Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-2057-1254/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-11-20
Bylos Nr.: 1-2057-1254/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37112-2025-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Martyna Verbiejė
Kaltinamasis: R. M.
Nukentėjusysis: R. M.
Advokatai: Saulius Staškus

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-2057-1254/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37112-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.12.2.8 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė,sekretoriaujant Ilonai Gedminei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,nukentėjusiajam R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, nevedęs, nedirbantis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, besiregistruojantis Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. R. M. 2025 m. spalio 19 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą savo sūnui R. M., tuo sukėlė nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis R. M. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog įvykio dieną vartojo alkoholį, alkoholį vartojo ir sūnus, su kuriuo kilo žodinis konfliktas, po kurio kumščiu trenkė sūnui į veidą. Supranta, kad tokiais veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą sūnui. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Anksčiau yra teistas už smurtinius nusikaltimus, veikos padarytos taip pat vartojant alkoholį, tačiau problemų su alkoholiu neturi. Sūnaus atsiprašė, pastarasis jam atleido.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su tėvu R. M. ir savo mama D. P.. 2025 m. spalio 19 d, ryte nuvyko trise pas mamos mamą I. P., gyvenančią (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) apyl. sen., (duomenys neskelbtini). I. P. namuose jis, I. P. ir tėvas R. M. gėrė butelį degtinės. Mama negėrė alkoholio. Begeriant tarp tėvo ir jo kilo žodinis konfliktas dėl praeities įvykių, kurių nepasakos. Konflikto metu gal ir buvo užsimojęs ranka suduoti tėvui, tiksliai to nepamena, bet nesudavė. O šis, jam stovinčiam, iš priekio vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, taip pataikydamas į nosį. Nuo smūgio nenugriuvo ir atgal smūgių nesudavė. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nusprendė pranešti policijai ir paskambino 112. Atvyko ir policija, ir greitoji. Tėvas buvo sulaikytas policijos. Daugiau į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips. Pas medicinos ekspertus nevyks. Ne pirmas kartas, kada tėvas jį sumuša, bet apie praeities įvykius nepasakos. R. M. atleidžia, šis atsiprašė būdamas policijoje. Civilinio ieškinio nereikš. Tėvo suduotas smūgis sukėlė skausmą, kurį 10 balų sistemoje vertina 7 balais (b. l. 52–54).

5. 2025 m. spalio 19 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint R. M. veidą, ant smakro matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (b. l. 27–32).

6. 2025 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) apyl. sen., (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 19–26).

7. 2025 m. spalio 19 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą Valstybinei teismo medicinos tarnybai Šiaulių skyriui R. M. nurodė, kad į teismo medicinos ekspertizę nevyks (b. l. 33–35).

8. Įvykio suvestinėje nurodyta, kad pranešėjas (R. M.) nurodė, jog tėvas prieš 20 minučių kumščiu trenkė į veidą, kraujuoja iš nosies (b. l. 6–10).

9. 2025 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, jog 2025 m. spalio 19 d., 14.08 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), „Prieš 20 min. tėvas kumščiu trenkė į veidą, kraujuoja iš nosies. GMP atsisakė. Šiuo metu pranešėjas su tėvu yra svečiuose pas močiutę, ten ir laukia.“ Nuvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas R. M., alkotesteriu nustatytas 2.47 promilių girtumas, kuris paaiškino, kas šiandien apie 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose pas močiutę tarp jo ir tėvo R. M., kuriam alkotesteriu nustatytas 2,63 promilių girtumas, išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas ir konflikto metu tėvas vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį. Kaip teigė nukentėjusysis R. M., po jo tėvo suduoto smūgio jam pradėjo kraujuoti iš nosies. Apžiūrėjus nukentėjusį R. M., ant jo smakro matėsi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Į įvykio vietą buvo iškviesti GMP medikai. R. M. sulaikytas ir pristatytas į areštinės patalpas (b. l. 16–18).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Jei nurodyti veiksmai atliekami artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, jie atitinkamai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

11. R. M. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė sudavęs sūnui smūgį į veidą, pripažino, jog tokiais veiksmais nukentėjusiajam galėjo sukelti fizinį skausmą. Dėl tėvo smurto jautęs fizinį skausmą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nukentėjusysis, kuris dėl tėvo elgesio iš karto kreipėsi pagalbos bendruoju pagalbos telefonu. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai apžiūrėjo nukentėjusįjį ir ant jo veido nustatė atitinkamas žymes, patvirtinančias smurto naudojimo faktą. Kaltinamas, smurtaudamas prieš sūnų, suduodamas smūgį į gyvybiškai svarbią kūno dalį (veidą), suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels sūnui fizinį skausmą, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

12. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. M. 1 pastraipoje aprašytomis aplinkybėmis sukėlė sūnui R. M. fizinį skausmą. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti sūnaus atžvilgiu, jie kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

13. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14. R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip nurodė posėdžio metu, įvykio metu kaltinamasis buvo vartojęs alkoholio, būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs, taigi jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi smurtinį nusikaltimą sūnaus atžvilgiu kaltinamasis padarė būdamas du kartus teistas už analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas taip pat pripažįsta tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. R. M. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurį baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, kaip minėta, anksčiau yra du kartus teistas už analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui (b. l. 97–100). Taigi anksčiau jam skirtos švelnesnės bausmių rūšys (abu kartus buvo skirtas laisvės apribojimas), teigiamos įtakos kaltinamojo veiksmams nepadarė. Administracine tvarka R. M. baustas, dalis nusižengimų susiję su alkoholio vartojimu ir vaikų nepriežiūra (b. l. 109–113). Darbo kaltinamasis neturi (b. l. 114–116), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 117). Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat nustatytas atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (pastarųjų nustatytos šiuo atveju dvi), teismas sprendžia, jog prokurorės siūloma bausmės rūšis (areštas) ir šios bausmės dydis (60 parų), atitinka tiek kaltinamojo, tiek jo asmenybės pavojingumą. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, jam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

16. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė (ką abu patvirtino posėdžio metu), taip pat tai, kad šiuo atveju buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis deda tam tikras pastangas, siekdamas teigiamos savo elgesio korekcijos (registruojasi Užimtumo tarnyboje), teismas mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 10 punktas).

17. Į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. spalio 19 d., 14.34 val., iki 2025 m. spalio 20 d., 10.50 val. (b. l. 67–75), tai yra, viena diena, ją prilyginant 1 arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

18. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina.

19. Teismui išėjus priimti nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog priteistina valstybės naudai išlaidų suma yra 125 Eur. Kadangi pažyma gauta jau išnagrinėjus bylą, pabaigus įrodymų tyrimą, be to, proceso dalyviai, taip pat ir kaltinamasis, neturėjo galimybės išsakyti savo nuomonę dėl išlaidų priteisimo (jų nepriteisimo), minėta pažyma paliekama nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 6, 9 punktais, paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (mėnesiams) be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pripažinti R. M. recidyvistu.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 19 d., 14.34 val., iki 2025 m. spalio 20 d., 10.50 val., tai yra, vieną dieną, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti R. M., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Martyna Verbiejė