Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, darbo biržoje neregistruotas, nedirbantis, nesimokantis; teistas 2013-12-18 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., 64¹ str. –laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymu ir

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Agrokoncernas“, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2013 m. spalio 25 d. 23 val. 30 min., viešoje vietoje – gatvėje prie įėjimo į parduotuvę „Maisto prekės“ (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su R. A., kuris smogė stikliniu alaus buteliu L. J. į galvą, smogė kumščiu du kartus R. J. į veidą ir du – tris kartus įspyrė jam į įvairias kūno vietas, jis – R. L. – kumščiu smogė vieną kartą R. J. į veidą ir vieną kartą M. A. į galvą bei vieną kartą įspyrė M. A. į krūtinę, padarydamas jam kraujosruvą odoje ir poodyje krūtinės dešinėje pusėje, tokiais savo veiksmais – įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl nukentėjusiojo M. A. kraujosruvos odoje ir poodyje krūtinės dešinėje pusėje nežymiai sutrikdė jam sveikatą, kartu su R. L. sukėlė R. J. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

R. A. 2013 m. spalio 25 d. 23 val. 30 min., viešoje vietoje – gatvėje prie įėjimo į parduotuvę „Maisto prekės“ (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų smogė stikliniu alaus buteliu L. J. į galvą, padarydamas jam dešinės ausies kaušelio dalinę amputaciją ir pjautinę žaizdelę dešinės akies viršutinio voko išoriniame krašte; tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrai su R. L., kuris smogė kumščiu vieną kartą R. J. į veidą ir vieną kartą M. A. į galvą bei vieną kartą įspyrė M. A. į krūtinę, jis – R. A. – smogė kumščiu du kartus R. J. į veidą ir du – tris kartus įspyrė jam į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais – įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl nukentėjusiojo L. J. dešinės ausies kaušelio dalinės amputacijos nesunkiai sutrikdė jam sveikatą, kartu su R. L. sukėlė R. J. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2013-10-28 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų klinikos išduoto išrašo iš medicininių dokumentų (b.l. 46), kurį 2013-11-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 45) pateikė L. J., matyti, kad 2013-10-26 L. J. hospitalizuotas dėl traumos: stebima dešinės ausies dalinė amputacija, ausis laikosi ant 4 mm odos tiltelio, ausies kraujotaka vangi, stazinė; tą pačią dieną bendrinėje nejautroje atliktas dešinės ausies susiuvimas.

Iš 2013-11-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. J. iš jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5, t.y. R. A., kaip asmenį, kuris yra panašiausias į tą, kuris buteliu kirto jam į galvą, šio asmens veido bruožai, ausų forma, plaukų spalva yra panašiausia į jį sužalojusio asmens (b.l. 33-35).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Nagrinėjamoje byloje R. L. ir R. A. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ne tik jų pačių visišku prisipažinimu, bet ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu teisme ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Jų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. L. kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2013 m. spalio 25 d. 23 val. 30 min., viešoje vietoje – gatvėje prie įėjimo į parduotuvę „Maisto prekės“ (duomenys neskelbtini), kumščiu smogė vieną kartą R. J. į veidą ir vieną kartą M. A. į galvą bei vieną kartą įspyrė M. A. į krūtinę, padarydamas jam kraujosruvą odoje ir poodyje krūtinės dešinėje pusėje, tokiais savo veiksmais – įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl nukentėjusiojo M. A. kraujosruvos odoje ir poodyje krūtinės dešinėje pusėje nežymiai sutrikdė jam sveikatą, kartu su R. L. sukėlė R. J. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje, dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. A. kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2013 m. spalio 25 d. 23 val. 30 min., viešoje vietoje – gatvėje prie įėjimo į parduotuvę „Maisto prekės“ (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų smogė stikliniu alaus buteliu L. J. į galvą, padarydamas jam dešinės ausies kaušelio dalinę amputaciją ir pjautinę žaizdelę dešinės akies viršutinio voko išoriniame krašte; tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrai su R. L., kuris smogė kumščiu vieną kartą R. J. į veidą ir vieną kartą M. A. į galvą bei vieną kartą įspyrė M. A. į krūtinę, jis – R. A. – smogė kumščiu du kartus R. J. į veidą ir du – tris kartus įspyrė jam į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais – įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl nukentėjusiojo L. J. dešinės ausies kaušelio dalinės amputacijos nesunkiai sutrikdė jam sveikatą, kartu su R. L. sukėlė R. J. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamųjų R. L. ir R. A. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Byloje apklaustų kaltinamųjų parodymais, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais nustatyta, kad R. A. išėjęs iš parduotuvės, nieko nesakęs priėjęs prie L. J. smogė stikliniu alaus buteliu jam į galvą. Kaltinamojo R. A. nurodyta dingstis – trenkti dėl to, kad nukentėjusieji patys prisikabino paprašę nupirkti alaus, yra nepateisinama ir nepriimtina moralės ir elgesio požiūriu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad R. A. be jokios priežasties, veikiamas chuliganiškų paskatų, smurtavo nukentėjusiųjų L. J. ir M. A., padarydamas nukentėjusiajam M. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, o L. J. – nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl R. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusysis L. J. dėl sužalojimo sirgo ilgiau nei 10 dienų, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – stikliniu alaus buteliu į galvos sritį suduoto smūgio ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo L. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl dešinės ausies kaušelio dalinės amputacijos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1464,80 Lt sumai (b.l. 52) už L. J. gydymą įrodytas pateiktais dokumentais (b.l. 53), pagrįstas, su juo sutinka kaltinamasis R. A., todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo R. A. 1464,80 Lt L. J. gydymo išlaidų PSDF biudžetui.

Nukentėjusysis L. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2523,46 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos, viso 12523,46 Lt priteisimo iš kaltinamojo R. A. ir prašo priteisti 1000 Lt civilinio ieškinio parengimo ir atstovavimo teisme išlaidas (b.l. 170-174). Nurodė, kad turtinę 2523,46 Lt žalą sudaro 1423,46 Lt negautos pajamos ir 1100 Lt prarastų rūbų vertė, kuriuos dėl įsigėrusių kraujo dėmių L. J. turėjo išmesti: 350 Lt vertės striukė, 150 Lt vertės megztinis, 200 Lt vertės kelnės, 400 Lt vertės batai.

L. J. nurodė, kad 10000 Lt vertės neturtinę žalą sudaro patirtas didelis fizinis skausmas nusikaltimo padarymo metu ir po jo, dvasiniai išgyvenimai, prarastas darbingumas, bendravimo galimybių sumažėjimas, patirtas pažeminimas. Užpuolimo metu R. A. stikliniu alaus buteliu trenkė jam į galvą, smūgis buvo toks stiprus, kad iš karto buvo nukirsta jo dešinė ausis, po smūgio ji laikėsi tik ant 4 mm odos tiltelio. Jis labai išsigando, iki kol nuvyko pas medikus kentė didelį skausmą bei baimę, kad jam pažeisti klausos organai, kad liks invalidas, girdės tik viena ausimi. Buvo ištiktas šoko, jį labai gąsdino ir aplinkinių reakcija įvykio vietoje, kai visi baisėjosi dėl jam padaryto sužalojimo, bijojo prie jo prieiti suteikti pirmąją pagalbą, visi jautė silpnumą, nes jam gausiai kraujavo iš nukirstos ausies. Smūgis buvo suduotas nukentėjusiajam to visiškai nesitikint, iš už nugaros, todėl jis prarado pasitikėjimą žmonėmis. Kauno universitetinėse klinikose buvo atlikta operacija, kurios metu buvo prisiūta ausis. Po operacijos, praėjus nejautrai skirtų vaistų poveikiui, jautė didelius skausmus. Nors buvo leidžiami skausmą malšinantys vaistai, tačiau visiškai skausmo jie neslopino. Taip pat skausmingos buvo visos perrišimo procedūros. Tris mėnesius jis turėjo būti su tvarsčiu ant galvos, kas dvi dienos persirišinėti, kad nuimti tvarstį pradžiai reikėdavo jį atmirkyti nuo žaizdos, kuri labai ilgą laiką pūliavo, sunkiai gijo. Kol buvo su tvarsčiu neišsimiegodavo, kadangi miegodavo pusiau gulomis, nes bet kokioje pozoje padėjus galvą ant pagalvės jam labai skaudėdavo prisiūtą ausį. Tapo irzlus ir nervingas, tiek dėl nuolatinio skausmo, tiek dėl miego trūkumo. Po užpuolimo prarado galimybę išeiti į viešumą, susitikti su draugais, lankytis renginiuose, kadangi net tris mėnesius buvo su tvarsčiu ant galvos, kas jį labai slėgė, išgyveno emocinę depresiją. Šiuo metu dėl savo sveikatos būklės negali sportuoti pilnu krūviu, gydytojai baiminasi, kad nuo per didelio fizinio krūvio gali atsirasti odos įtrūkimų, kur buvo prisiūta ausis. Labai išgyvena ir dėl akivaizdžiai matomo rando, kuris liks visam gyvenimui. Prisiūta ausis yra labai jautri oro permainoms bei pokyčiams, net esant nulinei oro temperatūrai jis yra priverstas dėvėti kepurę, nes prisiūta ausis pamėlynuoja.

Nukentėjusiojo L. J. civilinis ieškinys dėl 2523,46 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos tenkintinas visiškai.

LR BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Teismas sprendžia, jog prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Dėl išduotų nedarbingumo pažymėjimų L. J. patyrė 1423,46 Lt nuostolį dėl negautų pajamų. Be to, nusikaltimas padarytas spalio mėnesio pabaigoje, akivaizdu, kad nukentėjusysis buvo apsirengęs ir apsiavęs šiltais rūbais bei batais. Nukentėjusysis L. J. kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Prašoma priteisti rūbų bei batų vertė nėra neprotingai didelė, nukentėjusysis nurodė, kur batai buvo pirkti (parduotuvėje „Sportland“), aiškiai išdėstė, išskirstė pinigų sumas, argumentavo, kodėl būtent tokios sumos yra nurodomos. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl 2523,46 Lt turtinės žalos tenkintinas visiškai, iš R. A. L. J. naudai priteistina 2523,46 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo R. A. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam L. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. R. A. kaltė pasireiškė tyčine forma, tai padidina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis dėl patirto smūgio ir ausies pažeidimo jautė fizinį skausmą, patyrė neigiamų emocijų – baimę, nerimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, buvo gydomas, operuotas, prisiūta ausis, buvo vykdomi skausmingi perrišimai. Sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, galimybės sportuoti. Dėl pakenkimo ausiai nukentėjusysis visą likusį gyvenimą jaus pasekmes, liks randas. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat ir galiojančia teismine praktika, nukentėjusiojo L. J. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, 10000 Lt neturtinės žalos priteisiant iš kaltinamojo R. A..

Civilinį ieškinį patenkinus visiškai, 1000 Lt atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. A. nukentėjusiojo L. J. naudai (BPK 104 str. 2 d., 105 str. 1 d.).

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p., ). Teismas, skirdamas R. L. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį (pasikėsinta į viešąją tvarką), į kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir teismo nustatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaltinamasis praeityje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip asmuo padaręs nusikalstamą veiką būdamas nepilnametis (b.l. 76-79), po šios nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas pagal LR BK 284 str. 1 d. (b.l. 80-81), penkis kartus baustas administracine tvarka (b.l. 82-84), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (b.l. 88), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 89). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą R. L. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 p. ir 3 p., 7 d. numatytus įpareigojimus.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam R. L. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Paskirtoji bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., 9 d., subendrintina su 2013 m. gruodžio 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiškai sudedant. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2013-12-13 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas (b.l. 101-102), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p., ). Teismas, skirdamas R. A. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti du tyčiniai – nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, pavojingumo laipsnį (pasikėsinta į viešąją tvarką ir į žmogaus sveikatą), į kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir teismo nustatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaltinamasis neteistas (b.l. 106), administracine tvarka baustas vieną kartą (b.l. 107), galiojančių nuobaudų neturi, dirba (b.l. 109), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 185), psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (b.l. 115). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už LR BK 284 str. 1 d. nusikaltimo padarymą R. A. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 p. ir 3 p., 7 d. numatytus įpareigojimus. Už LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo padarymą R. A. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam R. A. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas (b.l. 132,133), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendžia:

R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus:

1) per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;

2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis;

4) visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus:

1) per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;

2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis;

4) visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. už atskiras nusikalstamas veikas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

1) per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;

2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui, 1464,80 Lt žalos atlyginimą.

Priteisti iš R. A. nukentėjusiajam L. J. 2523,46 Lt (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt tris litus 46 ct) turtinės žalos ir 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos, viso 12523,46 Lt (dvylika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt tris litus 46 ct) žalos atlyginimą ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) teismo proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.