Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-31 · Administracinė byla Nr. P-143-226-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-31
Bylos Nr.
P-143-226-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių
Trečiasis asmuo
Jonui Blaževičiui, Viačeslavui Dmitrijevui, Nikolajui Matvejevui
Kategorijos
  • 66.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P11 – 226/2007Procesinio sprendimo kategorija 66.3; 66.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A10-608/2003 pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Jonui Blaževičiui, Viačeslavui Dmitrijevui, Nikolajui Matvejevui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 6 000 Lt moralinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti jam padarytą turtinę žalą, kurią turi įvertinti teismas, atsižvelgęs į jo turėtas pašto išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys Jonas Blaževičius, Viačeslavas Dmitrijevas ir Nikolajus Matvejevas, buvę Kalėjimų departamento ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pareigūnai, eidami pareigas neteisėtais veiksmais jam padarė turtinę ir moralinę žalą. Pareiškėjas teigė, kad 1997 m. balandžio 9 d. – 1998 m. vasario 12 d. ir 1998 m. rugpjūčio 30 d. – 1999 m. sausio 11 d. kaip kalinamasis baudžiamojoje byloje kardomosios priemonės – suėmimo – pagrindu buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Realizuodamas savo teisę į gynybą, raštu kreipdavosi į valstybines institucijas ir pareigūnus su pareiškimais ir skundais. Tačiau pažeidžiant Kardomojo kalinimo įstatymo 15 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 881 patvirtintų Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 75, 76, 80, 83 punktus jo siunčiami pareiškimai ir skundai nebuvo užregistruojami kalinamųjų pareiškimų, prašymų ir skundų registravimo žurnale bei nebuvo duodama pasirašyti už jų įteikimą išsiųsti, minėti dokumentai nebuvo laiku išsiunčiami ir jis nebuvo supažindinamas su jam adresuotais iš valstybinių institucijų ir pareigūnų gautais raštais kaip atsakymais į jo skundus. Pareiškėjas taip pat teigė, kad jam buvo atsisakyta išduoti jo vardu gautus valstybinių institucijų raštus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas. Pareiškėjo manymu, jam padaryta moralinė žala pasireiškė sukeltais nepatogumais, trukdant realizuoti teisę į gynybą, teikti įrodymus teismams, išgyvenimai dėl galimo nepagrįsto nuteisimo, dėl ko būtų pažeminta garbė ir orumas, pablogėtų reputacija, nuosprendžiu priteisto turto netekimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis Kardomojo kalinimo įstatymo 15 straipsniu ir Taisyklių 83 punktu, konstatavo, kad pareiškėjui nuo 1998 m. rugpjūčio 30 d. iki 1999 m. sausio 11 d. kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą pateikti dokumentų nuorašus iš kaltinamojo asmens bylos, Taisyklių nepažeidė, nes jose nenumatyta išduoti dokumentų nuorašų kaltinamajam. Teismas konstatavo, kad Kalėjimų departamento ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo veiksmai, neišduodant pareiškėjui reikalaujamų dokumentų nuorašų, šiam būnant laisvėje, o taip pat pareiškėjo prašymo neįregistravimas atitinkamame žurnale, nėra teisėti. 1999 m. sausio 11 d. kardomoji priemonė – suėmimas – pareiškėjui buvo pakeista, todėl atsakovai privalėjo vadovautis Archyvų įstatymo 16 straipsniu. Tačiau reikalaujami dokumentai pareiškėjui buvo išduoti tik balandžio mėnesį. Teismas taip pat padarė išvadą, kad vien neteisėtų faktų konstatavimas nesukuria prielaidos civilinės atsakomybės sąlygoms atsirasti ir nėra pagrindu pareiškėjo prašomai žalai atlyginti. Teismas pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 485 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.) konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų apie jam padarytą materialinę ir moralinę žalą. Atlyginti žalą, atsižvelgiant į abstrakčias aplinkybes, kaip nepatogumai ir išgyvenimai dėl būsimų procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje, teismas laikė negalimu.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. gegužės 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovais nurodė Kalėjimų departamentą ir Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovu sprendime nurodė ir Lietuvos valstybę. Tačiau atsakovais liko ir pareiškėjo nurodyti asmenys. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad teismas be jo sutikimo pakeitė atsakovus. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, tas valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Kalėjimų departamento ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pareigūnų aktų. Todėl teismui buvo pagrindas įtraukti atsakovu byloje ir Lietuvos valstybę. Nors įtraukiant atsakovu Lietuvos valstybę nebuvo laikytasi visų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 54 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą, reikalavimų, tačiau procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.). Lietuvos valstybės įtraukimas atsakovu byloje įtakos bylai išspręsti neturėjo. Todėl dėl to naikinti sprendimą pagrindo nėra. Teismas nurodė, kad apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 15 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2003 m. balandžio 29 d. 14 val. Apie šio teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui buvo pranešta teismo šaukimu, kurį jis gavo 2003 m. balandžio 19 d. Pažymėjo, jog sudėtingose bylose sprendimas gali būti priimtas bei paskelbtas ir ne tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų baigus nagrinėti bylą. Kada bus skelbiamas sprendimas, pranešama bylos šalims ir apie tai pažymima teismo posėdžio protokole (ABTĮ 85 str. 5 d.). Teismas iš esmės baigė nagrinėti bylą 2003 m. balandžio 29 d., o apie tai, kad sprendimas bus skelbiamas 2003 m. gegužės 9 d., paskelbė teismo posėdyje, ir tai buvo pažymėta teismo posėdžio protokole. Įstatymas nereikalauja teismo šaukimais pranešti šalims ir kitiems bylos dalyviams apie sprendimo paskelbimo laiką. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskelbė apie sprendimo paskelbimo laiką. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašyta išreikalauti baudžiamoji byla dar nebaigta. Todėl esant reikalui, iš tokios bylos tikslingiau būtų išreikalauti tam tikrų dokumentų nuorašus. Tačiau pareiškėjas nenurodė, kokie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai gali turėti reikšmės nagrinėjant šią administracinę bylą. Be to, pagrindinių baudžiamosios bylos procesinių dokumentų nuorašai prie administracinės bylos yra pridėti. Todėl nesant būtinumo tirti baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, teismas pagrįstai nereikalavo jų pateikti į nagrinėjamą administracinę bylą. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas nuo 1998 m. rugpjūčio 30 d. iki 1999 m. sausio 11 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Taisyklės įpareigoja supažindinti kalinamąjį su jam adresuotais atsakymais, o tie atsakymai pridedami prie kalinamojo asmens bylos. Todėl pareiškėjui būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, pagrįstai buvo atsisakyta išduoti jam adresuotus atsakymus ar jų nuorašus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad laiku neišduodant dokumentų nuorašų pareiškėjui būnant laisvėje ir jo prašymo neįregistruojant atitinkamame žurnale, pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Tačiau byloje nebuvo įrodyta, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ar neveikimo pareiškėjui būtų buvusi padaryta materialinė ar moralinė žala. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas negalėjo nurodyti jam padarytos turtinės žalos dydžio. Kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ar neveikimo būtų priteista žala, tokia žala turi atsirasti. Vien neteisėtų veiksmų ar neveikimo konstatavimas nėra pakankamas pagrindas priteisti žalą. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo prašomų dokumentų nuorašų įteikimas nelaiku būtų sukėlęs jam kokias nors žalingas pasekmes. Todėl nenustačius, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo pareiškėjui atsirado žala, jo skundas atmestas pagrįstai. Pareiškėjo nurodytame teismo sprendime Nr. 2³-4628-2000 irgi nėra konstatuota, kad pareiškėjui būtų buvusi padaryta žala. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

IV.

Pareiškėjas 2006 m. gruodžio 18 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A10-608/2003 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjant bylą, jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad teismai reikalaus duoti kyšius jam sufabrikuotose baudžiamosiose bylose, kad jos būtų nutrauktos. Nedavus kyšių, buvo priimti nepalankūs procesiniai sprendimai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-590/06 nustatyta, kad valstybė organizuotai trukdė gintis nuo sufabrikuotų baudžiamųjų bylų, o pareigūnai J. Blaževičius, V. Dmitrijevas, N. Matvejevas neteisėtais veiksmais padarė jam žalą (CK 485 str.). Tai patvirtino ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartis. Administraciniai teismai, taikydami tą pačią teisės normą, nusprendė priešingai.

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimas įsiteisėjo 2006 m. spalio 2 d., todėl nuo šios dienos skaičiuotinas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktus, nes 1) kitas teismas nustatė, jog dėl tų pačių pareigūnų neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta žala; 2) šioje byloje buvo padarytas esminis materialinės teisės normos (CK 485 str.) pažeidimas ją taikant.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Žalos padarymo fakto nustatymas kitoje byloje negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe pagal šią teisės normą. Žala yra nustatoma vertinant įrodymus, o įrodymų vertinimas yra subjektyvus procesas, pagrįstas vidiniu teismo įsitikinimu (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Tačiau prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu yra paduotas praleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (nuo teismo sprendimo (nutarties) nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo praėjo daugiau nei trys mėnesiai).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A10-608/2003 pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Jonui Blaževičiui, Viačeslavui Dmitrijevui, Nikolajui Matvejevui dėl žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius