Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Irenai Valužienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjui adv. Tomui Leščinskui, išnagrinėjęs L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato 2013-01-28 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į posėdį neatvyko Šilutės r. policijos komisariato atstovas, L. Š., apie posėdį informuoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šilutės rajono policijos komisariato 2013-01-28 nutarimu L. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., ir 124² str. 2 d. 1500 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių už tai, kad 2013-01-27 15.30 val. Šilutėje, kelio Šilutė-Šyša-Krokų lankos 2 km., jis chuliganiškai vairavo automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgdamas į esamą vietovės reljefą, jo ypatumus, tyčia akseleravo, taip priversdamas automobilį suktis ratu, slysti šonu, tokiais savo veiksmais siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą. Tokie L. Š. veiksmai kėlė realią grėsmę jo paties ir keleivių saugumui. Taip pat jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p., 5 p., 6 p., 9 p., 16 p., 28 p., 33 p., 133 p. reikalavimus.

ATPK 124² str. 2 d. nustato, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų litų.

L. Š. nepripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Bylos nagrinėjimo metu būtina nustatyti, kokios kelių eismo taisyklės buvo pažeistos, pažeidimo būdą – iš chuliganiškų paskatų bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog L. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 9, 16, 28, 33, 133 punktų reikalavimus. Visuose punktuose, išskyrus 133 p., numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos. ATPK 260 str., reglamentuojančiame administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, nustatyta, kad protokole nurodoma jo surašymo vieta ir data, protokolą surašiusio asmens duomenys; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas, numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas - procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, todėl jis turi būti aiškus ne tik jį surašiusiai institucijai, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis surašytas, kad asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir apsiginti nuo pareikšto kaltinimo, bei teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Minėtų bendrųjų Kelių eismo taisyklių normų nurodymas šioje byloje vertintinas kaip nekonkretus kaltinimas, jų nepakanka L. Š. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Tas pats pasakytina ir apie KET 133 p. nurodymą. Šis punktas konkrečiai reglamentuoja važiavimo greitį. Tačiau reikia konstatuoti, kad pažeidimo protokolą surašiusi institucija įrodymų, jog L. Š. viršijo leistiną greitį, nepateikė. Todėl darytina išvada, kad Šilutės rajono policijos komisariatas administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė pažeidimo esmės ir teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių L. Š. kaltę.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas, nes tai turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Tai, jog L. Š. dideliu greičiu važiuodamas pieva užšalusiu ledu suko automobilį ratu, slydo šonu, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, nereiškia, jog jis tai darė iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymą dėl chuliganiškų paskatų. Pats L. Š. teigė, kad jis norėjo pajausti automobilio „elgesį“ ant sniegu padengto ledo toje pačioje trasoje, kur vakarykščiai vyko ralis, jokiu būdu ne dėl chuliganiškų paskatų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė prielaidomis negrindžiama.

Posėdžio metu apklausti liudytojai V. G., R. V. teigė, kad L. Š. savo elgesiu kėlė didelę grėsmę kartu su juo važiavusiems keleiviams. Jei jis būtų važiavęs vienas, gal būt, pažeidimo jo veiksmuose būtų nematę. Įvertinant surinktus įrodymus darytina išvada, kad ir ši aplinkybė - pavojaus kėlimas eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, nėra įrodyta.

Todėl reikia konstatuoti, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad L. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei dėl inkriminuoto pažeidimo pagrįsti. Įvertinus nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes darytina išvada, jog jo veiksmuose nėra ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl nutarimas šioje dalyje naikintinas. Toje dalyje administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2013-01-28 nutarimo dalį, kuria L. Š. paskirta 1500 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių pagal ATPK 124² str. 2 d., ir šią bylos dalį nutraukti nesant L. Š. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.