- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-21
- Bylos Nr.
- N-444-52-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutarties M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2007 m. spalio 9 d. M. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 17.22 val., kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai keturioliktame kilometre vairuodamas automobilį ir važiuodamas 125 km/h greičiu, viršijo leistiną 90 km/h greitį. Šiais savo veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 175.1 punkto reikalavimus.
Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio (toliau – ir Institucija) pareigūno 2007 m. lapkričio 30 d. nutarimu M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį ir 130² straipsnį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda, padarytą pažeidimą įvertinant šešiais baudos balais.
II.
M. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodė, kad vairuodamas automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje kelio atkarpoje, važiavo apie 90 km/h greičiu. Ten pat jį aplenkė dideliu greičiu važiavęs Audi 8 klasės automobilis. Netrukus po to jį sustabdė policijos pareigūnas ir apkaltino nustatyto greičio viršijimu. Mano, kad apkaltintas nepagrįstai, kadangi važiavo leistinu greičiu, o policijos pareigūnas nustatė ne jo, bet jį lenkusio automobilio greitį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 13 d. nutartimi M. B. skundą tenkino iš dalies: pakeitė Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio 2007 m. lapkričio 30 d. nutarimą, kuriuo M. B. nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį ir 130² straipsnį 400 Lt bauda su pažeidimo įvertinimu 6 balais, ir paskyrė jam pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį 400 Lt baudą.
Teismas nurodė, jog pagal KET 175.1 punkto reikalavimus, lengvaisiais automobiliais ne gyvenvietėse, išskyrus automagistrales ir kelius su skiriamąja juosta, galima važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu. Pažymėjo, kad pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas nustatytas policijos pareigūnui A. J. vykdant tiesiogines savo pareigas ir nesant aplinkybių, kurios keltų abejonių šio pareigūno šališkumu. Greičio viršijimo faktas nustatytas greičio matavimo prietaisu, su kurio rodmenimis pareiškėjas buvo supažindintas ir su jais sutiko (b. l. 10). Kaip nurodė teismas, apklaustas byloje liudytoju A. J. patvirtino, kad nustatant pažeidimą kitų transporto priemonių kelyje nebuvo, oro sąlygos ir matomumas buvo geras, pareiškėjas iki protokolo surašymo pažeidimo neginčijo. Teismas taip pat nurodė, kad liudytojo parodymai nuoseklūs ir neprieštarauja pirminei pažeidimo tyrimo medžiagai (b. l. 10, 13). Tuo tarpu pareiškėjo motyvai apie galimai kito jį lenkusio automobilio viršytą greitį ir greitį matavusio pareigūno apsirikimą grindžiami spėlionėmis, nepatvirtinti jokiais kitais objektyviais įrodymais ir prieštarauja nustatytoms faktinėms pažeidimo aplinkybėms, todėl laikytini nepagrįstais ir vertintini kaip gynybos priemonė (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). Teismo manymu, nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir nuobaudos skyrimo tvarkos, todėl naikinti nutarimą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 297 straipsnis). Be to, teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ATPK 130² straipsnio redakcija, kuri panaikino iki tol buvusią baudos balų sistemą bei ATPK 8 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę turi atgalinio veikimo galią, nutarimo dalis dėl piniginės baudos paskyrimo paliekama galioti, o nutarimo dalis dėl baudos balų paskyrimo panaikinama.
III.
M. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Teigia, kad policijos pareigūnai galimai užfiksavo ne jo, o kito, jį lenkusio automobilio greitį. Nurodo, kad jį sustabdžius policijos pareigūnams, jų automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo kito sustabdyto automobilio vairuotojas, kuris po 15 minučių išlipo iš policijos automobilio ir tuomet, jis buvo pakviestas protokolo surašymui. Nurodo, kad nors surašant protokolą jis aiškino, kad pareigūnai užfiksavo ne jo automobilio greitį, šie į jo paaiškinimus neatsižvelgė, teigdami, kad apie 400 metrų kelio atkarpoje jokių kitų automobilių nebuvo. Nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje, su pažeidimu nesutiko, keldamas abejones dėl policijos patrulio pranešime užfiksuotų aplinkybių tikrumo, taip pat radaro „Berkut R“ patikimumo. Mano, kad matavimo metu nebuvo išlaikytos sąlygos, garantuojančios tikslų matavimą, nes toje vietoje, kur buvo matuojamas greitis, praeina net dvi elektros perdavimo linijos, be to, matuota buvo per galinį automobilio stiklą, ant kurio yra metalinis šildymo tinklelis. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis ir mano, kad jo byla buvo išnagrinėta neobjektyviai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad M. B. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje ir siekia, kad jo atžvilgiu iškelta administracinė byla būtų nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog T. B. 2007 m. spalio 9 d., 17.22 val., kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai keturioliktame kilometre vairuodamas automobilį ir važiuodamas 125 km/h greičiu, viršijo leistiną 90 km/h greitį, taip savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 175.1. punkto reikalavimus.
Įrodinėjimo priemonių leistinumo taisyklės reikalauja, jog įrodymai būtų surinkti, pateikti, išreikalauti, ištirti ir įvertinti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos; įrodinėjant tam tikras konkrečias bylos aplinkybes, būtina naudoti teisės aktuose tiesiogiai įvardytas įrodinėjimo priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse laikomasi praktikos, kad įrodinėjant KET pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių rodmenys yra pagrindinė įrodinėjimo priemonė.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2003 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. IX-1654 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatė, kad vykdydama saugaus eismo priežiūrą, policija prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi šio įstatymo nuostatų ir Kelių eismo taisyklėse nustatytos eismo tvarkos. Šios priežiūros įgyvendinimo tvarką apibrėžia poįstatyminiai teisės aktai, konkrečiai - Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija). Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3 punktą, policijos patrulių naudojamoms priemonėms priskiriami ir matavimo prietaisai - ruletės, alkoholio kiekio matuokliai, dujų analizatoriai, greičio, stiklų skaidrumo matavimo ir kiti prietaisai, padedantys nustatyti Kelių eismo taisyklių ar kitokius teisės pažeidimus. Vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3.1. punktu, galima naudoti tik tuos matavimo prietaisus, kurie nustatyta tvarka oficialiai įteisinti ir kuriems atliktos būtinos metrologinės patikros. Taigi, remiantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3 ir 7.3.1. punktais, policijos patruliai turi teisę vykdydami saugaus eismo priežiūrą naudotis ir greičio matavimo priemonėmis, kurios nustatyta tvarka oficialiai įteisintos ir kurioms atliktos būtinos metrologinės patikros. Nagrinėjamu atveju greičio matavimo prietaisas „Berkut R“, kuriuo užfiksuotas pareiškėjo vairuojamo automobilio greitis, yra oficialiai įteisintas ir buvo tinkamas naudoti, ką patvirtina patikros sertifikato nuorašas. Todėl nėra teisinio pagrindo abejoti administracinio teisės pažeidimo protokole įrašytu pareiškėjo vairuoto automobilio greičio matavimo rezultato tikrumu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto skunde nurodyti argumentai, kad policijos pareigūnas užfiksavo ne jo automobilio greitį, kadangi pareigūnas negalėjo užfiksuoti jo automobilio greičio iš 400 m. atstumo, kad tai padaryti trukdė tamsintas galinis patrulinio automobilio stiklas, trumposios važiuojančių automobilių šviesos, tuo metu patrulio automobilyje sėdėjęs kitas asmuo, prieštarauja byloje nustatytai įvykių eigai ir yra nepatvirtinti įrodymais, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Iš pateiktos greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ Naudojimo instrukcijos matyti, kad prietaiso techninė charakteristika leidžia išmatuoti transporto priemonės greitį esant 400 m. atstumui, prietaisas nereaguoja į trumpąsias važiuojančių automobilių šviesas ar elektros lauką susidariusį nuo elektros perdavimo linijų. Iš policijos pareigūno A. J. parodymų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad pažeidėjo automobilio greitis buvo matuojamas išlipus iš tarnybinio automobilio, todėl nustatyti pažeidėjo automobilio greičio negalėjo trukdyti nei tamsintas galinis patrulinio automobilio stiklas, nei tuo metu patrulio automobilyje sėdėjęs kitas asmuo. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 10), policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b.l. 13) ir pareigūno parodymus duotus teismo posėdžio metu, kuriuose nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės yra nuoseklios, iš esmės tapačios ir logiškos, teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad M. B. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo yra įrodyta.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.