Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-21 · Administracinė byla Nr. eI-5529-629/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
eI-5529-629/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03415-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
L. H.
Advokatai
Simonas Janušaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5529-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03415-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Simonui Janušaičiui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei Krūminytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Kinijos Liaudies Respublikos pilietė L. H. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–10) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-798(00338) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Kinijos Liaudies Respublikos pilietei L. H.“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei priimti naują sprendimą.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos ambasadai Kinijos Liaudies Respublikoje pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad yra UAB „Versloneta“ (toliau – ir Bendrovė) direktorė, tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti leidimą, nurodydamas, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo tikslą. Pareiškėjos teigimu, jos kaip Bendrovės direktorės deklaruotas vykimo į Lietuvą tikslas yra vadovauti verslui, jos pateikti dokumentai bei duomenys yra pakankamai pagrindžiantys Bendrovės veiklą, nėra prieštaringi. Pažymėjo, kad Bendrovės registracijos adresu yra užregistruotos tik 3 įmonių buveinės. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatytų vienu adresu steigiamų įmonių skaičiaus apribojimų, taip pat nenumatyta pareiga veiklą vykdyti tuo pačiu adresu, kuriuo užregistruota įmonės buveinė, todėl Bendrovės faktinė veikla yra vykdoma kitu adresu. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) reikalauja, kad įmonė vykdytų veiklą pastaruosius 6 mėnesius, tačiau nenumato konkretaus termino, kuris privalo būti praėjęs nuo bendrovės direktoriaus paskyrimo dienos iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovė iki pareiškėjos paskyrimo direktore dienos 6 mėnesius nuolat vykdė veiklą, kuri ypač suintensyvėjo po pareiškėjos darbo Bendrovėje pradžios.

Pasak pareiškėjos, UTPĮ taip pat nereikalauja, kad užsienietis, siekdamas gauti leidimą gyventi privalo atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja Bendrovės veikloje aktyviai dalyvavo nuotoliniu būdu: bendraudama su Bendrovės buhaltere, darbuotojais, paslaugų teikėjais elektroniniu paštu, telefonu, kitomis technologinėmis priemonėmis; aktyviai domėjosi finansine Bendrovės situacija; teikė rekomendacijas dėl Bendrovės rinkodaros, teikė pasiūlymus dėl Bendrovės strategijos ir plėtros. Ji taip pat ieškojo partnerių bei klientų Kinijoje, tad jau iki prašymo pateikimo dienos buvo įnešusi nemažą indėlį į Bendrovės veiklą, o, įteisinus galimybę apsigyventi Lietuvos Respublikoje, ji būtų dar intensyvesnė, efektyvesnė bei nešanti didelės ekonominės naudos.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamame sprendime nepagrįstai daroma išvada, kad Bendrovė nevykdė veiklos pagal verslo planą. Pabrėžė, kad veikla buvo vykdoma nuo pat Bendrovės įsteigimo, o verslo plane ir jo prieduose nurodytos datos yra tik šių dokumentų spausdinimo datos. Pažymėjo, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikalaujama, kad Bendrovėje visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, tačiau įstatymas nenumato termino, prieš kurį UTPĮ apibrėžti darbuotojai privalo būti įdarbinti. UTPĮ įpareigoja vertinti tik tų darbuotojų atitikimą reikalavimams, kurie yra įdarbinti prašymų pateikimo dieną, o tai, jog ir iki kreipimosi dėl leidimo gyventi išdavimo Bendrovėje buvo įdarbintas asmuo, tik įrodo, kad Bendrovė buvo aktyvi ir iki pareiškėjos prašymo pateikimo dienos.

Nurodė, kad apklausos Lietuvos Respublikos ambasadoje Kinijos Liaudies Respublikoje metu jos buvo klausiama itin specifinių, smulkmeniškų klausimų: tikslių datų, dokumentų turinio, finansinių rodiklių, kurie yra teisininkų ir buhalterių kompetencija. Paaiškino, kad pagrindinis jos kaip naujai paskirtos direktorės interesas yra sukurti potencialiai pelningos Bendrovės strategiją ir ją koordinuoti, o smulkūs rodikliai, buvę iki jos paskyrimo direktore, ne tokie reikšmingi. Tam, kad veiklos vykdymas būtų teisėtas ir neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, direktorė ketina įdarbinti buhalterį ir teisininką, todėl konkrečių nuostatų dėl verslo plėtojimo, apmokestinimo, darbo santykių įvardinti negalėjo. Taip pat pabrėžė, jog kinų kalba visokeriopai skiriasi nuo lietuvių kalbos, tad Bendrovės pavadinimą, jos darbuotojų ir partnerių iš Lietuvos vardus ir pavadinimus jai be klaidų pasakyti buvo sudėtinga. Be to, apklausos klausimai pareiškėjai buvo gyvai verčiami iš anglų į kinų kalbą. Pareiškėja turėjo raštu parašyti atsakymus kinų kalba, vėliau jau kitas asmuo raštu išvertė pareiškėjos atsakymus iš kinų į anglų kalbą. Galiausiai angliškus atsakymus dar turėjo versti ir Migracijos departamento atstovai, todėl klaidų / netikslumų tikimybė dar labiau padidėja. Toks sudėtingas apklausos mechanizmas automatiškai suponuoja netikslumus, sąlygojamus skirtingų vertėjų ir vertimo technikų, stiliaus. Būtent šiuo atveju pasitaikė nemažai epizodų, kai pradinis vertimas buvo netinkamas.

Dėl atsakovo teiginių, jog įsakymai yra pasirašyti bendrovės direktorės, nors jos tą dieną Lietuvos Respublikoje nebuvo, paaiškino, kad dokumentus rengė Bendrovės buhalterė, juose nurodyta jų parengimo data ir vieta. Šiuos dokumentus pareiškėja gaudavo kurjerių pagalba ir, esant būtinybei, pasirašytus atsiųsdavo arba perduodavo vykstantiems į Lietuvą asmenims. Be to, paaiškino, kad tam tikras sutartis pasirašę V. Š. ir A. A. veikė pagal pareiškėjos suteiktą įgaliojimą ir tai tik rodo, jog pareiškėja buvo aktyvi, priimdavo sprendimus ir tam tikriems veiksmams atlikti pasitelkdavo papildomus resursus.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, skundžiamame sprendime klaidingai nurodoma, kad atsakovui nebuvo pateikti visi prašomi dokumentai, t. y., nebuvo pateiktos Bendrovės ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys. Atkreipė dėmesį, jog nurodyti dokumentai buvo pateikti Migracijos departamentui 2013 m. birželio 13 d. pareiškėjos atstovės advokatės S. K.. Taip pat pabrėžė, jog UTPĮ nenustato būtinybės asmeniui, pateikusiam prašymą dėl leidimo, kreiptis ir dėl nacionalinės D vizos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja vykdė savo funkcijas nuotoliniu būdu, o būtent tam, kad įgyvendintų savo tikslą atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtai veiklai vykdyti, ji ir pateikė prašymą dėl leidimo. Pareiškėjos manymu, Migracijos departamento teiginiai bei išvados prieštarauja formuojamai teismų praktikai, teisės aktams, šios institucijos veiksmai prašymo nagrinėjimo laikotarpiu akivaizdžiai prasilenkė ir su gero administravimo bei kitais principais. Atkreipė dėmesį, jog jos prašymas buvo nagrinėjamas net 7 mėn., o atsakovo priimtas sprendimas, paremtas tik spėjimais.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–9).

Nurodė, kad, nors 2017 m. birželio 13 d. pareiškėjos advokatė pateikė Migracijos departamentui papildomus dokumentus, tačiau nebuvo pateikti visi pareiškėjai išsiųstame pranešime prašomi dokumentai, t. y. nebuvo pateiktos bendrovės ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys ir darbo sutartys su visą darbo laiką dirbančiais Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiais ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiais užsieniečiais, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius (yra pateikta tik vieno Lietuvos Respublikos piliečio R. K. darbo sutartis, pagal kurią jam turi būti mokama 1 600 Eur mėnesinė alga). 2017 m. gegužės 19 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. paslaugų teikimo sutartys (Vilniaus universiteto lankymas) taip pat nepatvirtino apie 6 mėnesius iki pareiškėjos keipimosi dėl leidimo laikinai gyventi bendrovės vykdytą veiklą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pateikti 2017 m. vasario 23 d. įsakymai yra pasirašyti bendrovės direktorės Vilniuje, tačiau minėtos užsienietės tą dieną Lietuvos Respublikoje nebuvo. Šiuo atveju pareiškėjos teiginiai, kad dokumentus pareiškėja gaudavo kurjerių pagalba vertintini kaip gynybinė pareiškėjos pozicija, kuri įrodo tik tai, kad pareiškėja, pateikusi prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nedalyvavo Bendrovės veikloje ir neužsiėmė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad 2017 m. vasario 28 d. patalpų nuomos sutarties nutraukimą kaip Bendrovės direktorius pasirašė V. Š., kuris 2017 m. vasario 22 d. buvo atleistas iš darbo bendrovėje, be to, kitas su Bendrove sudaromas sutartis Bendrovės vardu pasirašydavo ne Bendrovės direktorė, o A. A., taigi pateikti dokumentai yra prieštaringi ir neatitinka tikrovės.

Migracijos departamentas paaiškino, kad, vertindamas, ar pareiškėjos tikslas iš tikrųjų yra teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, vadovavosi ne tik pateiktais dokumentais, bet ir pačios pareiškėjos asmeniškai pateiktais paaiškinimais. Nors pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi motyvavo tuo, kad ji ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – dirbti UAB „Versloneta“, jos paaiškinimai, teikti Migracijos departamentui, yra prieštaringi, neišsamūs, todėl, įvertinus duomenų visumą, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjos teiginiai dėl jos ketinimų dirbti UAB „Versloneta“ neatitinka tikrovės. Pareiškėja apklausos metu neteisingai nurodė Bendrovės nuosavo kapitalo dydį, visų akcijų skaičių, Bendrovės įsteigimo datą. Ji taip pat nežinojo Bendrovės akcijos nominalios vertės, Bendrovės steigėjo, kur ir kada buvo pasirašytos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais. Į klausimą, kam konkrečiai ir kokias paslaugas teikė bendrovė 6 mėnesius iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei kas tada teikė paslaugas, atsakė „verslo konsultacijos, Tomas“, tačiau tuo metu bendrovėje joks Tomas nedirbo. Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad pareiškėja ne tik pati nedalyvavo Bendrovės veikloje, bet apskritai nežino, kokią veiklą vykdė Bendrovė. Prašoma nurodyti paskutinio visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo datą ir jame priimtus sprendimus, pareiškėja nurodė tik 2017 m. vasario mėn. susirinkimą, tačiau apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turėjo būti sušauktas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Bendrovės finansinių metų pabaigos (t. y. iki 2017 m. balandžio 30 d.), nieko neužsiminė. Pareiškėja nežinojo, kiek pajamų ir pelno turėjo Bendrovė 2016 metais, apie savo funkcijas ir pareigas Bendrovėje atsakė abstrakčiai, nieko detaliai nepaaiškindama. Taip pat negalėjo nurodyti Bendrovės darbuotojų pareigybių, darbo funkcijų, darbo laiko ir darbo vietos adreso, pagrindinių Bendrovės konkurentų, išvardinti pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių Bendrovės veiklą. Į klausimą, kokiu būdu ieškoma klientų, kaip ir kur yra reklamuojamos Bendrovės teikiamos paslaugos, pareiškėja atsakė labai neaiškiai ir neišsamiai. Ji teigė, kad Bendrovė turi interneto puslapį, tačiau Bendrovės interneto puslapio rasti nepavyko. Atsakovo teigimu, kadangi pareiškėja yra UAB „Versloneta“ direktorė, o prašyme deklaruotas jos atvykimo tikslas – darbas UAB „Versloneta“, esminių, neatsiejamai su įmonės veikla ir pareiškėjos deklaruojamu tikslu susijusių paaiškinimų pateikimas neturėtų sukelti sunkumų, tačiau pareiškėja pateikė vien tik formalius ir neišsamius paaiškinimus. Pabrėžė, kad pareiškėjos apklausa buvo individuali, klausimai buvo užduodami susiję su konkrečiu atveju. Užsieniečių pateikti atsakymai vertinami duomenų visumoje, nesutapimai vertinami vadovaujantis protingumo principu, o neišsamus atsakymas į pavienį klausimą nėra laikomas lemiamu priimant galutinį sprendimą. Rengiant pareiškėjos apklausą, buvo siekiama surinkti visapusišką informaciją apie pareiškėjos žinias, jos veiklą įmonėje, suteikti jai teisę pateikti išsamius paaiškinimus ir galiausiai padaryti motyvuotą išvadą, ar pareiškėjos tikrasis siekis yra vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, ar ji pateikė tikrovės atitinkančius duomenis, ar gali iškilti nelegalios migracijos grėsmė. Detalizuojantys klausimai užsieniečiams apklausos metu pateikiami tam, kad užsieniečiui būtų lengviau suprasti jam užduodamus klausimus ir išsamiau į juos atsakyti, o ne tam, kad jis būtų suklaidintas ar apsunkinta jo galimybė pateikti paaiškinimus. Pabrėžė, kad pareiškėja nežinojo net kaip tariasi (rašosi) Bendrovės pavadinimas bei negalėjo tiksliai nurodyti, kur yra (bus) jos darbo vieta. Migracijos departamento nuomone, atsakymai į šiuos klausimus nereikalauja specialių teisinių ar buhalterinių žinių.

Atsakovas taip pat kritiškai vertina pareiškėjos poziciją, kad dėl pareiškėjos atsakymų vertimo iš kinų kalbos į anglų kalbą, o vėliau ir į lietuvių, padidėjo klaidų, netikslumų tikimybė. Migracijos departamento teigimu, neaiškumų neiškilo, nes atsakymai buvo itin paviršutiniški ir trumpi. Pareiškėja skunde nenurodė konkrečių apklausos vertimo neatitikimų, apklausos metu ar po jos pretenzijų dėl netinkamo vertimo nebuvo pareikšta.

Pasak atsakovo, Bendrovės verslo plane deklaruojama, kad paslaugos (teisinės / juridinės, įmonių steigimas, bendradarbiavimo ir investavimo dokumentų rengimas, partnerių paieška, susitikimų organizavimas, verslo apskaitos organizavimas, vertimų iš / į kinų kalbą organizavimas) teikiamos bendradarbiaujant su Europos ir Kinijos pagalbos verslui asociacija, tačiau Juridinių asmenų registre tokia asociacija nėra įregistruota. Galimai turėta omenyje Kinijos ir Europos paslaugų verslui asociacija, registruota adresu, kuriuo registruojama daug įmonių, kurių dalyviais tampa užsieniečiai, siekiantys gauti, turintys ar kada nors turėję leidimus laikinai gyventi. Minėtoje asociacijoje niekada nebuvo dirbančių asmenų, o jos administracijos vadovu yra A. A., kuris nuo 2017 m. birželio 1 d. įdarbintas UAB „Versloneta“ (draudžiamosios pajamos už 2017 m. birželio mėn. sudarė 11,6 Eur, už 2017 m. liepos mėn. – 7,20 Eur). Minėtas asmuo taip pat dirba kitose bendrovės, registruotose adresais, kuriais yra registruojama daug įmonių, kurių dalyviai yra užsieniečiai, kurių dalyviais tampa užsieniečiai, siekiantys gauti, turintys ar kada nors turėję leidimus laikinai gyventi. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad UAB „Versloneta“ verslo plane buvo pateiktas tik teikiamų paslaugų sąrašas, tačiau jokios bent kiek išsamesnės informacijos apie pačias paslaugas ar apie Bendrovės darbuotojus, kurie teikė ar teiks tas paslaugas, nepateikta. Atkreipė dėmesį, jog Bendrovės verslo planas sudarytas 2017 m. vasario 13 d., o verslo plano priedai parengti 2017 m. vasario 23 d. Pareiškėjos teiginiai, kad verslo plane ir jo prieduose nurodytos datos yra tik šių dokumentų spausdinimo datos, atsakovo nuomone, yra tik gynybinė pareiškėjos pozicija. Migracijos departamento nuomone, Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad, patikrinus duomenis „Sodros“ informacinėje sistemoje apie Bendrovėje įdarbintus asmenis, buvo nustatyta, kad R. K., kurio darbo sutartis buvo pateikta kartu su prašymu išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, draudžiamosios pajamos už 2017 m. balandžio mėn. buvo 1 130 Eur, o už 2017 m. gegužės–liepos mėn. – 1 064,21 Eur. Pareiškėjos prašymo pateikimo metu 1 vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis sudarė 808,7 Eur, taigi darbuotojui turėjo būti mokamas ne mažesnis nei 1 617,4 Eur nustatyto dydžio užmokestis. Jokios papildomos informacijos apie tai, kad Bendrovėje būtų įdarbinta kitų darbuotojų, dirbančių visą darbo laiką, Migracijos departamentui nebuvo pateikta, taigi Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, nes bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja atvyko į Lietuvos Respubliką 2017 m. vasario 8 d. ir išvyko 2017 m. vasario 12 d., daugiau į Lietuvos Respubliką ji nebuvo atvykusi. Pareiškėjos valstybių, kuriose lankėsi ar gyveno, sąraše taip pat nėra nurodyta, kad ji kada nors anksčiau būtų lankiusis Lietuvos Respublikoje. Šias aplinkybes įvertinus duomenų visumoje, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nedalyvavo ir nedalyvauja Bendrovės veikloje, t. y. iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi neužsiėmė ir šiuo metu neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos teiginiai, kad Bendrovės veikloje aktyviai dalyvavo nuotoliu būdu, tik patvirtina, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti Bendrovės direktorės pareigas nuotoliniu būdu. Be to, nors įstatymas nenustato termino, prieš kurį darbuotojai privalo būti įdarbinti ir įpareigoja vertinti tik darbuotojų atitikimą reikalavimams, iš susiklosčiusių aplinkybių Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl įmonėje vykdomos veiklos realumo. Tai, kad pareiškėja, pateikusi prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nesikreipė dėl nacionalinės D vizos išdavimo šio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu ir neatvyko į Lietuvos Respubliką vykdyti teisėtos veiklos, tik patvirtina įtarimą, kad teisėtos veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje nėra tikrasis pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas.

Priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertintos ir aplinkybės, susijusios su įmonės adresu. Nuo UAB „Versloneta“ įsteigimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos net 27 užsieniečiai nurodė Bendrovės įsteigimo adresą kaip įmonių, kurių dalyviais jie tapo, buveinės adresą. Pažymėjo, kad Migracijos departamentui pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad UAB „Versloneta“ veikla vykdoma kitu adresu, taigi duomenys apie įmonės buveinę, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Migracijos departamento nuomone, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad minėta užsienietė siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėtos užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Abejones dėl nelegalios migracijos sustiprina faktas, kad pareiškėja 2017 m. vasario 10 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo tuo pagrindu, kad atvyksta į Lietuvos Respubliką kaip UAB „Dekatus“ direktorė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (15/4-2)3I-798(00338) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Kinijos Liaudies Respublikos pilietei L. H.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Kinijos Liaudies Respublikoje pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, t. y. yra UAB „Versloneta“ direktorė (II t., b. l. 323–365).

Siekiant nustatyti, ar pareiškėja atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, pareiškėja 2017 m. balandžio 27 d. raštu (II t., b. l. 10–11) buvo pakviesta į apklausą Lietuvos Respublikos ambasadoje Kinijos Liaudies Respublikoje bei paprašyta pateikti papildomus paaiškinimus bei dokumentus.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12–14 punktais, skundžiamu 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (15/4-2)3I-798(0338) (I t., b. l. 12–18) atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas sprendime konstatavo, kad jam nebuvo pateikti visi prašyti dokumentai, Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje, be to, Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Sprendime taip pat konstatuota, jog pareiškėja pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie savo darbą bendrovėje (realiai bendrovėje nedirba ir neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje) ir tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip bendrovės direktorei, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse), o tai rodo pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

Pagal UTPĮ 26 straipsnį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Pagal UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Minėto straipsnio 13 punkte įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, kai per šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, o pagal 14 punktą – jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, Migracijos departamentas, atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu motyvuoja tuo, kad pareiškėjos Migracijos departamentui pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teismas sutinka su tokiomis atsakovo išvadomis. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjos dokumentai neatitinka tikrovės, nes dalis pateiktų Bendrovės įsakymų pasirašyta pareiškėjos tuo metu, kai jos realiai Lietuvoje nebuvo. Nors pareiškėja teigia, kad šiuos dokumentus pasirašė būdama Kinijoje ir persiuntė į Lietuvą, tačiau tokie jos teiginiai vertintini kritiškai, nes šiems argumentams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pavyzdžiui registruotų pašto siuntų duomenų, asmenų, kurie neva pervežė dokumentus, duomenų. Be to, pareiškėjos pateiktų dokumentų bei paaiškinimų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, ji nedalyvavo ir nedalyvauja Bendrovės veikloje. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apklausos metu iš esmės nieko nežinojo apie UAB „Versloneta“, kurios direktore nurodo esanti, negalėjo pasakyti netgi tikslaus Bendrovės pavadinimo (II t., b. l. 12–19, 318–319). Pareiškėjos teiginiai, jog jos apklausa nebuvo tinkamai išversta, atmestini kaip nepagrįsti, laikytini pareiškėjos gynybine pozicija, nes pareiškėja nenurodė, kokie jos atsakymai buvo išversti netinkamai. Be to, pritartina Migracijos departamentui, jog pagrįstų abejonių pareiškėjos dalyvavimu Bendrovės veikloje kelia ir tai, kad pareiškėja Lietuvoje yra buvusi tik kelias dienas. Teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, jog ji Lietuvoje veikė per atstovus V. Š., A. A., nes šiems teiginiams pagrįsti pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, pavyzdžiui, minėtiems asmenis išduotų įgaliojimų ir pan.

Kaip minėta, leidimas laikinai gyventi pareiškėjai neišduotas ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, motyvuojant tuo, kad pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė visų atsakovo 2017 m. balandžio 27 d. pranešime prašomų dokumentų.

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui priimti, todėl 2017 m. balandžio 27 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą (II t., b. l. 10–11), kuriame prašė iki 2017 m. birželio 13 d. pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, susijusius su Bendrovės veikla. Ginčijamame sprendime atsakovas konstatavo, jog nebuvo pateiktos Bendrovės ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys ir darbo sutartys su visą darbo laiką dirbančiais Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiais ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiais užsieniečiais, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos atstovė Migracijos departamentui nustatytu terminu buvo pateikusi 2 papildomas sutartis, kurių pagrindu Bendrovė teikė tam tikras paslaugas, taip pat atsakovui papildomai buvo pateikta darbo sutartis su T. I.. Minėti dokumentai, pareiškėjos nuomone, patvirtina Bendrovės ūkinę komercinę veiklą bei įrodo Bendrovėje dirbančių darbuotojų atitiktį UTPĮ reikalavimams. Tai, kad minėti dokumentai, Migracijos departamento vertinimu, nėra pakankami ir neįrodo UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nesudaro pagrindo taikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punkto, kuris, teismo vertinimu, taikytinas tais atvejais, kai tam tikri prašomi dokumentai apskritai nėra pateikiami. Taigi nagrinėjamu atveju UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktas pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas nepagrįstai.

Migracijos departamentas taip pat nustatė kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjai negali būti išduotas, nes Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Pareiškėja atsakovui su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pateikusi tik vieną darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikos piliečiu R. K. (II t., b. l. 33–35). Nagrinėjamu atveju atsakovas pagal „Sodros“ informacinės sistemos duomenis nustatė, jog minėto Bendrovės darbuotojo draudžiamosios pajamos už 2017 m. balandžio mėn. buvo 1 130 Eur, o už 2017 m. gegužės–liepos mėn. – 1 064,21 Eur, nors pagal darbo sutartį jam turi būti mokamas 1 600 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Pažymėtina, kad šiuo atveju aktualus darbuotojų įdarbinimas pareiškėjos prašymo pateikimo metu, todėl darbo sutartis su T. I. šiuo atveju nevertintina, tuo labiau, kad minėtas asmuo iš Bendrovės buvo atleistas dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Jokios papildomos informacijos apie tai, kad prašymo teikimo metu Bendrovėje būtų įdarbinta kitų darbuotojų, dirbančių visą darbo laiką, Migracijos departamentui nebuvo pateikta, todėl darytina išvada, kad Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą Bendrovė, be kita ko, turi ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pabrėžtina, jog šis reikalavimas reiškia, kad Bendrovė turi vykdyti ne bet kokią veiklą, bet būtent veiklą pagal verslo planą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog Bendrovės verslo planas sudarytas tik prieš pat pareiškėjai kreipiantis dėl leidimo išdavimo (planas parengtas 2017 m. vasario 13 d., o jo priedai – 2017 m. vasario 23 d.).Verslo plane pateikta informacija nekonkreti, joje yra akivaizdžių netikslumų, nes Bendrovės verslo plane deklaruojama, kad paslaugos (teisinės / juridinės, įmonių steigimas, bendradarbiavimo ir investavimo dokumentų rengimas, partnerių paieška, susitikimų organizavimas, verslo apskaitos organizavimas, vertimų iš / į kinų kalbą organizavimas) teikiamos bendradarbiaujant su neegzistuojančia asociacija (Europos ir Kinijos pagalbos verslui asociacija Juridinių asmenų registre neįregistruota). Net jei asociacijos pavadinimą būtų galima traktuoti kaip rašymo apsirikimą ir pareiškėjos partnere iš tiesų būtų Kinijos ir Europos paslaugų verslui asociacija, bendradarbiavimo faktas taip pat būtų vertintinas kritiškai, nes minėtoje asociacijoje niekada nebuvo dirbančių asmenų. Pažymėtina, kad pareiškėjos teiginiai, jog ant verslo plano bei jo priedų nurodytos datos yra tik dokumentų atspausdinimo datos vertintini kritiškai.

Minėtos aplinkybės pagrindžia atsakovo išvadą, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl atsakovas pagristai taikė ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas.

Kaip minėta, Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą motyvavo ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Teismas pažymi, kad nors UTPĮ nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.). Šiuo atveju anksčiau nurodytos Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėja tik formaliai siekia atitikti leidimo išdavimo pagrindus.

Taigi, nors, teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikė UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktą, tačiau pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti išduotas ir kitais atsakovo nurodytais pagrindais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai leidimas neišduotas nepagrįstai.

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-798(00338) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Kinijos Liaudies Respublikos pilietei L. H.“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo išdavimo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė