Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1102-290/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-01
Bylos Nr.
1S-1102-290/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Danutė Giačaitė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1102-290/2016
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 81(04-80) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 3 dalį (redakcija, keista 2002 m. sausio 25 d. įstatymu Nr. IX-737) laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2008 m. vasario 4 d., o pabaiga – 2020 m. sausio 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 6 mėnesiai 17 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2016 m. liepos 12 d.).Komisija 2016 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 81(04-80) nutarė netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį. Komisija nutarimą priėmė atsižvelgusi į tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo tris kartus baustas drausmine tvarka už vidaus taisyklių pažeidimus, ir nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai rodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nuteistajam V. K. jau anksčiau buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė ir vėl nusikalto, o tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomene, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atmetė V. K. skundą dėl Komisijos 2016 m. liepos 12 d. priimto nutarimo Nr. 81(04-80). Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, jo pastangas ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundu V. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teigia, kad formaliai ir netinkami įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti, sprendžiant dėl materialiojo lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus egzistavimo ir eilinį kartą, remiantis formaliais ir iš esmės netinkamais kriterijais, atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei teismo nutartimi nepagrįstai paliktas galioti toks Komisijos sprendimas.Skunde nuteistasis nurodo, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokėsi suaugusiųjų profesinio mokymo centre, įgijo septynias specialybes, penkis kartus buvo skatintas. Laisvalaikiu sportuoja, skaito spaudą, žiūri televizijos programas, jo elgesys vertintinas teigiamai. Atlikdamas bausmę aktyviai dalyvavo mąstymo ir elgesio korekcijos programose, siekė geriau pažinti savo gyvenimo turinį ir prasmę. Be to, 2016 m. balandžio 15 d. Komisija, svarsčiusi lygtinio paleidimo taikymo jam klausimą vienbalsiai nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi šį teikimą buvo atsisakyta patvirtinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po paskutiniojo Komisijos teikimo neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie neigiamus jo elgesio pokyčius, priešingai – jis ir toliau vykdė socialinės reabilitacijos plane nustatytas rekomendacijas, gavo dar vieną paskatinimą, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo iki 42 balų.Apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant atsisakyta tenkinti jo gynėjo advokato skundą dėl Komisijos nutarimo, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, ankstesni jo teistumai, yra statiniai veiksniai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl remiantis vien jais, motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausima reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai. Taip pat didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kas reiškia, jog ji negali nusverti kitų tiek formaliųjų, tiek ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų.Apylinkės teismas eilinį kartą savo sprendimą motyvavo ir tuo, jog bausmės vykdymo laikotarpiu buvo baustas drausmine tvarka, kas, anot teismo, rodo jo neigiamas nuostatas, tačiau pažymėtina, kad nei viena iš paskirtų drausminių nuobaudų nebėra galiojanti, nuo paskutiniosios nuobaudos paskyrimo (2013 m. gegužės 8 d.) praėjo daugiau nei treji metai, per kuriuos jis elgėsi pavyzdingai ir drausmingai, nepadarė jokių drausmės pažeidimų, dėl kurių jam būtų paskirtos drausminės nuobaudos, nebuvo svarstytas drausmės komisijoje. Akivaizdu, kad asmens elgesys trejus metus neatliekant jokių netinkamų veiksmų, o aktyviai vykdant jam nustatytas rekomendacijas, mokantis, dalyvaujant įvairiuose projektuose, būnant eilę kartų paskatintam, sumažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki galimos minimalios ribos, rodo, kad asmuo iš tiesų įdėjo ilgalaikes, maksimalias pastangas siekiant užtikrinti sėkmingą pataisos procesą, o jo elgesys iš esmės pasikeitė, todėl vien ankstesnėmis, jau kelerius metus negaliojančiomis, nuobaudomis bandant pateisinti teiginius apie neva apsunkinimą pataisos procesui, yra ne tik paneigiama galimybė ateityje jam taikyti lygtinį paleidimą, bet iš esmės asmuo demotyvuojamas ir toliau siekti teigiamų pokyčių, dalyvaujant įvairiose programose, mokymuose ir panašiai.Apylinkės teismas visiškai nevertino ir to, kad paleistas į laisvę ketina gyventi pas savo sutuoktinę, jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus gautas patvirtinimas, kad jo sutuoktinė priims jį gyventi nurodytame bute, bei kad šis butas yra tinkamas taikyti jam intensyvią priežiūrą, iš karto išėjęs į laisvę planuoja dirbti elektriku UAB „Automatinių transmisijų servisas“. Taigi, turi konkrečius planus ir tikslus, kaip gyvens išėjęs į laisvę, kurie rodo, jog savo gyvenimą ves tinkama linkme. Pagal apkaltinamąjį nuosprendį ar kitus teismų sprendimus jam nėra priteistas civilinis ieškinys, neturi jokių vykdomųjų raštų. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius bei vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jo tinkamą elgesį pataisos įstaigoje, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Tačiau, kaip minėta, apylinkės teismas šias aplinkybes ignoravo, išskirtinę reikšmę suteikdamas jam nepalankioms aplinkybėms ir statiniams veiksniams.Skunde taip pat teigiama, kad vienas iš esminių veiksnių, į kuriuos privalu atsižvelgti spendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą, yra pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas remiantis „OASys“ metodika. Teismas nutartyje nurodė, kad jo nusikalstamumo rizika nors ir mažėja, ir šiuo metu yra 42 balai, tačiau didesnės reikšmės šiam veiksniui neskyrė. Rizikos vertinimo balų reikšmingas sumažėjimas, atsižvelgiant į jo elgesį bausmės atlikimo metu rodo jo akivaizdų siekį keistis ir jo požiūrio į visuomenėje priimtas vertybes ir taisykles teigiamą pokytį. Juo labiau, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 42 balai iš 168 galimų ir maksimaliai priartėja prie žemos pakartotinio nusikalstamumo ribos, t. y. 40 balų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir šio kriterijaus labiau pagerinti jau taip pat nebegali, net ir toliau nuosekliai vykdydamas visas jam paskirtas rekomendacijas. Būtent nusikalstamo elgesio rizika yra vienas iš pagrindinių veiksnių, leidžiantis spręsti apie asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą.Pažymi ir tai, jog nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Todėl, netgi taikant asmens lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys į dar vieną reikšmingą aplinkybę, kuri teismo nutartyje vėlgi liko neįvertinta, tai jo prašymas lygtinio paleidimo metu taikyti jam intensyvią priežiūra. Pažymėtina, jog formalusis lytinio paleidimo kriterijus leistų jam taikyti lygtinį paleidimą ir netaikant šios priemonės, tačiau toks jo prašymas yra dar vienas saugiklis, kuris panaikintų iš esmės bet kokią abejonę, kurią išreiškė pirmosios instancijos teismas, kad būdamas laisvėje nenusikals ir laikysis įstatymų.Nuteistojo V. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis V. K. yra faktiškai atlikęs du trečdalius paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, t. y. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, neatsiejamai turi būti vertinama ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju Komisija pripažino, jog V. K. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, todėl tokiai išvadai pakankamo pagrindo nėra.Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose mokėsi, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Įvertintina ir tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi lyginant su ankstesniais vertinimais, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2016 m. birželio 30 d. pagal „OASys“ yra 42 balai ir vertinama tik kaip vidutinė, be to, po paskutinio vertinimo 2016 m. kovo 31 d. nesumažėjo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas 3 kartus, tarp jų ir už itin šiurkščius pažeidimus – vartojo psichiką veikiančias medžiagas, laikė uždraustus daiktus, dėl ko buvo patalpintas į baudos izoliatorių, kas leidžia padaryti išvadą apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nors nuteistasis yra skatintas 3 kartus ir šiuo metu jam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau po paskutinės paskirtos nuobaudos jis buvo skatintas tik du kartus, paskutinį kartą – daugiau nei prieš vienus metus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas net tris kartus, tačiau anksčiau paskirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė, jis gyvenimo būdo nepakeitė ir toliau darė nusikalstamas veikas, o šiuo metu jis nuteistas net už keturis nusikaltimus, tarp kurių ir už sunkius bei labai sunkius nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, viso bausmės atlikimo metu darė drausmės pažeidimus, akivaizdžių teigiamų pokyčių jo elgesyje nėra. Taip pat nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, neigiama pasirenkamų draugų įtaka, finansinio stabilumo trūkumas.Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime netaikyti V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tiek apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nėra formaliojo ir materialiojo pagrindų visumos, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, jos nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. K. padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo V. K. skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisValdas Vitunskas