- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- ATP-581-190/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14962-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. L. (V. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas V. L. skundas ir paliktas nepakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 48NVT-(14.48.7.8.)-25,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimu pripažino V. L. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 100 str. ir paskyrė 375 Lt baudą. Nutarime nustatyta, kad V. L. nenaudojo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4120/0200:159), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kadangi 2014-09-26 patikrinimo metu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistai nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4120/0200:159), esančio (duomenys neskelbtini), dalies, nustatytos 2009-10-23 sutartimi, savininkas ir naudotojas V. L. nesutvarkė jam nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies taip, kad ji būtų tinkamai naudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės ūkio paskirtį, žemės sklypo dalis buvo nenušienauta ir neprižiūrėta.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi netenkino V. L. skundo bei paliko nepakeistą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 48NVT-(14.48.7.8.)-25.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 48NVT-(14.48.7.8.)-25 bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, jog tarp jo ir S. G. yra susiklostę priešiški tarpusavio santykiai, vardija skundus ir pareiškimus, kuriuos teikė įvairioms institucijoms dėl S. G. veiksmų. V. L. teigimu, S. G. dar nuo 2014 m. pavasario neleido jam su technika įvažiuoti į jo valdomą žemės sklypą, todėl kreipėsi į antstolį. Antstolis D. Stakeliūnas 2014-06-19 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksavo, jog pravažiavimas nuo kelio Nemenčinė - Mašiagala yra užtvertas savavališkai įrengta metaline užtvara.
Negalėdamas nusišienauti žemės sklypo, 2014-08-19 jis pareiškimu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių ir Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pagalbos ir nurodydamas, kad „negalėdamas privažiuoti prie man priklausančių žemės sklypų neturiu galimybės juos prižiūrėti (šienauti), jais naudotis pilna apimtimi, man gali būti taikoma atsakomybė už tariamai apleistą žemę“. Be to, dar 2014-10-04 ryte jo pasamdyta technika negalėjo įvažiuoti į žemės sklypą dėl uždarytos užtvaros, kas buvo užfiksuota fotonuotraukomis ir pateikta kartu su 2014-10-14 pareiškimu NŽT Vilniaus rajono skyriui.
Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, esą „sklypo tvarkymo priemonių pareiškėjas galėjo imtis ir anksčiau..., sklypas galėjo būti sutvarkytas ir nesinaudojant V. L. turima technika, o kitais būdais“, nes jis, kaip jau minėjo, dėl užtvaro su S. G. kovoja nuo 2014 m. pavasario, jis yra pensininkas, todėl šienauti dalgiu jam yra sunku.
Be to, net ir esant formaliai galimybei žemę šienauti kitomis nei sunkioji technika, priemonėmis, teismas, V. L. teigimu, privalėjo atsižvelgti į pažeidimo esmę bei jo padarymo aplinkybes bei taikyti LR ATPK 30 str., 30¹ str. ir 31 str. nuostatas.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau - ir NŽT) atsiliepime į V. L. apeliacinį skundą prašoma palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo skunde minimi apylinkės teismo neaptarti argumentai yra susiję su galimu riboženklių sunaikinimu (ATPK 47 str.), taip pat aplinkybės, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Seniūną dėl palaido šuns, dėl kompostavimo dėžės ir kt., kurių, NŽT manymu, teismas ir neturėjo nei vertinti, nei į juos atsižvelgti šios bylos, t. y. dėl žemės nepriežiūros (ATPK 100 str.), kontekste.
Pažymi, jog žemės sklypo patikrinimas buvo atliktas 3 kartus dėl skirtingų faktinių aplinkybių nustatymo ir visais kartais jokių kliūčių patekti prie V. L. žemės sklypo nebuvo. Atkreipia dėmėsį į tai, kad kad tariamų patekimo prie žemės sklypo būdų V. L. pradėjo ieškoti tik NŽT informavus jį apie 2014 m. spalio 7 d. vyksiantį žemės naudojimo patikrinimą. Be to, net ir pareiškėjo skunde minimas kreipimasis į NŽT dėl negalėjimo patekti (privažiuoti su technika) prie žemės sklypo buvo pateiktas tik 2014 m. rugpjūčio 19 d., kuomet žemė turi būti nušienauta/nuganyta iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 dienos, t.y. tariamų priemonių, kaip privažiuoti prie žemės sklypo, V/ L. pradėjo ieškoti tuomet, kai jau buvo praėjęs terminas, iki kurio žemės sklypas jau turėjo būti nušienautas. Institucijos manymu, prieštaravimai tarp paties V. L. pareiškimų (vienu atveju teigia šienavęs pats, kitu techniką jau samdė) turėtų būti vertintini kritiškai, kadangi aiškiai matyti siekiamybė klaidinti teismą siekiant sau palankaus sprendimo.
V. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. L. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi V. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 100 str. 1 d. Apeliaciniu skundu V. L. nesutinka su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu, teigdamas, kad savo žemės sklypo nušienauti neturėjo galimybės, nes S. G. dar nuo 2014 m. pavasario ant kelio pastatė užtvarą ir neleido jam su technika įvažiuoti į jo valdomą žemės sklypą. Tačiau aukštesnės instancijos teismo manymu, V. L. kaltė yra įrodyta bylos medžiaga. Pažymėtina, jog žemės sklypo (kadastro Nr. 4120/0200:159) patikrinimas buvo atliekamas kelis kartus ir, kaip teismo posėdyje parodė Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, į jį patekti jokių kliūčių nebuvo. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad netrukus po patikrinimo, įvykusio 2014-09-26, t.y. 2014-10-04 V. L. vis dėlto nušienavo jam priklausantį sklypą.
Apygardos teismo teisėjas atkreipia dėmesį į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d.), todėl esant nesutarimams V. L. įstatymų nustatyta tvarka turi teisę su ieškiniu kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti sklypo valdymo, naudojimosi ar disponavimo tvarką.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrino byloje surinktus įrodymus, motyvuotai juos išnagrinėjo bei pagrįstai nustatė, kad V. L. nenaudojo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, t.y. nesutvarkė taip, kad ji būtų tinkamai naudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės ūkio paskirtį, žemės sklypo dalis buvo nenušienauta ir neprižiūrėta.
V. L. apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą.
V. L. už padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 100 str., paskyrtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).
Nacionalinė žemės tarnyba, tinkamai parinkdama V. L. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dėl ko už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 100 str., padarymą paskyrė jam sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Apygardos teisėjo nuomone, skiriant V. L. administracinę nuobaudą, buvo įvertintos visos jos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jos sušvelninimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. L. pažeidimas yra įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.