- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- N-62-1173-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00234-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarimo K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu pripažino K. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 5000 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad K. B. vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lonuva ir kompanija“ nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkte nustatytų privalomųjų mokėjimų. UAB „Lonuva ir kompanija“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 4163,80 Lt, iš jų 3755,19 Lt – valstybinio socialinio draudimo įmokų, 63 Lt – baudų ir 347,61 Lt – delspinigių. K. B. kaip UAB „Lonuva ir kompanija“ direktorius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 4 straipsniu ir 8 straipsnio 1 dalimi, turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nes UAB „Lonuva ir kompanija“ yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, o jos pradelsti mokėjimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kadangi K. B. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lonuva ir kompanija“, jis pažeidė kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus teises.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – sušvelninti jam skirtą nuobaudą. Paaiškina, jog įmonė nuo 2005 metų nebevykdo jokios veiklos. Jis kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyrių ir į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl įmonės uždarymo, tačiau ten buvo paaiškinta, kad jos uždaryti negalima dėl esančio įsiskolinimo. VSDFV darbuotojai nurodė, jog patys kreipsis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo. Supranta, jog buvo suklaidintas. Be to, teigia, jog norėjo, kad bendrovės akcininkas jį atleistų iš pareigų, tačiau nepavyko jo surasti, todėl kaip ir pridera, nuolat pildė ir pateikė deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau nežinojo, kaip iškelti bankroto bylą sau pačiam. Nurodo, jog pripažįsta, kad yra skolingas, įmonės veikla sustojo nuo tada, kai Ukrainoje buvo pavogti įmonės automobiliai, kas įrodo, jog tyčios sukeliant įmonės nemokumą, nebuvo. Apie VSDFV Klaipėdos skyriaus atsisakymą pareikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo sužinojo tik teisme. Paaiškina, kad šiuo metu jo materialinė padėtis yra sunki, augina tris nepilnamečius vaikus, gailisi dėl padaryto pažeidimo. Mano, kad yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei numatyta įstatyme nuobaudą – įspėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
K. B. atsakomybėn patrauktas už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais), užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Pažymėtina, kad tiek apeliaciniame skunde (b. l. 63), tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 56-58) K. B. teigė, jog jo materialinė padėtis yra sunki, kad jis yra bedarbis. Be to, nurodo, jog augina tris nepilnamečius vaikus. Įmonės nemokumas susidarė dėl Ukrainoje įvykdytų vagysčių. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių savo turtinę, šeiminę padėtį bei kitas apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, nepateikė. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi (b. l. 72-73) pasiūlė K. B. pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo materialinę ir šeimyninę padėtį bei kitas apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis apeliantui išsiųsta 2011 m. gegužės 2 d. (b. l. 74), tačiau byloje nėra duomenų, kada ši nutartis jam buvo įteikta. 2011 m. birželio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis apeliantui išsiųsta pakartotinai (b. l. 75), tačiau vokas teismui grįžo neįteiktas su žyma, kad asmuo šiuo adresu nebegyvena.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, teismo procesinis dokumentas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę. Pažymėtina, kad iš byloje esančios pažymos matyti, jog įrašo apie K. B. deklaruotą gyvenamąją vietą nėra (b. l. 34), todėl K. B. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis buvo siunčiama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu adresu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog nutartis įteikta tinkamai. Tačiau apeliantas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įrodymų nepateikė. taigi jokių naujų, t. y. tokių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir individualizuodamas K. B. skirtiną administracinę nuobaudą, ar ypatingai jo administracinę atsakomybę švelninančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta. Todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas K. B. atžvilgiu nėra.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.