- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 1-199-363/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00254-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Kaltinamasis
- D. B.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Plungės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas (2016-03-07 nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju), kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kad kaltinamasis D. B. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą.
Tai yra, 2018-12-30, apie 23.00 val., vykusių išgertuvių metu, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia koja spyrė nukentėjusiajam R. B. į apatinę nugaros dalį, kuris nuvirto laiptais žemyn ir patyrė dešinės pusės 12-ojo šonkaulio lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. B. kaltę prisipažįsta visiškai. Parodė, jog sutinka, kad įtarime nurodyta data ir nurodytu laiku - 2018-12-30, apie 21.00 val., jis kartu su savo draugais D. M., A. G. buvo D. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. D. namuose kompanijoje su jais buvo D. pažįstamas R. B. Vykusių išgertuvių metu apie 23.00 val., R. ėmė keiktis, skėsčioti rankomis į šalis, klausinėjo ar nori kas nors iš jų eiti muštis, t. y. ėmė vaidinti esantis kietas vyras ir norintis muštis. Visiems tai nepatiko, tad ėmė sakyti R., kad jis liautųsi vaidinęs ir apsiramintų, bet jis ir toliau elgėsi taip pat. Atsistoję nuo stalo, ėjo į lauką parūkyti. R. vis elgėsi įkyriai, tai jis, neiškentęs suėmė abiem rankomis R. už pečių, papurtė jį į šonus ir pasakė elgtis ramiau bei nevaidinti. Po papurtymo, R. toliau pasakojo, koks yra kietas vyras, kaip moka muštis ir panašiai, tai jis susinervino ir sudavė R. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, kad būtų dar kur sudavęs nepamena. Po suduotų stiprių smūgių bei dėl girtumo R. susvirduliavo. Jam atsistojus R. už nugaros, kai jis rankomis buvo užsidengęs veidą ar valėsi jį, tyčia vieną kartą stipriai spyrė koja R. į nugarą. Nuo šio spyrio R. nukrito laiptais žemyn, visu savo kūnu, jo kritimo padėtis buvo ant nugaros. R. nugriuvus nuo laiptų, jis iškart išbėgo pro pagrindines įėjimo/išėjimo duris laukan ir tą vakarą negrįžo į D. namus. Viso įvykio jis nematė, kad D. ar A. būtų sudavęs smūgius R. Prieš spiriant R. į nugarą, jis nepamena, kad būtų sudavęs R. smūgį į galvą, tačiau neneigia, kad galėjo suduoti, o dabar neprisiminti. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, mano, kad taip įvyko dėl to, kad jis nesusivaldė ir dėl to, kad buvo neblaivus. Dėl suduotų smūgių jis R. B. atsiprašė. Sutinka būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu. Papildomai nurodė, kad paties fakto, kaip jis spyrė R. B. į nugarą, o R. nukrito laiptais žemyn, nematė nei A., nei D., nes jie tuo metu buvo kambaryje (b. l. 56-59).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.
Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2018-12-30, apie 21.00 val. buvo D. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kuriuose buvo ir D. draugai D. ir A. Būdami pas D. namuose, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vykusių išgertuvių metu, prie jo žodžiu ėmė kabinėtis D., D. su A. Netrukus jie visi atsistojo nuo stalo, nes norėjo eiti į lauką parūkyti. Jam stovint, D. M. ranka įrėmęs jam į petį, pastūmė šalin nuo savęs, tad jis susvirduliavo į šoną, bet fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Po to prie jo iškart priėjo D., kuris atrėmęs abi rankas jam į pečius, ėmė jį jėga stumdyti į šonus. Jis tuo metu bandė trauktis šalin nuo D., tai atsidūrė koridoriuje prie laiptų. Po to D. sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvą ir į veidą. Pamena, kad vienas smūgis buvo suduotas į galvą, kiti du smūgiai į veidą. Jis pajuto stiprų skausmą galvos ir veido srityje, tai abiem rankomis susigriebęs už galvos ir veido, pasitraukė į šoną ne mažiau kaip vieną žingsnį. Šiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prieš susigriebiant už veido ir galvos, pamatė link jo pareinantį A. Jam stovint rankomis susigriebus už veido ir galvos pasvirus į priekį, jis pajuto vieną stiprų smūgį į galvą, taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kuo buvo suduotas smūgis įvardinti negali, nes nematė, tačiau nuo suduoto smūgio jis dar linktelėjo į priekį ir iškart pajuto spyrį į apatinę nugaros dalį. Nuo šio spyrio paėjo ne mažiau kaip vienu žingsniu į priekį, kur buvo laiptai, todėl nuslydo/nuvirto laiptais žemyn. Jo kūno padėtis slydimo/virtimo nuo laiptų metu buvo ant nugaros. Vieną smūgį į galvą ir vieną spyrį koja į nugarą jam galėjo suduoti tiek D., tiek A., bet ne D., nes jis buvo toli nuo jo. Kuris iš dviejų įvardintų asmenų sudavė jam smūgį į galvą ir spyrė į nugarą, įvardinti negali, nes buvo užsidengęs veidą ir galvą. Laiptai nuo kurių nuslydo/nuvirto žemyn buvo ne mažiau kaip 5 pakopų. Nuslydus nuo laiptų, jis pasišalino iš D. namų, susistabdė pakeleivingą automobilį, kuriuo parvažiavo į Plungę, nuėjo į Plungės ligoninės priėmimo skyrių dėl praskeltos galvos, nes tuo metu niekas daugiau neskaudėjo. Po apžiūros buvo išleistas į namus. Po dviejų dienų jam pradėjo skaudėti galvą bei dešinį šoną, tad kreipėsi į medikus. Po medikų apžiūros, jam nustatytas šonkaulio lūžimas. Nurodė, kad niekas iš minėtų asmenų jam nesudavė/nespyrė smūgių į šonus, galimai šonkaulis lūžo jam nugriuvus/nuslydus nuo laiptų. Priežasčių kodėl prieš jį smurtavo D., D. ir A., įvardinti negali. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė žala, tačiau pretenzijų niekam neturi, nepageidavo, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Civilinio ieškinio neteikė, pageidavo, kad asmuo būtų baudžiamas įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 13-14, 17-18).
Liudytojas A. G. parodė, kad 2018-12-30 apie 21.00 val., jis kartu su savo draugais D. M., D. B. ir R. B. buvo D. namuose (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Vykusių išgertuvių metu, apie 23.00 val., matėsi, kad R. stipriai apsvaigo nuo alkoholio, todėl ėmė skėsčioti rankomis į šalis, klausinėjo ar nori kas nors iš jų eiti muštis. Kadangi jis nesijautė labai girtas, stengėsi žodžiais apraminti R., tačiau jis į jo pasakytus žodžius nekreipė dėmesio. Po to jis pasiūlė eiti į lauką parūkyti, tad D. ir R. atsistojo nuo stalo. D. buvo išgėręs ir liko sėdėti prie stalo. Jis ėjo koridoriumi link išėjimo, o jam iš paskos ėjo R. su D. Išgirdo, kaip jam už nugaros buvęs R. vis sakė, kad einam muštis, parodytų, koks kietas yra. Po to jis sustojo ir atsisukęs pamatė, kaip R. stumdosi su D., t. y. matė, kad D. sugriebė R. rankomis už pečių. Jis juos atskyrė, pasakė apsiraminti. Atskyręs R. ir D., juos paliko koridoriuje, kur buvo laiptai link įėjimo/išėjimo, pats nuėjo į kambarį, kuriame buvo D., nes nebenorėjo girdėti R.o kalbų. Grįžęs į kambarį buvo su D., kai netrukus į kambarį parėjo ir D. D. pasakė, kad R. nebegrįš, jis jį nustūmė nuo laiptų ir R. nukrito. Kaip R. buvo nustumtas nuo laiptų, jis nematė. Po to, kai D. jam pasakė, kad R. nustūmė nuo laiptų, nuėjo apžiūrėti laiptų, jie nebuvo kruvini. Laiptai, nuo kurių nukrito R., yra 5 cementinių pakopų, statūs. Įvykio metu jis R. jokių smūgių nesudavė ir nematė, kad R. būtų sudavęs D. (b. l. 43-44, 46).
Iš 2019-01-02 tarnybinio parnešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad 2019-01-01 gautas Plungės r. ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojos N. pranešimas, kad į priėmimo skyrių kreipėsi R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), jam diagnozuotas dešinės pusės 12-ojo šonkaulio lūžis ir galvos smegenų sutrenkimas, paguldytas į neurologijos skyrių. R. B. paaiškino, kad 2018-12-30 apie 21.00 val., išgertuvių metu, adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo vardu D., kuris jam trenkė kumščiu vieną smūgį į galvą, į kairįjį antakį ir spirdamas nustūmė nuo laiptų, dėl ko R. B. nukrito ant žemės. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (b. l. 7).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. buvo nustatytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda galvoje, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės pusės 12-o šonkaulio lūžimas. Nustatytus sužalojimus R. B. patyrė dėl bukos traumos, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais, galimai sumušant kumščiais, spiriant bei virstant nuo laiptų. Dėl šonkaulio lūžimo, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) - šis R. B. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Kiti nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 30-31).
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. B., 2018-12-30, apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia koja spyrė nukentėjusiajam R. B. į apatinę nugaros dalį, kuris nuvirto laiptais žemyn ir patyrė dešinės pusės 12-o šonkaulio lūžimą, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamasis D. B. teisiamas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, nusikaltimą padarė būdamas neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam mažesnę negu vidurkis laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi bei atsižvelgiant į prokurorės prašymą, paskiriamas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 6 (šešis) mėnesius, paskiriant įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Išaiškinti D. B., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.