- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-05
- Bylos Nr.
- N-62-2863-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarties T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. birželio 20 d. T. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2008 m. birželio 18 d., 06.20 val., vairuodama transporto priemonę ir važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į kuro užpylimo kolonėlę ir ją apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo T. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 51, 145 ir 158 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. liepos 1 d. nutarimu T. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 100 litų baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams. Institucija paskyrė galutinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams.
II.
T. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ar paskirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Paaiškino, kad 2008 m. birželio 18 d., apie 06.20 val., ji atvažiavo į degalinę. Kartu su ja buvo jos pažįstamas E. P., kuris nuėjo į degalinės pastatą nusipirkti cigarečių, o ji norėjo apsisukti. Kiek pavažiavusi atbuline eiga sustojo, automobilį paliko ant laisvo bėgio, tačiau nebuvo nuspaudusi nei stabdžio pedalo, nei rankinio stabdžio. Kadangi toje vietoje buvo nedidelė nuokalnė, jos automobilis laisva eiga pavažiavo šiek tiek atgal ir užpakaliniu bamperiu prisilietė prie degalų užpildymo kolonėlės dengiamojo dangčio, kuris, jos manymu, atsidarė ne nuo smūgio, o dėl to, kad nebuvo pritvirtintas. Pamačiusi, kad atsidarė užpildymo kolonėlės dangtis, nuėjo į degalinės pastatą ir pakvietė degalinės operatorių, kad jis pažiūrėtų, ar nieko blogo neatsitiko, įvertintų, kokia žala galėjo būti padaryta. Degalinės operatorius atėjo kartu su E. P. ir jie visi, apžiūrėję atsidariusį kolonėlės dangtį, įsitikino, kad jokia žala degalinei nebuvo padaryta, nebent tik galėjo nuo kritimo apsibraižyti dangčio dažai. T. S. pasiūlė degalinės operatoriui atlyginti žalą, tačiau jis pasakė, kad jokios žalos degalinei nebuvo padaryta, nes užpildymo kolonėlė remontuojama, todėl atsidaręs dangtis nebuvo tinkamai pritvirtintas, dėl ko jis ir atsidarė nuo galimo automobilio prisilietimo, o galbūt ir pats, net neprisilietus automobiliui. Nurodė, kad apžiūrėjusi savo automobilį aiškių apgadinimo žymių nepamatė, tik ant bamperio pastebėjo keletą įbrėžimų, tačiau buvo neaišku, ar jie padaryti šio autoįvykio metu, ar kitoje vietoje. Jai paprašius, kad operatorius padėtų nubraižyti autoįvykio schemą ir ją pasirašytų, pastarasis atsisakė tai daryti, nesutiko niekur pasirašinėti, paaiškindamas, kad negali spręsti jokių klausimų, susijusių su autoįvykiu ir galimai padaryta žala, bei nurodydamas, kad tuo atveju, jeigu T. S. reikia kokių nors dokumentų, ji turi važiuoti pas jo viršininkę D. C.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad kartu su E. P. nuvažiavo operatoriaus nurodytu jo viršininkės adresu tam, kad išsiaiškintų dėl galimai padarytos žalos, tačiau jos namuose nerado, tuomet nuvažiavo namo, planuojant vėliau atvažiuoti ir išsiaiškinti su D. C., taip pat įforminti autoįvykio dokumentus. Pažymėjo, kad ji patraukė savo automobilį iš autoįvykio vietos tik tada, kai su operatoriumi išsiaiškino visus su autoįvykiu ir galima žala susijusius klausimus. Nurodė, kad eismo įvykio deklaracijos ji neįformino ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad ją įforminti ir pasirašyti atsisakė kitas su eismo įvykiu susijęs asmuo - degalinės operatorius, tačiau tai nereiškia, kad ji savavališkai pasišalino iš įvykio vietos. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad ji padarė pažeidimą, prašė įvertinti visas įstatymo numatytas bei nenumatytas jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsižvelgti į tai, kad paskirta nuobauda yra neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o pažeidimas padarytas dėl suklydimo ir dėl neteisingo įstatymų supratimo, nesukėlė jokių sunkių pasekmių bei buvo tik formalus. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad ji viena augina du nepilnamečius vaikus, gauna labai mažą atlyginimą, automobilis jai reikalingas ne vien tik jos, tačiau ir jos nepilnamečių vaikų neatidėliotiniems poreikiams tenkinti, vežti juos į mokyklą ir gydymo įstaigas.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi T. S. skundą patenkino iš dalies – Institucijos nutarimą pakeitė ir T. S. paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 20 mėnesių.
Teismas nurodė, kad teisės aktai prievolės nekviesti policijos pareigūnų įvykus eismo įvykiui nebuvimą sieja su tam tikromis sąlygomis: jei su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, jei deklaracijoje nubraižo eismo įvykio schemą, aprašo eismo įvykio aplinkybes ir jeigu ją pasirašo. Konstatavo, kad kai šios sąlygos neišpildomos (kaip buvo nagrinėjamu atveju), su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pažymėjo, kad pagal ATPK 10 ir 11 straipsnius administraciniai teisės pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek neatsargiai. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju T. S. privalėjo suvokti, kad, pasišalindama iš įvykio vietos, degalinės operatoriui atsisakius surašyti deklaraciją, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad degalinės operatoriaus nagrinėjamoje situacijoje nėra formalaus pagrindo laikyti eismo dalyviu. Pažymėjo, kad nei KET, nei ATPK nekvalifikuoja turto sugadinimo (apgadinimo) masto, kad kiltų atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, todėl šioje byloje nėra teisiškai reikšminga, ar nuo smūgio kolonėlė galėjo būti sugadinta tiek, kaip tai yra aprašyta nukentėjusiosios pateiktuose dokumentuose. Pabrėžė, kad bylai taip pat nėra reikšminga, ar kolonėlė eismo įvykio metu buvo veikianti, nes neveikiančios kolonėlės apgadinimas (įlenkimas) kvalifikuojamas lygiai taip, kaip ir veikiančios. Priėjo prie išvados, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog užpylimo kolonėlės priekinį dangtį įlenkė T. S., automobiliu važiuodama atbuline eiga ir nesilaikydama KET reikalavimų. Pažymėjo, kad tai įrodo ir pačios T. S. pirminis paaiškinimas, ir jos vėlesnio elgesio seka. Konstatavo, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjos padaryti KET 51, 145, 158 punktų reikalavimų pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Nustatė, jog T. S. darbdavio yra charakterizuojama teigiamai (b. l. 6), gauna artimą minimaliam darbo užmokestį (b. l. 8), viena augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 7), anksčiau už KET pažeidimus nėra bausta (b. l. 14).
IV.
T. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo arba administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, arba neskirti administracinės nuobaudos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) teismas nepagrįstai atmetė jos prašymus išreikalauti duomenis apie tai, kad kolonėlė neveikė iki tariamo eismo įvykio jau ilgą laiką, duomenis apie kolonėlės išmatavimus, jos aukštį ir pakilimo, ant kurio stovi kolonėlė, bortelio aukštį. Pažymi, kad kolonėlė buvo sugedusi ir neveikė beveik mėnesį. Tačiau teismas nepagrįstai atmetė E. P. tai patvirtinančius parodymus, nesiaiškino, ar liudytojas J. K. galėjo patvirtinti šį faktą, nepagrįstai rėmėsi tik degalinės operatoriaus subjektyviais parodymais. Mano, kad faktas, ar kolonėlė iki eismo įvykio buvo sugedusi, ar veikė, yra reikšmingas nustatyti, ar įmonė nepasinaudojo palankia situacija neteisėtai gauti draudimo išmoką, pasinaudojus tariamu eismo įvykiu;
2) degalinės operatorius A. K. nurodė, kad buvo sulenktas kolonėlės apsauginis dangtis, tačiau nuotraukose matosi, kad dangtis sulenktas vidurinėje dalyje, buvo pažeisti benzino padavimo vamzdžiai, kurie yra kolonėlės apačioje. Nurodo, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog tarp kolonėlės apsauginio dangčio sulenkimo vietos ir tariamai pažeistų vamzdžių yra apie 50 cm atstumas. Operatorius parodė, kad į kolonėlę ji atsitrenkė galiniu bamperiu. Prieina prie išvados, kad automobilio bamperiu iš karto dviejų sugadinimų neįmanoma padaryti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kolonėlės priekinis dangtis sugadintas kairėje pusėje, o tariamai sugadinti vamzdžiai yra dešinėje pusėje, todėl turėjo būti du smūgiai iš skirtingų vietų. Operatorius parodė, jog išgirdo vieną smūgį. Kadangi visi įrodymai yra prieštaringi, mano, kad teismas negalėjo jais vadovautis. Įtaria, kad kolonėlės dangtis galėjo nukristi ne nuo kontakto su jos automobiliu, bet nuo vibracijos, ar dėl to, kad buvo blogai pritvirtintas. Atkreipia dėmesį, kad vėliau degalinės operatorius tą patį dangtį tik pakabino, bet nepritvirtino. Tai, kad dangtis nebuvo prisuktas prie korpuso rodo faktas, jog jis nebuvo nuplėštas nuo varžtų, nes būtų nuplėšimo žymės. Pažymi, kad UAB „Tomega“ nurodyti remonto darbai yra būtent tokie, dėl kurių kolonėlė neveikė beveik mėnesį iki tariamo eismo įvykio. Paaiškina, kad nuo grindinio iki jos automobilio bamperio vidurio yra apie 45 cm, o nuo grindinio iki pažeistos kolonėlės dangčio vietos yra apie 70 cm. Prieina prie išvados, kad ji savo automobilio bamperiu negalėjo padaryti sugadinimo taip aukštai. Pažymi, kad A. K. teismo posėdyje parodė, jog iš išorinio apžiūrėjimo kolonėlei nieko neatsitiko, o iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad kolonėlės dangtis yra labai deformuotas. Prieina prie išvados, kad teismui buvo pateiktos ne šio eismo įvykio nuotraukos;
3) tvirtina, kad teismas neteisingai užrašė A. K. parodymus, nes šis liudytojas teismo posėdyje parodė, jog nematė, kaip automobilis trenkėsi į benzino kolonėlę, o išgirdo tik į asfaltą atsimušančio dangčio kritimo garsą, išėjo į lauką, pamatė ant žemės gulintį kolonėlės dangtį, automobilis stovėjo šalia ir nebuvo atsirėmęs į kolonėlę. Pažymi, kad niekas, net ji pati nematė, ar automobilis tikrai atsitrenkė į kolonėlę;
4) teismas nepagrįstai rėmėsi ne teismo metu jos duotais parodymais, o 2008 m. birželio 20 d. paaiškinimu, nors ji nurodė, kad šį paaiškinimą parašė, nes jai taip liepė policijos pareigūnai;
5) teismas neteisėtai nurodė, kad A. K. negalėjo įforminti eismo įvykio deklaracijos, kadangi nėra degalinės savininkas. Nurodo Civilinio kodekso 2.123 straipsnį, 2.133 straipsnio 2 dalį ir konstatuoja, kad A. K., veikdamas kaip savininko įgaliotas asmuo, privalėjo su ja įforminti eismo įvykio deklaraciją, jeigu iš tikrųjų būtų įvykęs eismo įvykis. Pabrėžia, kad dėl eismo įvykio susitarė su savininko teisėtu atstovu – operatoriumi, todėl apie eismo įvykį policijai neprivalėjo pranešti. Mano, kad KET leidžia įforminti deklaraciją ir vėliau su sąlyga, jei nėra KET 270 punkte nurodytų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
T. S. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies pažeidimus. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, jog KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
Apeliantė nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybe, kad ji, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į kuro užpylimo kolonėlę. Tačiau T. S. skunde pirmosios instancijos teismui pripažino, kad automobilis laisva eiga pavažiavo šiek tiek atgal ir įsirėmė užpakaliniu bamperiu į kolonėlę. Degalinės operatorius A. K. 2008 m. birželio 18 d. paaiškinime (b. l. 18) taip pat nurodė, kad T. S. atbuline eiga rėžėsi į kolonėlę, o pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog išgirdęs kažkokį garsą pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad moteris galine automobilio dalimi įvažiavusi į kolonėlę užpakaliniu bamperiu (b. l. 56). Liudytojas E. P. apygardos administracinio teismo posėdyje parodė, kad išėjęs į lauką pamatė, jog T. S. automobilis atsitrenkė į kolonėlę (b. l. 57). Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2008 m. birželio 20 d. paaiškinime nurodė, kad automobilio bamperiu atsitrenkė į kolonėlę (b. l. 21). Nors apeliantė tvirtina, kad šį paaiškinimą parašė, nes patikėjo policijos pareigūnų žodžiais, o vėliau suvokė, kad klaidingai suprato įvykio aplinkybes, šis jos argumentas vertintinas kritiškai, kadangi paaiškinimas buvo surašytas ir pasirašytas pačios T. S., po įvykio jau buvo praėję pora dienų, byloje nėra jokių įrašų ar patikslinto paaiškinimo, kad T. S. 2008 m. birželio 20 d. paaiškinime parašė, kaip ji teigia, netiesą, ar kad policijos pareigūnai būtų jai liepę rašyti melagingus paaiškinimus.
Tai, kad T. S. vairuojamu automobiliu buvo atsitrenkta į kuro kolonėlę, patvirtina ir jos veiksmai po eismo įvykio. Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad T. S. jam pasiūlė sumokėti nuostolius, o pasiūlius kreiptis į degalinės direktorę, pasakė, kad ruošiasi pas ją važiuoti. E. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasakė „gal reikia surašyti kokį protokolą“ (b. l. 57). T. S. skunde pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad pasiūlė degalinės operatoriui atlyginti žalą, nubraižyti įvykio schemą, įforminti autoįvykį, net A. K. nurodžius, kad žala degalinei nepadaryta, vis tiek prašė, kad operatorius įformintų autoįvykio schemą ir ją pasirašytų, prašė iškviesti degalinės viršininkę, važiavo pas ją, o jos neradus, planavo atvažiuoti vėliau ir įforminti trūkstamus dokumentus.
Apeliantė nurodo, jog ant jos automobilio nėra jokių žymių, rodančių, kad automobilis buvo atsitrenkęs į kuro kolonėlę. Taip pat tvirtina, kad jos automobilis negalėjo padaryti tokių kuro kolonėlės apgadinimų, kaip nurodyta byloje, teigia, kad kolonėlė iki tariamo įvykio buvo neveikianti. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ATPK, nei KET nekvalifikuoja turto sugadinimo (apgadinimo) masto, kad kiltų atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, todėl nėra tikslinga nagrinėjamoje byloje nustatinėti, kokiu mastu kuro kolonėlė buvo sugadinta, taip pat nėra reikšminga aplinkybė, ar apgadinta kuro kolonėlė iki įvykio buvo veikianti, ar ne. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino ir atmetė prašymus išsireikalauti duomenis, įrodančius, kad kolonėlė ilgą laiką neveikė, kolonėlės išmatavimus, neiškvietė apklausti J. K..
Apeliantė taip pat tvirtina, kad degalinės operatorius davė teismui melagingus parodymus, kadangi jam buvo pagrasinta, jog už sugadintos kolonėlės remontą turės mokėti pats, mano, kad jos tariamai sukelto įvykio pagrindu įmonė siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad T. S. šių teiginių nepatvirtina jokiais įrodymais, A. K. 2008 m. birželio 18 d. paaiškinimas ir parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje, yra nuoseklūs ir neprieštaringi.
T. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė degalinės operatoriaus parodymus, duotus šio teismo posėdyje. Tvirtina, kad A. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog automobilis nebuvo atsirėmęs į kolonėlę. Tačiau šis apeliantės teiginys paneigiamas apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. posėdžio protokolu, iš kurio matyti, kad A. K. parodė, jog moteris galine automobilio dalimi buvo įvažiavusi į kolonėlę (b. l. 56-57).
KET 270 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Tuo atveju, kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo apeliaciniame skunde nurodo, jog iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nes su degalinės operatoriumi eismo įvykio vietoje dėl eismo įvykio aplinkybių susitarė, t. y. jis teigė, kad kuro kolonėlei nieko neatsitiko, tačiau, kaip matyti iš to, kas išdėstyta aukščiau, byloje esanti medžiaga patvirtina T. S. pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Byloje nėra duomenų, jog po eismo įvykio būtų buvusi pildoma eismo įvykio vietos deklaracija ar eismo įvykio aplinkybės būtų aprašytos ir eismo įvykio schema nubraižyta ant švaraus popieriaus lapo, kuriame būtų nurodyti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, tuo atveju, kai su eismo įvykiu susiję dalyviai sutaria tarpusavyje. Tačiau, tai, kad dėl eismo įvykio aplinkybių buvo sutarta, neigia ir degalinės operatorius savo paaiškinime (b. l. 18) bei duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 56-57), taip pat pačios T. S. nurodyti jos daromi veiksmai po autoįvykio – iš įvykio vietos išvažiavo pas degalinės viršininkę. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog T. S. iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasišalindama iš eismo įvykio vietos iš karto po pažeidimo, T. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 272 punkte numatytas eismo dalyvių pareigas, įvykus eismo įvykiui, todėl jos padaryta veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
T. S. apeliaciniame skunde prašo neskirti administracinės nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas nutartimi Institucijos nutarimu T. S. paskirtą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą dar labiau sumažino, atsižvelgdamas į tai, kad T. S. jos darbdavio charakterizuojama teigiamai, jos darbo užmokestis nedidelis, viena augina du nepilnamečius vaikus, anksčiau už KET pažeidimus nėra bausta. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą ar visai jos neskirti.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. S. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiamas.