Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Donato Vansevičiaus ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėjos) sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. S., atsakovių atstovui Aleksandrui Ivanovui, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Teisingumo ministerijai ir dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą (patikslintus skundus, b. l.1-5, 35-42, 47-50), prašydama 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 10 07 raštą Nr. [1.13]7R-8198; 2) atšaukti iš Baltarusijos Respublikos baudžiamųjų institucijų informaciją apie žmogaus teisių gynimo organizacijos „Vesna“ (vadovas A. B.) banko sąskaitas arba viešai šią informaciją pripažinti juridiškai niekine; 3) priteisti iš atsakovų materialinę žalą dviem skundą pasirašiusiems atstovams 2600 Lt, neturtinę žalą 1000 Lt.

Skunde ir patikslintuose skunduose paaiškina, kad Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos tarybos pirmininkas V. S. 2011 08 09 padavė teisingumo ministrui pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2011 08 04 teisingumo ministerijos valdininkai perdavė Baltarusijos režimo specialiems organams konfidencialią informaciją, susijusią su 400 Baltarusijos Respublikos piliečių. Taip pat buvo perduota konfidenciali informacija, susijusi su organizacijos „Vesna“ ir jos vadovo A. B. banko sąskaitomis. Informacija perduota be jokio teisinio pagrindo. Teisingumo ministerija buvo informuota iš Užsienio reikalų ministerijos apie opozicijos veikėjus Lietuvoje, apie jų lėšas ir organizacijos lėšas. Teisingumo ministerija, žinodama apie padėtį Baltarusijoje, perdavė Baltarusijai konfidencialią informaciją. Tarptautinė sutartis, kuria rėmėsi Teisingumo ministerija, galėjo būti taikoma tik kriminalinių nusikaltimų atvejais. Mano, kad dėl tokio perdavimo yra Teisingumo ministerijos kaltė, pareiškėjos manymu, tai yra tyčinis nusikaltimas. Paaiškina, kad prašė atsakovės pradėti ikiteisminį tyrimą, atšaukti perduotą informaciją. Teigia, kad atsakovė per įstatymo nustatytus terminus pareiškėjos neinformavo, neinformavo ir apie termino pratęsimą. Pareiškėja 2011 09 14 padavė užklausimą-prašymą, informavo apie Viešojo administravimo įstatymo pažeidimus, prašė parengti motyvuotą atsakymą. Skundžiamą raštą gavo 2011 10 10. Pareiškėja mano, kad atsakymas yra formalus atsirašinėjimas, kuriame iškraipyta pareiškėjos kreipimosi esmė. Rašte nurodė, kad 2011 08 24 Baltarusijai išsiuntė raštą, bet pareiškėjai nepateikė to rašto kopijos. Pareiškėja negali įsitikinti, ar tinkamas raštas išsiųstas. Minske 2011 11 02 prasidėjus teismo procesui žmogaus teisių gynėjo A. B. atžvilgiu, nebuvo pagarsinta jokio dokumento, gauto iš atsakovės. Pareiškėja aiškina, kad ministerija 2011 11 03 interneto tinklapyje patalpino informaciją, kurią pareiškėja laiko melaginga. Informacijoje nurodyta, kad perduoti duomenys apie A. B. negali būti naudojami teismo procese kaip įrodymai, kad informacija buvo atšaukta. Nurodyta, kad ministras teigė, kad teisinis bendradarbiavimas su Baltarusija turi spragų, tas klausimas bus keliamas Europos Sąjungos lygiu. Pareiškėja aiškina, kad jau iš šio pranešimo matyti, kad Teisingumo ministerija pažeidė valstybės ir tarptautines teisės normas.

Pareiškėjos skundą pasirašęs asmuo aiškina, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos ir jo teisės ir interesai, nes neveikė pagal paduotą 2011 08 09 kreipimąsi, kuriame buvo protingų ir racionalių pasiūlymų. Ryšį paaiškina taip: 2011 04 29 buvo nuteistas (V. S. buvo nuteistas, o skundą pasirašė du organizacijos nariai) baudžiamojoje byloje Nr. I-311-203/2011 už dalyvavimą visuomeninėje organizacijoje Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungoje, buvo vadovas. Paaiškina, kad byla buvo sufabrikuota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Paaiškina, kad turėjo viltį teismo paskirtą baudą sumokėti, padavęs prašymą į fondą, priklausantį organizacijai „Vesna“. Atsakovės veiksmais iš pareiškėjos atstovo tokia galimybė buvo atimta. Ministerijos pareigūnai, padarę neteisėtus veiksmus, nebuvo už tai atleisti iš tarnybos, buvo leista išeiti pačiam prašant. Paaiškina, kad skundžiamu aktu atsakovė neįvykdė pareiškėjos atstovo prašymo, o nurodė apie tariamai išsiųstą iš Teisingumo ministerijos 2011 08 24 laišką, kuris nekeičia sunkios A. B. ir organizacijos „Vesna“ padėties. Mano, kad tai daroma sąmoningai, kad Baltarusijos specialiosios tarnybos neatskleistų informacijos, susijusios su valstybės išdavimu ir korupcija ministerijoje.

Teigia, kad šiuo veikimu ir neveikimu pareiškėjos atstovui padaryta materialinė ir nematerialinė žala. Pareiškėjos atstovas nurodo, kad jis negalėjo pasinaudoti fondo lėšomis ir sumokėti 2600 Lt baudos, tai reiškia, kad nukentėjo. Nurodo, kad skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8, 19 straipsnių reikalavimų, neatsako į iškeltą klausimą, paliesta minimali skundo dalis, ignoruotas daugybės trūkumų faktas. Dokumentas nepatvirtintas įstaigos antspaudu. Pareiškėja remiasi Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo nutarimais. Taip pat remiasi Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimo sąlygas.

Remiasi Teisingumo ministerijos nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1998 07 09 nutarimu Nr. 851, Vyriausybės 2007 08 22 nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis. Paaiškina, kad pareiškėja 2011 08 09 pareiškimu kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu atšaukti informaciją, kurią Teisingumo ministerija perdavė Baltarusijos Respublikos institucijoms apie visų Baltarusijos Respublikos piliečių ir organizacijos „Viasna“ banko sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.

Teisingumo ministerija pranešė pareiškėjai apie teisinius pagrindus, vadovaujantis kuriais duomenys yra perduodami Baltarusijos Respublikos institucijoms, apie faktus.

Nesutinka, kad nebuvo atsakyta į pareiškėjos 2011 08 09 pareiškimą. Svarbu ir tai, kad pareiškėja nei savo 2011 08 09 pareiškimu Teisingumo ministerijai, nei 2011 11 16 patikslintu skundu teismui nesiekia, kad konkrečiai jos atžvilgiu būtų priimtas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos pareiškėjos teisės ar pareigos.

Paaiškina, kad pareiškėjos išdėstyti reikalavimai dėl atšaukimo informacijos apie kitus asmenis ir organizaciją laikytini Taisyklių 2 punkte numatytu asmens kreipimusi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją.

Todėl Teisingumo ministerijos 2011 10 07 raštas pareiškėjai laikytinas Taisyklių 5 punkte nurodomu atsakymu, kuriame išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Remiasi Taisyklių 41 punkto nuostatomis.

Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 23 straipsnio 5 punktu ir paaiškina, kad pagrindas kreiptis teisminės gynybos yra tuomet, kai pažeidžiama teisė ar teisėtas interesas ir šis pažeidimas pasireiškia konkrečiais viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) ar aktu.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (byla AS16-420/2007) ir daro išvadą, kad skundžiamas 2011 10 07 raštas nelaikytinas viešojo administravimo sprendimu, kuris gali būti ginčijamas teisme.

Dėl deliktinės atsakomybės remiasi Civilinio kodekso 6.271 ir 6.246-6.249 straipsnių nuostatomis. Pažymi, kad iš patikslinto skundo matyti, kad turtinę ir neturtinę žalą pareiškėja prašo atlyginti ne pareiškėjai, o jos atstovui V. S.. Pareiškėja šioje byloje nėra subjektu, kuris gali reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo kitam asmeniui.

Pareiškėja aiškina, kad neteisėti veiksmai yra informacijos suteikimas Baltarusijos Respublikos institucijoms apie organizacijos „Viasna“ vadovo sąskaitas. Informacija buvo perduota sutarties pagrindu. Tarp Teisingumo ministerijos veiksmų ir žalos, kurią neva patyrė pareiškėjos atstovas, nėra jokio priežastinio ryšio. Turtinė žala pagal skundą atstovei atsirado ne dėl Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo), o dėl paties V. S. nusikalstamos veikos (BK 223 straipsnis ir 300 straipsnis). Dėl šių nusikalstamų veikų pareiškėjos atstovas V. S. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 04 29 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Paaiškina, kad pareiškėja neturi subjektinės teisės ginčyti Teisingumo ministerijos 2011 10 07 atsakymo ir negali reikšti reikalavimų dėl žalos priteisimo kito asmens naudai.

Prašo bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Skundas netenkinamas.

Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga 2011 08 09 rašte Teisingumo ministerijai (b. l. 71-72) nurodo, kad 2011 08 04 Teisingumo ministerija perdavė Baltarusijos režimui spec. organams konfidencialią informaciją, susijusią su 400 Baltarusijos Respublikos piliečių, taip pat buvo perduota informacija, susijusi su organizacijos „Viasna“ ir jos vadovo A. B. banko sąskaitomis. Mano, kad tokia informacija buvo perduota be jokio pagrindo, nes Baltarusijos pusė nepateikė jokių įtarimų dėl kriminalinių veikų ar teismo sprendimų, kurie turėtų reikšmės nagrinėjant tokį jų prašymą. Paaiškino tame rašte, kad Teisingumo ministerija buvo informuota iš Užsienio reikalų ministerijos, kad jokia informacija Baltarusijos Respublikos organams apie baltarusių opozicijos veikėjus Lietuvoje ir apie jų lėšas neteiktina. Teisingumo ministerija, turėdama tokią informaciją, veikė turėdama kažkokius stimulus (įtaria, kad tai išdavystė ir korupcija), surinko konfidencialią informaciją ir ją perdavė. Dėl tokių neteisėtų veiksmų Baltarusijos teisių gynėjo žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“ vadovas buvo areštuotas, atliktos kratos. Mano, kad tarptautinė sutartis, kuria rėmėsi ministerijos biurokratai, numato teisinę pagalbą tiriant kriminalinius nusikaltimus, paremtus rimtais įrodymais. Rašte buvo nurodoma, kad teisingumo ministras iki šiol nedarė jokių pareiškimų, nepaaiškino savo pavaldinių veiksmų. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju ministerijos biurokratai padarė kriminalinį nusikaltimą, pervertino savo įgaliojimus, buvo papirkti Baltarusijos režimo spec. organų. Paaiškina, kad organizacijos „Viasna“ banko sąskaitoje buvo renkami pinigai, sumokėti baudas žmonėms, dalyvaujantiems taikiose akcijose Baltarusijoje, ir disidentams, kurie yra kalinami. Mano, kad ministerijos veiksmai turės įtakos ir ateičiai. Nurodo, kad perduotą sąrašą reiktų atšaukti ir pripažinti jį juridiškai niekiniu, tuo pačiu reiktų pradėti vidinį patikrinimą dėl nurodyto fakto ir spręsti dėl valdininkų atitikimo jų užimamas pareigas. Raštas užbaigiamas prašymu: prašo atšaukti 2011 08 04 Baltarusijos piliečių sąrašą , kurie turi lėšų Lietuvos bankuose, ir pripažinti šiuos duomenis juridiškai niekiniais, ypač dėl organizacijos „Viasna“ sąskaitų, kas padėtų dalinai panaikinti neigiamas pasekmes dėl nepagrįstų ministerijos biurokratų veiksmų (t. y. atimti teisminę perspektyvą A. B. kaltinimams). Pareiškėja prašė pateikti atsakymą įstatyme numatytais terminais.

Šioje byloje ginčijamas 2011 10 07 ministerijos atsakymas į minėtus du pareiškėjos prašymus.

Atsakyme nurodyta, kad informacija perduota vadovaujantis 1992 10 20 Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau - Sutartis). Nurodoma, kad Sutartyje nenumatyta galimybė atšaukti perduotus duomenis. Nepaisant to, Teisingumo ministerija, įvertinusi prašymo vykdymo aplinkybes, 2011 08 24 išsiuntė Baltarusijos teisingumo ministerijai raštą, kuriame nurodė, kad Lietuvos pateikti duomenys dėl A. B. yra nepatikimi. Paaiškino, kad vykdant Baltarusijos Respublikos prašymą Teisingumo ministerijoje nebuvo gauta jokių konkrečių įrodymų, kad yra pagrindas atsisakyti teikti informaciją Sutarties 19 straipsnio pagrindu. Pateikiama informacija, kaip buvo atliktas tyrimas dėl nurodytų faktų, kokios išvados padarytos. Dėl prašymo atlikti patikrinimą informavo, kad 2011 08 18 buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta įvertinti Baltarusijos Respublikos teisinės pagalbos prašymo atitiktį Sutarčiai. Atsižvelgiant į darbo grupės pateiktas išvadas, Teisingumo ministerijos kanclerio 2011 08 25 potvarkiu buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, tačiau ši komisija konstatavo, kad vykdant prašymą teisės pažeidimas nebuvo padarytas. Informacija apie komisijos išvadas buvo paskelbta viešai 2011 09 09 Teisingumo ministerijos tinklalapyje.

Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalimis, kuriose apibūdinamos skirtingos asmenų kreipimosi į viešojo administravimo institucijas formos ir būdai, laikytina, kad pareiškėja pateikė Teisingumo ministerijai ne skundą dėl jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pateikė pranešimą apie kito asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tokia išvada daroma dėl to, kad pareiškime pareiškėja iš esmės praneša apie, jos manymu, esamus pažeidimus ministerijai perduodant informaciją Baltarusijos Respublikai. Taip pat apie valstybės tarnautojų tarnybinius nusižengimus. Tokiais pažeidimais gali būti pažeidžiamos tik tų asmenų teisės ir teisėti interesai, dėl kurių buvo perduota informacija pagal teisinės pagalbos sutartį, o taip pat ministerijos teisės ir teisėti interesai, jeigu jos tarnautojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus.

Todėl ministerija sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo, dėl nurodomo kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo ir turi pareigą tik pranešti (informuoti) pranešimą apie pažeidimus pateikusiam asmeniui, kaip reaguota į jo pranešimą. Pareiškėja nei ministerijai, nei teismui nepateikė duomenų, kad ji įgaliota atstovauti organizacijos „Viasna“ ar A. B. interesus valstybės institucijose ar teisme. Pareiškėja gavo tokį atsakymą, kurį ir numato teisės aktai, tačiau atsakymas pateiktas pavėluotai, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytus terminus. Daroma išvada, kad tai nedaro skundžiamo atsakymo neteisėtu ir nepagrįstu. Procedūriniai pažeidimai gali įtakoti administracinės procedūros sprendimo neteisėtumą tik tuo atveju, jeigu tas pažeidimas galėjo įtakoti tokio sprendimo neteisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantis, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą). Šiuo atveju, priešingai, ministerijoje buvo atliekami tam tikri veiksmai, susiję su pareiškėjos prašyme aprašomais faktais, galimai dėl to atsakymas buvo pateiktas tuomet, kai dėl tų faktų buvo priimti pagrindiniai sprendimai. Ministerija privalėjo informuoti pareiškėją, kad prašymo nagrinėjimo terminai pratęsiami (Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis, Vyriausybės 2007 08 22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių 30-31 punktai). Tačiau pareiškėjos teisė gauti administracinės procedūros sprendimą nebuvo pažeista.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pareiškėjos reikalavimo teisę riboja Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos – kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje numatyta teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Pareiškėja pasinaudojo šia teise, kreipdamasi į Teisingumo ministeriją. Tačiau, atsižvelgiant į prašymo turinį, ministerija turėjo tik pareigą informuoti, kaip buvo reaguojama į praneštus faktus, tačiau pareiškėja neturi reikalavimo teisės ginčyti Teisingumo ministerijos atliktus ar neatliktus veiksmus keliamu klausimu. Skundžiamas raštas pareiškėjai jokių teisių ar pareigų nesukuria.

Apie priimtą sprendimą pareiškėjai buvo pranešta, kaip asmeniui pateikusiam informaciją. Tačiau toks asmuo negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu, kuriam būtų suteikta teisė skųsti bet kurios institucijos raštus, kuriais pranešama apie tai, kaip išnagrinėtas pareiškimas apie galimus pažeidimus, pasiūlymai, kaip tuos pažeidimus pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10 – 215/2004, 2006 lapkričio 3d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS1-580/2006).

Todėl teismas šiuo atveju nevertina skundžiamo rašto esmės, o vertina tik tai, kad tuo raštu buvo išsamiai atsakyta į pareiškėjos keliamus klausimus, suteikta tinkama informacija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją atlikti tam tikrus, pareiškėjos nurodytus, veiksmus, netenkinamas. Pareiškėja neturi reikalavimo teisės, t. y. teisės reikalauti, kad ministerija elgtųsi vienu ar kitu būdu kitų asmenų, ne pačios pareiškėjos atžvilgiu.

Dėl žalos atlyginimo.

Iš skundo turinio matyti, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą pareiškėja grindžia ne pačios pareiškėjos teisių pažeidimu, o tuo, kad pareiškėjos vienas iš vadovų planavo kreiptis į organizaciją „Viasna“, kuri galimai būtų tą asmenį parėmusi, suteikusi labdarą teismo paskirtai baudai sumokėti. Neturtinė žala kildinama iš tų pačių aplinkybių. Žalos atlyginimo pareiškėja nekildina iš aplinkybių, kurios būtų susijusios tiesiogiai su pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų pažeidimu (pvz. dėl pažeidimo teisės gauti atsakymą įstatyme nustatytais terminais).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas, iš kurio galėtų kilti pareiga valdžios institucijoms atlyginti pareiškėjos (bet ne kito asmens) patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nenustatytas. Daroma išvada, kad nenustatytas ir žalos padarymo faktas, nes pareiškėja turtinės žalos padarymą sieja tik su ateityje planuotais atlikti veiksmais.

Taip pat nėra nustatytas neturtinės žalos padarymo faktas pareiškėjai. Iš esmės pareiškėja ir nenurodo tokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu teigti, kad juridiniam asmeniu padaryta neturtinė žala (tai galėtų būti reputacijos pablogėjimas ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos skundus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.