomanas Klišauskas