- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- I-2129-535/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00758-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).
Pareiškėjas paaiškina, kad 2018-01-15 pervežant jį iš Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI) į Lukiškių TI-K 11.30 val. nedavė nei pietų, nei sauso davinio. Pareigūnai paaiškino, kad pietus gaus Vilniuje. Į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 13.30 val., pietų jam nedavė, pasakė, kad juos gaus kai atves į kamerą. Sulaikymo kameroje prabuvo 4.30 val., į karantino kamerą atvedė tik 18.00 val., taigi gavo tik vakarienę.
Maisto negavo ir 2018-01-17, kai buvo pervežamas iš Lukiškių TI-K į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL). Iš Lukiškių TI-K išvežė 12.00 val., sakė, kad valgyti gaus LAVL. Į LAVL atvežė 15.30 val., į palatą paguldė 19.00 val. Pietų nedavė, gavo tik vakarienę.
Taip pat maisto negavo ir 2018-01-19 pervežant iš LAVL į Lukiškių TI-K. Iš LAVL išvežė 9.00 val., į Lukiškių TI-K atvyko 11.30 val. ir buvo uždarytas sulaikymo kameroje. Prašė duoti pietus, tačiau pareigūnai atsakė, kad juos gaus nuvedus į karantino kamerą. Į karantino kamerą atvedė tik 17.30 val., taigi gavo tik vakarienę.
Dėl ilgai negauto maisto ir minčių apie tai, jam skaudėjo galvą, darėsi silpna, patyrė stresą, dėl ko kilo neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 6-10) paaiškina, kad vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), patvirtintomis 2014-01-17 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-7, maitinimas suteikiamas „Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje“, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu numatytu metu. Kadangi dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, Lukiškių TI-K yra laikomasi.
Pažymi, kad planiniu etapu atvykę asmenys uždaromi į laikino laikymo patalpą. Paaiškina, kad laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau - TIVTT) 11 punktu, tai tokios patalpos, kuriose priimti suimtieji (nuteistieji) laikomi kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau 2 valandų (t. y. laikinai, prieš teismą, po teismo, prieš (po) etapo, iki paskirstymo j gyvenamąsias kameras ir pan.). Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Toliau pagal T1VTT 12 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami turimi daiktai. Pagal TIVTT 19 punktą asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio svarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras ir tai nepažeidžia numatytų teisės aklų reikalavimų. Toliau, pagal TIVTT 20 punktą po sanitarinio svarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.
Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, maitinimas suteikiamas „Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje“, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2017-01-18 įsakymu Nr. b205, numatytu metu.
Kadangi dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, Lukiškių TI-K yra laikomasi. Taisyklių 24 punkte yra teigiama, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vielų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko talpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktų yra ilgesnis nei 6 val.
Pažymi, kad A. M. planiniu konvojumi 2018-01-15 atvyko iš Kauno TI apie 13.50 val., bei 2018-01-19 planiniu konvojumi iš LAVL, atvyko apie 12.00 val. Kol buvo forminami visi reikalingi dokumentai, bei atlikta visuminė asmens krata ir pareiškėjo daiktų patikrinimas, A. M. tiek 2018-01-15 atvykimo dieną, tiek 2018-01-19 atvykimo dieną buvo laikomas Priėmimo ir paskirstymo skyriuje, trumpalaikio laikymo patalpoje, po ko buvo nuvestas į sanitarinį švarinimą. Vėliau, vadovaujantis paminėta tvarka, po sanitarinio švarinimo pareiškėjas buvo palydėtas į pirmame gyvenamajame korpuse esantį priežiūros postų Nr. 8, kur buvo uždarytas į gyvenamąją kamerą Nr. 110 (tiek 2018-01-15, tiek 2018-01-19). Pareiškėjui buvo pasiūlytas maisto davinys. Patikrinus dokumentų valdymo sistemų nustatyta, kad Lukiškių TI-K nėra užfiksuota duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl skunde minimų dienų, dėl laikymo Priėmimo ir paskirstymo skyriuje, maitinimo ar kilų aplinkybių, būtų pareiškęs pretenzijų, su skundais ar prašymais taip pat nesikreipė.
Pažymi, kad prieš išvykimą į LAVL, išvykstantiems asmenims yra suteikiamas maitinimas. Atsižvelgiant į tai, A. M. prieš išvykimą į LAVL, buvo suteiktas priklausantis maitinimas, todėl pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, su skundais prašymais ar pretenzijomis pareiškėjas į įstaigos administracijų taip pat nesikreipė.
Atkreipia dėmesį, kad A. M. savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. A. M. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų netinkamai užtikrinant maitinimo sąlygas.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai). Vadovaujantis Taisyklėmis, maitinimas suteikiamas „Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje“, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu, nustatytu metu. Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2017-07-18 įsakymu Nr. I-205 nustatyta, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims pietūs patiekiami nuo 12.00 – 13.30 val. (b. l. 20, 21-22).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte nustatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6.00 val.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš Kauno TI į Lukiškių TI-K buvo konvojuotas 2018-01-15 (b. l. 15-16). Į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 13.50 val. Pareiškėjas iš LAVL į Lukiškių TI-K buvo konvojuotas 2018-01-19 (b. l. 17-19). Į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 12.00 val.
Pagal TIVTT 19 punktą asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio svarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandom, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras ir tai nepažeidžia nustatytų teisės aklų reikalavimų. Toliau, pagal TIVTT 20 punktą po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas buvo uždarytas į trumpalaikio laikymo kamerą, šią aplinkybę skunde nurodo ir pats pareiškėjas.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas iš Kauno TI į Lukiškių TI-K buvo pristatytas 13.50 val., t. y. jau pasibaigus Lukiškių TI-K dienotvarkėje nustatytam pietų laikui, be to ne ilgiau kaip dviem valandoms, buvo laikinai uždarytas į trumpalaikio laikymo kamerą, todėl į gyvenamąją kamerą buvo paskirtas jau pasibaigus Lukiškių TI-K dienotvarkėje nustatytam pietų laikui, todėl jo argumentai dėl pietų negavimo minėtą dieną atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas iš LAVL į Lukiškių TI-K buvo pristatytas 12.00 val., t. y. nepasibaigus Lukiškių TI-K dienotvarkėje nustatytam pietų laikui, tačiau ne ilgiau kaip dviem valandom, buvo laikinai uždarytas į trumpalaikio laikymo kamerą, todėl į gyvenamąją kamerą buvo paskirtas jau pasibaigus Lukiškių TI-K dienotvarkėje nustatytam pietų laikui, todėl jo argumentai dėl pietų negavimo minėtą dieną atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018-01-15 iš Kauno TI jis buvo etapuotas 11.30 val., o 2018-01-19 iš LAVL – 9.00 val., taigi preziumuojama, kad minėtas dienas pareiškėjas pusryčius gavo, o laiko tarpas tarp pareiškėjo paskutinio maitinimo ir atvykimo į Lukiškių TI-K neviršijo šešių valandų.
Lukiškių TI-K atsiliepime tvirtina, kad pareiškėjui buvo siūlomas maisto davinys. Pažymėjo, kad patikrinus dokumentų valdymo sistemas nustatyta, kad Lukiškių TI-K nėra užfiksuota duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl skunde minimų dienų, dėl laikymo Priėmimo ir paskirstymo skyriuje, maitinimo ar kitų aplinkybių, būtų pareiškęs pretenzijų, su skundais ar prašymais taip pat nesikreipė. Teismas atkreipia dėmesį, kad skunde pareiškėjas nurodo, kad tiek 2018-01-15, tiek 2018-01-19 vakarienę gavo.
Teismas konstatuoja, kad neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nuosekliai pateiktais paaiškinimais ir pateiktais įrodymais ir daro išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl neužtikrinto maitinimo 2018-01-15 ir 2018-01-19 atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad 2018-01-17 etapuojant jį iš Lukiškių TI-K į LAVL, jis negavo maisto. Pareiškėjas nurodo, kad iš Lukiškių TI-K buvo etapuotas 12.00 val., o į LAVL atvyko 15.30 val. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad prieš išvykimą į LAVL, išvykstantiems asmenims yra suteikiamas maitinimas. A. M. prieš išvykimų į LAVL, taip pat buvo suteiktas priklausantis maitinimas, su skundais prašymais ar pretenzijomis pareiškėjas į įstaigos administraciją taip pat nesikreipė.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013-12-22 nutartis a. b. Nr. A756-2072/2013). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013-02-08 nutartį a. b. Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A525-197/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių nurodytą aplinkybę apie maisto negavimą Lukiškių TI-K patvirtinančių duomenų ar dokumentų, o atsakovės atstovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie iš esmės paneigtų pareiškėjo argumentus.
Iš Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės matyti, kad pusryčiai pateikiami nuo 6.10 val. iki 6.50 val. Kaip minėta, pareiškėjas 2018-01-17 į LAVL buvo etapuotas 12.00 val., į LAVL atvyko 15.30 val. Taigi nagrinėjamu atveju nuo pareiškėjo paskutinio maitinimo (6.50 val.) iki nuvykimo į LAVL (15.30 val.) praėjo daugiau nei 6 val. Lukiškių TI-K nepateikė tikslios informacijos, kada pareiškėjas paskutinį kartą valgė, prieš išvykdamas į LAVL, todėl pripažintina, kad paskutinį kartą pareiškėjas valgė pusryčius.
Remiantis šiais duomenimis, spręstina kad pareiškėjo kelionė truko ilgiau kaip 6 val. nuo paskutinio maitinimo (pusryčiai) Lukiškių TI-K. Todėl Lukiškių TI-K, neišdavęs pareiškėjui maisto davinio, nesilaikė Maitinimo taisyklių 31 punkto reikalavimų.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A 444-1211/2013). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.
Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 105 straipsnio 4 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pažeidė A. M. teisę į tinkamą maitinimą.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.