- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- 2VP-1246-374/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00251-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., G. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Svajonės Žukaitienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G., G. G. dėl nubaudimo už teismo sprendimo nevykdymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Antstolė Svajonė Žukaitienė 2020-01-27 surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, jog gavo prašymą iš suinteresuoto asmens G. G., kuriuo ji informavo, kad skolininkas A. G. nevykdo 2018-11-23 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties Nr. e2-505-399/2018, t. y. pažeidinėja teismo nustatytą bendravimo su vaiku dalyvavimo jo auklėjime tvarką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CKP) 771 straipsnio 1 dalimi, minėtas aktas 2020-01-27 perduotas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.
2020-03-04 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas suinteresuoto asmens G. G. prašymas, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. G. pažeidė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi Nr. e2-505-399/2018 nustatytą bendravimo su I. G. tvarką. Taip pat nurodė, kad antstolė neprivalėjo pranešti skolininkui apie Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-32 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 25 punkte nurodytų veiksmų atlikimą, tačiau antstolė tinkamai ir laiku atliko juos. Pažeidimo faktus grindžia grafiku „2018-11-23 – 2020-01-18 d. A. G., realaus bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. G. retrospektyvinis grafikas“ ir SMS žinutėmis. Suinteresuotas asmuo G. G. prašo tenkinti antstolės prašymą skirti jos nurodytą ar įstatymo numatytą, pagal esamas aplinkybes teismo nustatyto dydžio baudą A. G..
2020-03-02 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas suinteresuoto asmens A. G. nuomonė/atsiliepimas, kuriame nurodė, kad antstolės prašymas dėl jo nubaudimo yra nepagrįstas ir teismo neturėtų būti tenkinamas, pati antstolė jokių vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje neatliko ir jokių patvarkymų dėl sprendimo vykdymo nepriėmė. Antstolė yra priėmusi tik patvarkymą dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti bei tuo pačiu priimtas ir raginimas dėl sprendimo vykdymo. Daugiau jokie procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje nebuvo priimti ir jam nebuvo išsiųsti (įteikti). Antstolė pažeidė Instrukcijos 25 punkto reikalavimus, bei neatliko numatytų veiksmų, nepagrįstai surašė neįvykdymo aktą ir su juo kreipėsi į teismą. Iš akto net neaišku dėl kokio konkrečiai pažeidimo (konkrečios datos ar laiko) A. G. yra kaltinamas, kaip pažeidžiantis nustatytą tvarką. Antstolė taip pat nėra atlikusi nei vieno veiksmo, kurio tikslas būtų buvęs išsiaiškinti ar bendravimo tvarka tikrai yra nevykdoma ir jeigu taip, kokios to priežastys. Akivaizdu, kad antstolės kreipimasis į teismą yra formalus, kadangi neįvykdžius sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytų veiksmų, yra pažeidžiami geriausi vaikų interesai, kurie yra prioritetiniai bei kurie turi būti užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad iš antstolės kreipimosi į teismą, taip ir nėra aišku, dėl kokių konkrečiai nevykdymo tvarkos sąlygų yra kreipiamasi į teismą, kadangi pačiame pareiškime teismui, nėra detalizuota kuo pasireiškė bendravimo tvarkos pažeidimas, bei kada jis buvo padarytas, t. y. pati antstolė nėra nustačius ir nėra įvertinusi konkrečių bendravimo tvarkos pažeidimų. Antstolės pareiškime nesant konkrečiai nurodytos bendravimo tvarkos pažeidimų, t. y. nenurodžius kada ir kuo pasireiškė minėti pažeidimai, A. G. dėl to net negali tinkamai atsikirsti bei pateikti su tuo susijusių konkrečių paaiškinimų, kadangi jis nežino, kurią dieną, antstolė laiko kaip pažeidimą bei kuo konkrečiai tie pažeidimai pasireiškė.
Antstolė nuomonės/atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas.
Jeigu skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, antstolis surašo aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kas skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti jam iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Susipažinus su antstolės pateikta vykdomąja byla Nr. 0076/19/01560 nustatyta, kad antstolė vykdo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį 2018-11-23 Nr. e2-505-399/2018, dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo.
Nagrinėjamu atveju išieškotoja G. G. siekia, kad 2018-11-23 teismo nutartis, kuria buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės A. G. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi I. G., kad A. G. būtų nubaustas už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą.
Nagrinėjamu atveju, išieškotoja, nurodydama, kad skolininkas nesilaiko 2018-11-23 teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustatant A. G. bendravimo tvarką jo auklėjime su nepilnamečiu sūnumi I. G., grindžia šias faktines aplinkybes išieškotojos rašytu grafiku „2018-11-23 – 2020-01-18 d. A. G., , realaus bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. G. retrospektyvinis grafikas“ bei SMS žinutėmis.
Grafike „2018-11-23 – 2020-01-18 d. A. G., , realaus bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. G. retrospektyvinis grafikas“ fiksuotų pažeidimų nepatvirtina kita bylos medžiaga, grafikas laikytinas subjektyvaus pobūdžio dokumentu, kadangi jis buvo sudarytas tik pačios išieškotojas valia, be to, pačios antstolės pareiškime teismui nėra detalizuota kuo pasireiškė bendravimo tvarkos pažeidimas, bei kada buvo padarytas, antstolė nėra konstatavusi nei vieno 2018-11-23 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties pažeidimo. Nors iš pateiktų SMS žinučių nuotraukų matyti, kad A. G. keletą kartų vėlavo parvežti sūnų namo, tačiau negalima konstatuoti, kad A. G. sąmoningai ar tyčia siekė pažeisti nustatytą bendravimo tvarką.
Vykdant teismo nutartis, kuriomis nustatoma bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais būtina atsižvelgti ir į vaikų poreikius. 2019-11-06 dėl teismo psichologo nuomonės (išvados) apie išklausytą vaiko nuomonę pateikimo rašte nustatyta, kad I. G. nori bendrauti su abiem tėvais laisvai ir be jokių suvaržymų. Šioje išvadoje I. G. sakė, kad išieškotoja neleidžia bendrauti laisvai su tėčiu „ne tėčio laikas“, „mama pyksta jei sekmadienį nors kiek pavėluoju grįžt“, „noriu laisvai pasirinkt, o mama sako, kad bus pagal nutartis“. Išvadoje nurodoma, kad stipresnį emocinį ryšį jaučia tėčiui „su tėčiu labiau kalbuosi apie skaudulius“, „tėtė leistų su mama, bet kada matytis“, „tėtis nenurodinėja, o tariasi su manimi“. Iš teismo psichologo nuomonės (išvados) matyti, kad A. G. yra labiau linkęs į kompromisus, nori tartis, pasikeitus bendravimo aplinkybėmis.
Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, t. y. tokių tėvų minimalaus bendravimo su vaikais nustatymą (CK 3.175 str.) ir pan.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra siejamas su prioritetiniais vaiko interesais – turėti teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Tėvo ir vaiko bendravimas dažniausiai grindžiamas pasitikėjimu, abipusiu noru susitikti ir bendrauti, kad bendraudamas su vaiku tėvas realizuoja savo pareigą vaiką tinkamai auklėti, jam patarti, padėti spręsti gyvenimiškas situacijas, palaikyti normalius tarpusavio santykius, kad vaikas jaustų tėvo palaikymą ir t. t. Tokio pobūdžio bylose sankcijos už teismo sprendimo nevykdymą gali būti taikomos tuo atveju, jei tėvas, su kuriuo nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka, sąmoningai ar tyčia pažeidžia nustatytą bendravimo tvarką. Kaip jau minėta, šiuo atveju tokios aplinkybės byloje nenustatytos.
Skolininkas nuomonėje/atsiliepime nurodo, jog antstolis be pagrindo nesivadovavo sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto nuostatomis ir nesikreipė į vaiko teisių apsaugos tarnybą, bei nepriėmė patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos prieš kreipiantis į teismą.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte numatyta, jog sprendimai dėl vaikų perdavimo vykdomi CPK 764 straipsnyje nustatyta tvarka, o vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, Byloje nustatyta, kad antstolė 2019-12-05 priėmė patvarkymą S-19-76-56920 vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019-12-06 raštu Nr. S-010725 informavo vaiko teisių valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, 2019-12-06 priėmė reikalavimą nedelsiant A. G. pradėti vykdyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018-11-23 priimtą nutartį, 2020-01-27 priėmė sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą. Byloje, kad antstolė kreipėsi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo, bei tai, kad antstolė būtų priėmusi patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos prieš kreipiantis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skolininkas teisus teigdamas, jog antstolė nesilaikė sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos.
Nustatytų duomenų pagrindu daroma išvada, jog antstolė Svajonė Žukaitienė nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyto veiksmų eiliškumo, o nustačiusi, kad teismo nutartis nėra tinkamai vykdoma, iš karto surašė 2020-01-27 sprendimą, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-00081 ir kreipėsi į teismą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018-11-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-505-399/2018 neįvykdymo klausimo išsprendimo ir nustačius, kad skolininkas A. G. sprendimą neįvykdė be svarbių priežasčių, baudos skyrimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą neteisėtu ir panaikinti (Kauno apygardos teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1080-390/2014). Teismui nustačius, kad 2020-01-23 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstoliui neatlikus privalomų vykdymo veiksmų, jo pagrindu negali būti pareiškėjos prašymas tenkinamas ir skiriama bauda.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo bausti A. G. už teismo sprendimo nevykdymą ir antstolės siūlymas taikyti sankciją už teismo sprendimo nevykdymą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 585, 593, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
antstolės Svajonės Žukaitienės prašymą spręsti dėl skolininko A. G., nubaudimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, atmesti.
Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei vykdomąją bylą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.