Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-25 · Administracinė byla Nr. I-2988-764/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-01-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-02-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-25
Bylos Nr.
I-2988-764/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01565-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska, Egidija Puzinskaitė (pran.)
Pareiškėjas
G. A.
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
Trečiasis asmuo
valstybės įmonei Registrų centrui
Advokatai
Marina Gušauskienė
Administracinė byla Nr. I-2988-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-01565-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.12.3.2.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai G. A. ir jos atstovei advokatei Marinai Gušauskienei, atsakovo atstovei Lilijai Kozlovskajai, vertėjaujant Anastasijai Osinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. A. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014-12-11 sprendimą Nr. VILRS-2938; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-02-09 sprendimą Nr. CSPRL-35; 3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – 82,01 kv. m ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad registratorius nepagrįstai atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kartu su prašymu registratoriui buvo pateikti notaro patvirtinti kitų butų savininkų sutikimai įrengti gyvenamąsias patalpas virš pareiškėjai priklausančio buto, bendro naudojimo koridoriaus ir laiptų bei savo vardu atlikti jų teisinę registraciją. Registratorius nepagrįstai nurodė, kad minėti dokumentai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo objektą, nes, pasirašydami nurodytus dokumentus, kitų butų savininkai perleido jai savo nuosavybės teises į bendro naudojimo patalpas. Be to, kitų butų savininkai buvo pasirašę projektinėje dokumentacijoje. Pareiškėjos nuomone, nuosavybės teisių perleidimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavus, keliamus sandorio formai ir turiniui. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.48 str. nuostatos, galiojusios ginčui aktualiu metu, nustatė, kad nuosavybės teisės gali būti įgyjamos ir perdavimo būdu, o sandoris turi būti patvirtintas notariškai (CK 1.74 str.). Atsakovas yra pripažinęs pareiškėjos nuosavybės teises į ginčo objektą, nes 2012-04-27 su ja sudarė sutartį dėl buto su pastogės patalpomis kadastro duomenų tikslinimo ir kadastrinių matavimų bylos atnaujinimo.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad teritoriniam registratoriui buvo pateikti juridinę galią turintys dokumentai, kurie patvirtina pareiškėjos nuosavybės teises į bendro naudojimo pastogės dalį. Be to, pateikta statybos užbaigimo deklaracija yra pagrindas įregistruoti ginčo objektą Nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepimas

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 35–39) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti, nes registratoriui nebuvo pateikti CK nuostatas atitinkantys dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos nuosavybės teises į ginčo patalpas, be to, pareiškėja pateikė ne visų bendraturčių sutikimus. Centriniam registratoriui pateiktų bendraturčių sutikimai negali būti pripažinti notariškai patvirtintais nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriais, nes juose notaras yra patvirtinęs tik pasirašiusių asmenų parašų tikrumą (Notariato įstatymo 26 str. 5 p.). Be to, bendraturčių sutikimuose nėra išreikšta jų valia dėl nuosavybės teisių į bendrojo naudojimo patalpas perleidimo. Nuo 2001-07-01 įsigaliojusiame CK nustatyta, kad nuosavybės teisės gali būti perleistos kito asmens naudai – vienašaliu rašytiniu sandoriu, kuriam nenustatyta notarinė forma. Sutikimo nėra davusi ½ dalies buto Nr. 8 savininkė T. K., buto Nr. 7 savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė, ½ dalies buto Nr. 9 – savininkas K. P.. Be to, pastogė yra įrengtą virš viso 3 aukšto, todėl savo valią dėl bendrojo naudojimo patalpų perleidimo turėtų būti išreiškę ir kitų butų (Nr. 1, 4, 4A, 5,6, 7, 13–17, 19) savininkai. Sutikimų pasirašymo metu pastogė nebuvo suformuota, o būsimas nekilnojamasis daiktas negali būti perleidimo sutarties dalyku, todėl pareiškėja negalėjo įsigyti nuosavybės teisės į pastogės dalį.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje keliamas ginčas dėl teritorinio registratoriaus ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų, kuriais Nekilnojamojo turto registre atsisakyta įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – 82,01 kv. m ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėja G. A. valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui 2014-11-27 pateikė pakartotinį prašymą įregistruoti jos nuosavybės teisę į statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu sau prašymu pateikė: 2014-09-10 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1; 2) 2015-05-26 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą; 3) 2002-05-20 Leidimą vykdyti statybos darbus (b. l. 54).

Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, atsakovas 2014-12-11 sprendimu Nr. VILRS-2938 jį tenkinti atsisakė, nes nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisių atsiradimą / įgijimą į dalį prijungtų patalpų (b. l. 5).

Pareiškėja padavė skundą valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2015-02-09 sprendimu Nr. csprl-35 jį tenkinti atsisakė, nes pareiškėjos pateikti namo gyventojų sutikimai nepatvirtina fakto, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra perleidę jai savo nuosavybės teises į bendro naudojimo patalpas, kurias ji prijungė prie nuosavybės teise valdomo buto. Be to, pareiškėja neturi visų butų savininkų sutikimo (b. l. 7–8).

Su tokiais registratoriaus sprendimais pareiškėja nesutinka ir prašo teismą juos panaikinti. Pareiškėjos nuomone, jos pateikti notaro patvirtinti kitų butų savininkų sutikimai, atitinka tuo metu galiojusio CK nuostatas ir patvirtina, kad asmenys perleido jai savo nuosavybės teises į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį turtą (b. l. 1–4).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kai pareiškėja prie jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir virš jo esančios neįrengtos pastogės prijungė dalį kitų būtų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų ir įrengė butą. Teisę prijungti bendrosios nuosavybės teise valdomas patalpas pareiškėja grindžia tuo, kad kitų butų savininkai notarų patvirtintais 2001-11-16 ir 2002-06-27 sutikimais (b. l. 9, 14) perleido savo nuosavybės teises į bendrojo naudojimo pastogės patalpas, esančias virš bendro koridoriaus bei bendrų laiptinių. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas konstatavo, kad nurodyti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių įgijimo fakto.

Dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus, išvardyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., kurio 7 p. nustatyta, kad daiktinės teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre registruojami remiantis, inter alia, rašytiniais sandoriais. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. nustatyta, kad kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (2 d.). Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (3 d.).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

Atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad sprendžiant kilusį ginčą, visų pirma, turi būti įvertinta, ar 2001-11-16 ir 2002-06-27 sutikimai gali būti pripažinti dokumentais, patvirtinančiais prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus ir juose yra įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

Pareiškėja teigia, kad nuosavybės teises į bendrojo naudojimo patalpas, įgijo pagal notarų patvirtintus 2001-11-16 ir 2002-06-27 kitų butų savininkų pasirašytus sutikimus. CK 4.47 str. 1 d., galiojusioje nurodytų sutikimų tvirtinimo metu, buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į daiktą gali būti įgyjamos pagal sandorius. CK 4.48 str. nuostatos reglamentavo nuosavybės teisių įgijimą perdavimo būdu ir nustatė, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (1 d.). Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (2 d.).

Pagal CK 1.74 str. 1 d. nuostatas, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai (1 p.).

Notariato įstatymo 26 str. buvo nustatyta, kad notarai, inter alia, atlieka tokius veiksmus, kaip sandorių tvirtinimas (1 p.), parašo dokumentuose tikrumo liudijimas (5 p.).

Įvertinęs į bylą pateiktų 2001-11-16 ir 2002-06-27 sutikimų turinį ir formą, teismas konstatuoja, kad jie nėra CK nuostatas atitinkantys daiktinių teisių perleidimo sandoriai, kurių pagrindu pareiškėja galėjo įgyti nuosavybės teises į bendrojo naudojimo patalpas. Tvirtindami sutikimus, notarai atliko Notariato įstatymo 26 str. 5 p. nurodytus veiksmus, t. y. paliudijo jame pasirašiusių asmenų parašų tikrumą. Sutikimų turinys patvirtina, kad jame pasirašę asmenys neperleido daiktinių teisių į jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančias bendrojo naudojimo patalpas, o tik davė sutikimą pareiškėjai atlikti remonto ir rekonstrukcijos darbus, įrengiant gyvenamąsias patalpas palėpėje virš jos buto, bendro naudojimo koridoriaus bei bendrų laiptinių pagal patvirtintą projektinę dokumentaciją.

Teismas taip pat pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre neįrengta pastogė yra įregistruota kaip viena patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ji bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo gyventojams. Atsižvelgiant į tai, nuosavybės teises į pastogėje esančias bendrojo naudojimo patalpas turi visų name įrengtų butų savininkai, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Vadinasi, tam, kad pareiškėja įgytų daiktines teise į bendrojo naudojimo patalpas, visų butų savininkai turi perduoti jai nuosavybės teises į bendrojo naudojimo patalpas. Dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių į bendrojo naudojimo patalpas perdavimą, pareiškėja nepateikė.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos argumentai, jog į bylą pateikti sutikimai patvirtina jos nuosavybės teises ir atitinka CK 4.48 ir 1.74 str. nuostatas, yra nepagrįsti todėl atmestini. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, teisėtai ir pagrįstai vertino pateiktų sutikimų turinį ir jų atitiktį Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei CK nuostatoms.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, pagrindas įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į ginčo objektą yra nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, 44 punktą, deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Civilinio kodekso 4.47 str. 4 p. nustato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Deklaracijos patvirtinimas ir registracija IS „Infostatyba“ yra kompetentingos valstybės institucijos administracinis sprendimas, patvirtinantis naujo daikto teisėtą sukūrimą ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti naujai sukurtą daiktą bei nuosavybės teises į jį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2706/2012, 2015-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1793-502/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja siekė nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – 82,01 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įrengė prie turimo buto prijungusi jai priklausančią neįrengtos pastogės dalį ir bendraturčiams priklausančias bendrojo naudojimo patalpas. Nors, pareiškėjai yra išduota Deklaracija apie statybos užbaigimą, teismas nustatė, kad ji neturi daiktinių teisių į bendrojo naudojimo patalpas, todėl neturi teisės įregistruoti jose įrengto buto.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijami registro tvarkytojo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, tenkinti pareiškėjos skundą nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Raimondas BlauzdžiusLiudmila Zaborovska