Kauno apygardos teismo nuosprendis

2016-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-57-238/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-08
Bylos Nr.
1-57-238/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
S. V.
Nukentėjusysis
A. M.
Civilinis ieškovas
Valstybinės ligonių kasos
Advokatai
Vytautas Polikaitis, Algirdas Žalnerauskas
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2016 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam S. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui, nukentėjusiajam A. M., jo atstovui advokatui Algirdui Žalnerauskui, civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovei Rasai Bagvilaitei Raugalienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirba, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2014 m. balandžio 20 d., apie 22.30 val. Kėdainių rajone, Šėtos seniūnijoje, Pagirių kaimo teritorijoje, prie laužavietės, 220 metrų atstumu nuo kelio Šėta-Pagiriai-Vaiškoniai, tyčia vieną kartą smogė kirviu A. M. į galvos sritį, taip padarė A. M. kirstinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairio momens srityje, atvirą įspaustinį skeveldrinį kairiojo momenkaulio lūžį, kairės momeninės galvos smegenų skilties, kairiojo smegenų pusrutulio sumušimus, šiais veiksmais sunkiai sutrikdė A. M. sveikatą. Taip S. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Duomenys, patvirtinantys, kad S. V. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą A. M.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis S. V. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad nusikaltimo nepadarė, A. M. kirviu nesužalojo. Kaltinime nurodytu įvykio metu ir vietoje nebuvo, tuo metu jis buvo kitoje vietoje (senelio namuose). Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Taip pat paaiškino, kad 2014-05-06 Kėdainių rajone, Šėtos seniūnijoje, Pagirių kaime, su broliais, seserimi ir draugais šventė gimtadienį. Vakare, į tą vietą, kur buvo švenčiama, atvyko jaunimas iš Šėtos. Siekdamas išvengti konflikto su jais, iš įvykio vietos į senelio namus išvyko kartu su J. Š., V. K.. Į įvykio vietą grįžo tuomet, kai kažkas jam paskambino ir pranešė apie tai, kad reikia parvairuoti tėvo automobilį, nes tėvas sumuštas. Atvažiavęs matė, kad atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai ir policijos darbuotojai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę buvo pripažinęs įtakotas tyrėjos, nes ši aiškino, kad jam bus geriau ir nebus teistumo. Nukentėjusiajam žalą atlygino jo (kaltinamojo) tėvai. I. R. jį apkalba, nes dengia D. Č..

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino S. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad tvirtina pirminius parodymus, kur jis kaltės nepripažino. O tų parodymų, kur kaltę pripažino, netvirtina, nes yra neteisingi.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-02 apklaustas įtariamuoju S. V. paaiškino, kad kaltę neigia, kirviu A. M. nesužalojo. Įvykio metu buvo senelio namuose Pagiriuose kartu su J. Š., V. K., D. V.. (2 tomas, b. l. 24)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-06 apklaustas įtariamuoju S. V. paaiškino, kad prisipažįsta, jog jis 2014 m. balandžio 20 dieną, prie kalno, prie laužavietės Kėdainių rajone, Šėtos seniūnijoje, Pagirių kaime, kirviu sužalojo jaunuolį, kuriam vieną kartą kirviu sudavė į galvą iš nugaros pusės. To jaunuolio nepažįsta. Tas jaunuolis vilkėjo megztiniu, spalvos nurodyti negali, nes buvo tamsu. Tas jaunuolis atvyko prie laužavietės automobiliu, kokiu nežino. Kai tas jaunuolis, kurį jis sužalojo, atvyko, D. Č. nebuvo prie laužavietės, jau buvo išėjęs. Jo tėtis, priėjęs prie laužavietės, susiginčijo su E. K., kuris taip pat buvo prie laužavietės. Jau buvo tamsu lauke, kai atvykęs jo tėvas ginčijosi su E. K., prie tėvo priėjo nukentėjusysis ir kumščiu vieną kartą sudavė jo tėvui į dešinę veido pusę. Nuo smūgio tėvas nugriuvo ant nugaros. Jis buvo 2-3 metrų atstumu nuo jų. Pamatęs, kad jo tėvą muša, jis išsigando, kad tėvo neužmuštų, pripuolęs prie tėvo pagriebė nuo žemės, tai yra pievos, šalia tėvo gulintį kirvį, kurį tėvas jau buvo iš rankos paleidęs. Pagriebęs kirvį, nieko negalvodamas priėjo iš nugaros pusės prie jaunuolio ir dešine ranka laikydamas kirvį sudavė tam jaunuoliui vieną kartą į galvą. Nesitaikė tiksliai suduoti į galvą, bet taip pasitaikė, iš tikro nenorėjo pataikyti į galvą. Kirviu sudavė nestiprų smūgį, nes užsimojo nestipriai ir sudavė, kirvį laikydamas viena, tai yra, dešine, ranka. Sudavęs smūgį apsisuko atgal ir nuėjo link namų. Kai sudavė smūgį, toje vietoje buvo tamsu, iš susijaudinimo aplinkui jokių asmenų nepastebėjo, niekas jo nesulaikė už rankos, apie tai nieko nepamena. Nuo laužavietės link namų ėjo per pievą ir apie 50 metrų atstumu išmetė kirvį į pievą, kurioje tiksliai vietoje nurodyti negali, bet pažada surasti ir pateikti tyrimui kirvį. Įvykio metu buvo neblaivus, buvo išgėręs 2 ar 3 vnt. 0,5 litro talpos skardines 4,6 laipsnių stiprumo alaus. Tam jaunuoliui sudavė iš išgąsčio, kad neužmuštų tėvo ir taip pasielgė staiga, pats nesupratęs kas nutiko, dėl ko labai gailisi. (2 tomas, b. l. 27)

Iš 2014-05-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu S. V. parodė vietą, kur prie laužavietės 2014-04-20 vakare su draugais šventė gimtadienį. Parodė vietą, kur gulėjo jo tėvas, ir vietą, iš kurios paėmė kirvį nuo žemės, taip pat vietą, kurioje stovėjo nukentėjusysis A. M., kai jis A. M. kirviu sudavė į galvą, o šis nuo smūgio nukrito. Taip pat parodė vietą, kur jis iš įvykio vietos pasišalino po smūgio sudavimo, kur išmetė kirvį, kuriuo sužalojo A. M.. (2 tomas, b. l. 34-39)

Motyvuojamoji dalis

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-07-28 apklaustas įtariamuoju S. V. kaltu dėl A. M. sužalojimo prisipažino visiškai ir patvirtino 2014-05-06 duotus parodymus, kad kirvio pentimi vieną kartą sudavė A. M. į galvos sritį. Suduodamas kirviu nesitaikė suduoti būtent į galvą, bet taip išėjo. Sudavė smūgį todėl, kad pamatė sumuštą ir gulintį ant žemės savo tėvą, ir iš inercijos sugriebė nuo žemės kirvį, juo sudavė A. M. į galvą iš nugaros. A. M. atsiprašė, padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino, susitaikė. Daugiau papildyti nieko neturi, nes viską pasakė kaip iš tikro buvo. (2 tomas, b. l. 31)

Iš 2014-12-30 papildomo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad papildomo parodymų patikrinimo vietoje metu, VTMT Kauno skyriaus patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertei S. B., S. V. parodė, kaip 2014-04-20 vakare kirviu sužalojo A. M.. Nuvykus į įvykio vietą, S. V. pakeitė poziciją, nurodė, kad dėl nusikaltimo padarymo kaltu neprisipažįsta ir toliau aplinkybes nurodyti atsisako. (2 tomas, b. l. 40-43)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-07 apklaustas įtariamuoju S. V. pareiškė, kad kaltu neprisipažįsta, kadangi šio nusikaltimo nepadarė. Tuo metu, kai buvo sužalotas A. M., jis buvo Pagirių miestelyje, senelio namuose, kartu su draugais D. K., V. K., E. J., E. L., J. Š.. Į klausimą, kaip gali paaiškinti savo 2014-05-06 parodymus, kuriuose pripažino kaltę visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, S. V. atsakė, kad tuo metu tyrėja B. U. jam patarė pripažinti kaltę, sakė, kad jam taip bus geriau, bus nutraukta baudžiamoji byla. Patikėjo tyrėjos patarimu ir davė tokius parodymus, kurie buvo neteisingi. Į klausimą, iš kur sužinojo vietą, kurioje buvo sužalotas A. M., kurią nurodė parodymų patikrinimo metu, S. V. atsakė, kad girdėjo, kaip per parodymą atpažinti liudytoja I. R. pasakojo įvykio aplinkybes, matė, kaip ant popieriaus lapo piešė įvykio situaciją. Todėl parodymų patikrinimo vietoje metu jis tai parodė tyrėjai įvykio vietoje. Be to, gyvena Pagiriuose ir žino visas apylinkes. Į klausimą, kodėl A. M. atlygino žalą, jo atsiprašė, jei nepadarė šio nusikaltimo, S. V. parodė, kad sumokėjo A. M. 7000 litų, tuo atlygino žalą. Tokia pinigų suma žalą įvertino ir nurodė pats A. M.. Jo atsiprašė. Viską darė taip, kaip patarė tyrėja B. U.. Į klausimą, apie kokio įvykio aplinkybes rodė papildomo parodymų patikrinimo metu, 2014-12-30, Kaune, teismo medicinos ekspertės S. B. kabinete, S. V. atsakė, kad rodė tai, ką jam tuomet patarė rodyti tyrėja B. U., rodė, kaip tariamai jis kirviu sužalojo A. M.. Į klausimą, kodėl 2015-01-06 nutarė neprisipažinti padaręs šį nusikalstiną, S. V. atsakė, kad apmąstė savo veiksmus ir nutarė daugiau neklaidinti tyrimo, pasakyti visą tiesą, kad šio nusikaltimo nepadarė. Į klausimą, ką gali pasakyti dėl liudytojos I. R. parodymų teisme, kur ji tiesiogiai nurodė, kad tuojau pat po smūgio kirviu ji sugriebė būtent jį už rankos, S. V. atsakė, kad liudytoja I. R. suklydo, tvirtindama, kad A. M. kirviu sužalojo jis. Niekas įvykio vietoje už rankos jo nepagavo ir negalėjo sugriebti, kadangi jo ten nebuvo. A. M. anksčiau nepažinojo, su juo anksčiau jokių reikalų, piktumų neturėjo. Nežino, kas sužalojo A. M.. (2 tomas, b. l. 47-48)

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino nukentėjusiojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis A. M. nurodė, kad juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 20 d., dienos metu, važinėjosi su D. Č. automobiliu „AUDI A6“. Automobilį vairavo D. Č.. Vakare nuvažiavo į Kėdainių raj., Šėtos sen., Pagirių kaimą, prie kalno, kur yra laužavietė. Atvykęs prie laužavietės matė, kad ten buvo nemažai nepažįstamų asmenų, vaikinų ir merginų. Tarp tų asmenų buvo ir T. G.. Prie laužavietės jis nepasiliko, iš autobuso stotelės su pro šalį važiavusiu pažįstamu asmeniu nuvažiavo į Kėdainių raj. Šėtos miestelį, pas G. Č., kuri yra D. Č. giminaitė. Pas G. Č. buvo I. R., pati G. ir K. R.. Buvo išgėręs du stikliukus brendžio ir nedaug alaus. I. ir G. jo paklausė, kur D. Č., joms atsakė, kad pasiliko Kėdainių raj. Pagirių kaime. Jos paklausė, kur tiksliai yra D. Č., norėjo parvaryti jo automobilį, kadangi Deividas buvo išgėręs. Jis sutiko važiuoti kartu. I., G., K. ir jis nuvažiavo prie kalno, prie laužavietės. Ar prie laužavietės buvo kokių nors automobilių, nematė. Nuo atvykimo prie laužavietės jis nieko neatsimena, nes po sužalojimo sutriko atmintis. Tik atsimena, kad matė prieš jį krentančią G. Č., dėl ko ji griuvo, pasakyti negali, ir kas toliau vyko, neatsimena. Kas ir dėl ko jam sudavė, pasakyti negali. Jis pats niekam, kiek pamena, nesudavė, konflikto nesukėlė. (1 tomas, b. l. 17)

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-08-12 papildomai apklaustas nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad niekam pretenzijų nebeturi, S. V. jo atsiprašė, jie susitaikė, neturtinę žalą atlygino, ieškinio nereiškia. (1 tomas, b. l. 19-20)

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-11-20 papildomai apklaustas nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 20 d., laiko pasakyti negali, dviese su D. Č. šio vairuojamu automobiliu „AUDI A6“, pilkos spalvos, nuvyko į Kėdainių r., Pagirių kaimą, prie laužavietės. Jau buvo prieblanda, kai Pagirių k., autobusų stotelėje, pamatė automobiliu pravažiuojantį pažįstamą G. V., gyvenantį Šėtos miestelyje. G. V. pravažiavus pro stotelę, šiam paskambino ir paprašė nuvežti pas A. Č., kuri gyvena Mitėniškių kaime, Kėdainių r. Jis vienas su G. V. išvažiavo į Mitėniškių kaimą. D. Č. paliko Pagirių kaime. Nuvykus I. jo klausė, kur yra D. Č.. Jam atsakius, kad D. Č. liko su automobiliu Pagiriuose, I. R. nusprendė vykti į Pagirius šį parsivežti. Automobilį vairavo I. R., G. sėdėjo šone I., jis su K. sėdėjo gale. Atvykus į Pagirių kaimą, pirmiausia I. sustojo autobusų stotelėje, išlipo viena I.. Kai buvo sustoję autobusų stotelėje, buvo sustojęs kažkoks automobilis, bet kas tame automobilyje važiavo, nežino. Paskui I. nuvažiavo prie laužavietės, kur sustojo ant žvyrkelio, tiksliai kurioje vietoje, nepamena. Nieko daugiau nepamena, kas vyko, tik kaip per miglą pamena, kad G. Č. buvo nugriuvusi ant žemės ir jis bandė kelti, bet kaip ir kada ji nugriuvo, pasakyti negali, daugiau nieko nepamena ir nurodyti negali. (1 tomas, b. l. 21-23)

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. M. nurodė, kad pamena tik momentą, kai buvo nukritusi G. Č., kad pasilenkė ir bandė ją pakelti, o daugiau nieko nepamena, kas jį sužalojo, nežino ir neatsimena. Jam buvo padaryta kirstinė žaizda galvoje, gydėsi ligoninėje. Jam padaryta neturtinė žala 10000 litų, pateiktame civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji yra 6000 eurų dydžio. S. V. jam gera valia atlygino 7000 litų. Prašo priteisti neturtinę žalą 6000 eurų ir išlaidas turėtas advokato paslaugoms apmokėti. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu su S. V. bendravo, jis pripažino aplinkybę, kad jį sužalojo, jo atsiprašė, atlygino žalą. Taip pat nurodė, kad įvykio metu su S. V. ar kitu asmeniu nekonfliktavo, piktumų nebuvo, todėl prieš jį smurtauti ir sužaloti priežasties nebuvo. Po įvykio I. R. pasakojo, kad jį (A. M.) sužalojo kirviu S. V., o ji pati tai matė.

Liudytoja I. R. paaiškino, kad įvykio vakarą ji, sesuo G. Č., A. M. važiavo parsivežti D. Č.. Nuvyko į Pagirius prie laužavietės. Ten buvo žmonių, tačiau D. Č. nerado. G. Č. nukrito, todėl A. M. pasilenkė, kad ją pakeltų. Tuomet kaltinamasis S. V. kirviu sudavė smūgį į galvą A. M., šis nukrito, buvo sužalotas ir be sąmonės, jam bėgo kraujas. Ji pagriebė S. V. už rankos, klausė ką darai, jų abiejų žvilgsniai susitiko akis į akį. Tarp jų buvo atstumas apie 1 metras, ji turėjo prožektorių, nuo laužo sklido šviesa, todėl ji gerai matė ir įsidėmėjo S. V.. Tvirtina 100 procentų, kad smurtavęs asmuo buvo tikrai S. V., jis smūgį sudavė metaline buka kirvio dalimi. Iš įvykio vietos kaltinamasis pabėgo. Kodėl S. V. smurtavo, nežino. Kažkas keikėsi ir sakė, kad ne tam suduotas smūgis. Įvykio vietoje buvę nepažįstami asmenys rėkė, kad A. M. kirviu sužalojo V., vardo nesakė.

Tuo metu, kai atvyko prie laužo, D. Č. automobilis stovėjo ant vieškelio netoli laužavietės. Automobilio durelės buvo atidarytos, automobilyje grojo muzika. Automobilio rakteliai buvo spynelėje. Grįždama iš Pagirių link Šėtos, pastebėjo keliu einantį Deividą. Jis buvo girtas, verkė, sušalęs drebėjo. Taip pat nurodė, kad atvykus prie stotelės matė, kad link įvykio vietos automobiliu važiavo kaltinamojo tėvas, motina ir kažkas dar važiavo, bet nematė kas. Ji važiavo paskui juos.

Po įvykio ji namuose per interneto tinklapį „Facebook“ įvedė pavardę V. ir peržiūrėjo V. duomenis ir nuotraukas, atpažino tą asmenį, kuris kirviu sužalojo A. M., tai yra S. V.. Apie tai pranešė tyrėjai. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino S. V. kaip asmenį, kuris smurtavo prieš A. M.. Tuo metu S. V. verkė, prisipažino, kad jis padarė, ji kaltinamąjį ramino.

Liudytoja K. R. paaiškino, kad įvykio dieną ji, mama I. R., teta G. Č. ir A. M. vyko iš Šėtos į Pagirius pas D. Č., bet jo nerado. Jo ieškojo prie laužavietės, ten buvo vaikinai ir merginos. Matė, kad S. V. kirviu (buka dalimi) sudavė į galvą A. M., šis nukrito, prarado sąmonę. Jos motina I. R. sugriebė S. V. už rankos. Kai kaltinamasis smurtavo, kažkas paminėjo V. pavardę. Kažkas pasakė, kad sužalojo ne tą žmogų. Kad kaltinamasis S. V. smurtavo, sudavė kirviu į galvą A. M., ji matė gerai, įsidėmėjo jo veidą, nes atstumas tarp jų buvo 1-2 metrai, švietė laužo šviesa. Kategoriškai patvirtino, kad prieš A. M. tikrai smurtavo S. V.. Po smūgio kaltinamasis pabėgo. Kodėl kaltinamasis smurtavo, nežino. A. M. agresyviai nesielgė, jis konflikto neišprovokavo. Jam smūgį kaltinamasis sudavė tuomet, kai jis buvo pasilenkęs pakelti ant žemės nukritusią G. Č., sudavė jam iš nugaros. Internetiniame tinklapyje „Facebook“ pagal V. pavardę surado ir atpažino smurtavusį S. V..

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojos G. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-14 apklausta G. Č. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 20 d., apie 19.30 val., tiksliai laiko pasakyti negali, atvyko pas seserį I. R., kuri gyvena Jonavos mieste, kartu su dukra K. R.. Sesuo I. pasakė, kad sūnėnas D. Č. paprašė parvaryti jo automobilį iš Pagirių kaimo, Šėtos sen., Kėdainių r., nes sakė, kad yra išgėręs ir nenori vairuoti neblaivus. Jos namuose tuo metu buvo A. M., kuris pasakė, kad važiuos kartu į Pagirių kaimą. Vyko sesuo I., jos dukra K., ji ir A. M.. Atvykus į Pagirių kaimą, prie autobuso stotelės buvo jaunimo, jų nepažįsta. Sesuo I. jaunimo paklausė, kur rasti „Deiką“, tai yra D. Č.. Jaunimas atsakė, kad važiuotų prie kalno. Tuo metu prie jų dideliu greičiu privažiavo automobilis, vairuotojas klausė, ar jos iš Šėtos. Kažką jaunimas atsakė ir jis dideliu greičiu nuvažiavo toliau. Sesuo I. nuvažiavo paskui tą vyrą prie laužavietės. Kai sesuo sustojo, iš automobilio išlipo visi ir nuėjo prie laužavietės, kur matėsi nemažai jaunuolių ir merginų. Matė, kad tas vyras, kuris greitai važiavo, kažką rėkė, ar jis turėjo kirvį, nematė. Kur buvo moteris, kuri važiavo su tuo vyru, pasakyti negali. Sesuo I. automobilį paliko ant keliuko priešais laužavietę. Ji su seserimi, K. ir A. priėjo prie ten buvusių asmenų, paklausė, kur yra „Audi A6“ savininkas, turėjo omenyje D. Č.. Tik paklausus, kur Č., šalia jos stovėjo A. M., kuriam priėjęs nepažįstamas asmuo, kurio atpažinti negali, apibūdinti negali, sudavė smūgį A. M. ranka, ar delnu ar kumščiu, pasakyti negali, į veidą. A. M. griuvo ir parvertė ją. A. M. atsistojo ir kėlė ją, ji pamatė, kad pro jos dešinę veido pusę praslinko kirvis, jos nesužalojo. A. buvo priešais ją ir smūgis kirviu buvo suduotas A. M. iš nugaros pusės. Kas sudavė, nematė, nes A. M. griuvo šalia jos. Ji pagriebė A. M. už galvos ir pamatė, kad jo galva kruvina. Kai buvo suduotas smūgis A. M., jos sesuo stovėjo už jo ir tikrai matė, kas sudavė A. M., nes jai pati sesuo sakė, kad tą asmenį buvo sugriebusi už rankos ir klausė, ką daro ar padarė. Kur tas asmuo pasišalino, ji nematė, nes jai pasidarė silpna, turi širdies sutrikimą ir kas toliau vyko, pasakyti negali. Prie laužavietės D. Č. nematė, jo nebuvo. (1 tomas, b. l. 66-67)

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-05 papildomai apklausta liudytoja G. Č. paaiškino, kad A. M. buvo suduotas smūgis iš nugaros. Asmens, kuris sudavė A. M., ji nematė, nes M. buvo užgriuvęs ant jos ir smūgis buvo suduotas iš nugaros. Tik girdėjo žodžius, kad „ne tą nuo vaizdo (keiksmažodis)“. Bevažiuojant į Šėtą nuo Pagirių kaimo, sutiko link Šėtos pusės einantį D. Č.. Šis buvo visas šlapias ir girtas. Sesuo paėmė D. Č. ir grįžo pas ją į namus. D. Č. nieko neaiškino, kas nutiko, kodėl eina namo pėsčias. (1 tomas, b. l. 68-69)

Teisminio nagrinėjimo metu G. Č. patvirtino aplinkybę, kad jos sesuo I. R. jai pasakojo, kad įvykio metu ji už rankos pagriebė asmeniui, kuris kirviu sudavė A. M..

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo D. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, liudytojas D. Č. nurodė, kad juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-29 apklaustas liudytojas D. Č. paaiškino, kad 2014 metų balandžio 20 d., per Velykas, jis automobiliu „Audi A6“, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko pas artimuosius. Tą dieną, po pietų, su A. M. jau minėtu automobiliu dviese nuvažiavo į Pagirių kaimą, Kėdainių r., pažiūrėti, ar vyksta šokiai. Vyko būdamas blaivas, ir A. M. buvo blaivas. Nuvykus į Pagirių kaimą, nuvažiavo prie kultūros namų. Kadangi šokiai nevyko, jis su A. M. vyko atgal į Šėtos miestelį. Važiuojant atgal, Pagirių kaime prie autobusų sustojimo pamatė jaunuolius, kuriuos pažįsta tik iš matymo. Sustojo ir kartu su A. M. priėję prie jų bendravo, nusprendė kartu pašvęsti Velykas. Jaunuoliai turėjo alkoholio. Jis su A. M. prisijungė prie jų. Automobilį pastatė šalikelėje, prie autobusų stotelės. Kuriuo metu ir su kuo A. M. išvyko iš Pagirių, pasakyti negali, nepastebėjo ir A. M. jam nieko nesakė, kad išvažiuoja iš Pagirių. Jau buvo tamsu, laiko pasakyti negali, kadangi buvo jau gerokai išgėręs, paskambino tetai I. R., kuri tuo metu buvo pas savo sesę G. Č. Šėtos miestelyje. Tetos paprašė, kad atvyktų į Pagirių kaimą ir parvarytų jo automobilį. Teta I. sutiko. Telefonu bendraujant teta nieko nesakė, kad pas jas namuose yra A. M., apie tai nekalbėjo. Kol girtavo Pagirių miestelyje, su tais jaunuoliais buvo ne visą laiką autobusų stotelėje, buvo nuvažiavę Pagiriuose prie kažkokio susibūrimo, kur buvo nemažai asmenų, buvo laužas. Su niekuo nekonfliktavo. A. M. jau nebuvo. Prie to susibūrimo jis dar išgėrė, pasijuto jau girtas ir tada skambino tetai, kad atvyktų. Vienas iš nepažįstamų daugiau pasilikti nenorėjo ir nelaukęs, kol atvyks tetos, ėjo pėsčias link Šėtos miestelio. Buvo girtas, kad net pasiklydo, o kai suprato, tai ėjo jau teisingu keliu. Kiek buvo valandų, pasakyti negali, nes telefonas buvo išsikrovęs, kai jau buvo nuėjęs apie 1,5 km, ties sodais, jam iš paskos pasivijo I. su jai priklausančiu automobiliu, sustojo ir jį paėmė. Kai jį paėmė teta I., ji minėjo, kad kai atvyko jo paimti, įvyko nelaimė, nes kažkas sužalojo A. M., kurį veža į ligoninę. (1 tomas, b. l. 73-74)

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-26 papildomai apklaustas liudytojas D. Č. paaiškino, kad tą 2014 m. balandžio 20 d. vakarą kartu su A. M. automobiliu „Audi A6“ atvyko į Pagirius. Galvojo, kad tą Velykų vakarą Pagiriuose bus rengiamas šokių vakaras. Pradžioje stovėjo Pagirių kaime prie autobusų stotelės. Ten kartu buvo K., K.. Sutemus visi nuėjo už kalno, kur buvo švenčiamas kažkieno gimtadienis. V. nepažinojo, su jais bendrų reiklų neturėjo. Automobilį pastatė ant kelio prie laužavietės. Toje aikštelėje daugiau automobilių nebuvo. Atidarė savo automobilio dureles ir įjungęs grotuvą leido muziką. Kartu su M., K., K. stovėjo prie laužo atskirai nuo pagiriškių. Turėjo savo gėrimų ir maisto. Su V. nebendravo, nesipyko su jais. A. V. jis nepažinojo, su ja reikalų neturėjo. Žino tik tiek, kad ta mergina buvo V. sesuo. Tą vakarą prie laužo matė ją pirmą kartą. Prisimena, kad ji jam pasakė, kad yra čia nepageidaujamas. Buvo girtas, ir tiksliai negalėtų atkartoti jos žodžių. Jis taip pat jai pasakė kelis žodžius, kurie galėjo būti įžeidžiantys. Ji kalbėjo, kad atvažiuos jos tėvas ir jį užmuš. Jis nemušė ir netampė jos už plaukų. Pamena, kad po to ginčo jis nuėjo į šalį nuo laužavietės, norėdamas atlikti gamtinius reikalus. Tuo metu nei tetos, nei M. prie laužo dar nebuvo. Nepamena, ar prie laužo buvo S. V., kadangi jo nepažįsta. Nematė, kada ir kaip atvažiavo V.. Apsižodžiavęs su V. seserimi apsidairė ir pamatė, kad prie laužo liko vienas. Ta prasme vienas, kad jeigu V. sesers grasinimai išsipildytų, tai prie laužo nebuvo nei vieno draugo, kuris, iškilus grėsmei, jam padėtų. Vairuoti negalėjo, kadangi buvo girtas, todėl nusprendė link namų eiti pėsčiomis. Pradžioje girtas tamsoje buvo pasiklydęs, klaidžiojo, kol rado pagrindinį kelią link Šėtos. Eidamas kelis kartus griuvo. Kažkuriuo metu jam paskambino teta I. R., kuri pasakė, kad atvažiuos jį parsivežti namo. Jis nematė nei policijos, nei GMP automobilių švyturėlių ir negirdėjo jų garsinių signalų. Nematė, kaip buvo sužalotas M., nematė, kas jį sužalojo. Jam išėjus į pagrindinį kelią nuo Pagirių link Šėtos, už poros kilometrų nuo laužavietės, prie jo automobiliu privažiavo teta R. ir jį paėmė. (1 tomas, b. l. 75-76)

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo G. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, liudytojas G. V. nurodė, kad juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-16 apklaustas liudytojas G. V. paaiškino, kad 2014-04-20 vakare, apie 21 val., važiuodamas iš Pagirių į Šėtą, parvežė iki Č. namo kiemo A. M.. Būdamas pas Č. girdėjo, kaip I. R. ir G. Č. sunerimo dėl D. Č., kuris automobiliu buvo išvykęs į Pagirius. Jau temo, kai I. R., G. Č., A. M. išvyko į Pagirius I. R. vairuojamu automobiliu. (1 tomas, b. l. 85-86)

Liudytoja E. L. paaiškino, kad įvykio dieną buvo pakviesta į S. ir D. V. gimtadienį, kurį šventė prie laužavietės, esančios Kėdainių rajone, Pagirių kaime. Ji atvažiavo prie laužavietės į gimtadienį apie 21 val., lauke jau buvo pradėję temti. Prie laužavietės jau buvo D. J., E. J., T. G., S. V., D. V., O. V., A. V., J. Š., V. K., D. K.. Matė, kad atvyko kita asmenų grupė, bet su jais nebendravo ir jų kompanija nekonfliktavo. Visi nusprendė išeiti namo, nes nenorėjo būti su pašaliniais asmenimis. Apie 23 val. ji su E. J. ėjo pas S. V. į namus. Einant pribėgo verkdama A. V. ir pasakė, kad jai kažkas trenkė iš atvykusios kompanijos. Ji (A. V.) grįžo prie laužavietės. Ji su E. J. parėjo pas S. V. į namus. Paskui parėjo D. V.. Kol ėjo keliuku namo, juos pralenkė automobiliu S. V. ir J. Š.. Kai grįžo į namus, matė juos grįžusius. Kol ji buvo pas V. kieme, tai visą laiką S. V. buvo kartu. Po kiek laiko S. V. ir A. V. išvyko atgal prie laužavietės, kai buvo jau atvykusi policija ir kažkas paskambino. Kas įvyko prie laužavietės, nematė ir nežino, kas sužalojo A. M., tą vakarą jo nematė. Ji (E. L.) ir V. yra geri draugai. Atstumą nuo laužavietės iki V. namų galima įveikti per 10 minučių.

Liudytojas O. V. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 20 d. šventė brolio gimtadienį. Matė, kad atvyko vaikinai iš Šėtos, su jais konflikto nebuvo. Taip pat buvo atvykęs A. M., jis buvo sveikas ir nesužalotas. Atvykus šėtiškiams, S. V. iš įvykio vietos išvyko. D. Č. kibo, tampė, stumdė A. V., ši paskambino tėvams. Praėjus pusvalandžiui po S. V. išvykimo matė, kaip atvyko tėvas, jis turėjo kirvį ir nubėgo prie laužavietės. Konfliktas kilo tarp E. K. ir tėvo, šis smurtavo prieš E. K. ir jis nukrito, padėjo jam atsikelti. Po to pamatė, kad guli tėvas, kažkas prabėgo pro šoną. Tėvą vedė į mašiną, o grįžęs pamatė, kad guli A. M.. Nežino, kas sužalojo nukentėjusįjį. Tuo metu prie A. M. buvo dvi moterys ir mergina. Įvykio vietoje S. V. nebuvo, jau buvo praėję 2 (dvi) valandos nuo jo išvykimo. Po įvykio žalą nukentėjusiajam atlygino tėvai. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, padėjo nunešti A. M. į automobilį, viena iš moterų įvardijo, kad nukentėjusysis sužalotas kirviu. Praėjus po įvykio dviem savaitėms, E. K. jam pasakojo, kad matė, kaip kirviu A. M. sudavė D. Č..

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo O. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, liudytojas O. V. nurodė, kad juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-02 apklaustas liudytojas O. V. atsisakė duoti parodymus. (1 tomas, b. l. 91-92)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-29 papildomai apklaustas liudytojas O. V. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 20 d. jis kartu su broliais D. ir S., seserimi A. nutarė švęsti S. ir D. gimtadienius prie laužavietės, kuri yra prie kalno, Pagirių kaime. Apie 17.30 val. jis vienas pėsčias nuėjo prie laužavietės, kur jau buvo abu broliai D. ir S., sesuo A., Deimantė ir V. K.. S. automobilis „VW Passat“, mėlynos spalvos, stovėjo ant pievos nuo laužavietės apie 3 metrų atstumu, grojo muzika. Laužas jau kūrenosi. Jie visi gėrė alų. Jis atsinešė 10 vnt. skardinių po 0,5 litro talpos 4,7 laipsnių stiprumo alaus. Dar matė, kad buvo degtinės, ar buvo sidro, nepastebėjo. Po kurio laiko, gal po valandos, E. J. atvyko automobiliu „Fiat Bravo“, atvežė D. J., T. G. ir jaunuolį pravarde P.. Pats E. J. išvažiavo, kur nesakė. T. G. pasveikino S., davė degtinės butelį, ir E. J. atvežti jaunuoliai prisijungę gėrė kartu alų. Dar po kurio laiko atvažiavo A. M. motociklu „Suzuki“, sidabrinės spalvos, valstybiniai numeriai užsienietiški. Ar tas motociklas priklauso A. M., nežino. A. M. motociklu atvyko vienas, motociklą pastatė ant pievos keliuko, kalbėjo su T. G.. A. M. su jais pasisveikino, bet nebendravo. Po kokių 15 minučių atvažiavo D. Č., kurį pažįsta iš matymo, automobiliu „Audi“, universalu, šviesios asfalto spalvos. D. Č. atvyko vienas, sustojo pievos keliuke, ties kalnu. D. Č. prie jų, prie laužavietės priėjęs nebuvo, pasikvietė T. G., P. ir A. M., šie nuėjo prie D. Č., įsėdo visi į šio automobilį ir išvažiavo link Pagirių miestelio. A. M. motociklą buvo palikęs. Praėjus kokioms 5 minutėms, jie fotografavosi prie A. M. motociklo. Paskui prie laužavietės atėjo J. Š., po to atėjo E. J. su drauge E. L.. Jie tada jau gėrė degtinę. Buvo pritemę, kai atvyko prie laužavietės jo tėtis D., kuris dar kartu su jais išgėrė degtinės stikliuką, ar gėrė dar sidro, neatkreipė dėmesio. Tėtis pabuvo apie 30 minučių. Tai galėjo būti apie 22 val., tėtis išvyko namo, nes tuo metu prie laužavietės atvažiavo šėtiškiai - tuo pačiu automobiliu D. Č., T. G., P. ir A. M.. D. Č. automobilį pastatė ant pievos keliuko, 7-10 metrai nuo laužavietės. Po to visi išvardinti šėtiškiai buvo atėję prie laužavietės, nekonfliktavo, iš pradžių viskas buvo gerai. Kiek buvo valandų, pasakyti negali, matė, kad brolis S. išvažiuoja nuo laužavietės su jam priklausančiu automobiliu. Kas su S. išvažiavo kartu, pasakyti negali. S. išvykus matė, kad prie laužavietės nėra J. Š., D. K., brolio D., V. K., nematė, ar buvo E. L. su E. J.. Jis jau buvo apsvaigęs, bet nestipriai. Po kurio laiko sesuo A. pasakė D. Č., ko šie atvažiavo, čia jos brolių šventė. D. Č. atsakė A., ką ji aiškina, griebė A. už plaukų ir 3 kartus tempė ir pastūmė. Jis tada D. Č. paėmė už peties, nes šis stovėjo šone jam iš dešinės, ir patraukė link savęs sakydamas „ką čia darai“. D. Č. sakė nesinervinti, viskas čia gerai. Po to A. tėvui ar mamai pasakė, kad atvažiuotų, nes prie jos kabinėjasi. Jis nematė, ar A. buvo nuėjusi nuo laužavietės. Ar paskui buvo D. K., pasakyti negali. Po A. sumušimo atėjo P. K., su kuriuo paskui ir bendravo. Kai prie jo atėjo P. K., jiems kalbantis, praėjus maždaug 10 minučių, prie laužavietės atvyko jo tėvas. Tėvas automobilį pastatė ant žvyrkelio, netoli laužavietės, atėjo link laužavietės turėdamas kažkurioje rankoje kirvį mediniu kotu, apie 50 cm ilgio. Tėvas priėjo prie jo ir P. K.. A. irgi, kiek pamena, buvo prie laužavietės. D. Č. nuo laužavietės atsitraukė link pievos apie 2 metrų atstumu į dešinę, prie pušies. Tėvas su kirviu priėjo prie E. K., kuris buvo laužavietės kairėje pusėje prie krūmo, ir jam spyrė kelis kartus į kojas. E. K. sakė „D., ką čia darai“. Tuo metu staiga iš tėvo nugaros pusės kažkas bėgo link jo, bet kas neatpažino, buvo tamsu. Matė, kad tėvas sukasi per kairį petį ir nukrito ant žemės ant nugaros. Tas asmuo nubėgo link kalno pusės, kur stovėjo D. Č. automobilis. Kai priėjo prie tėvo, matė, kad šis neturi kirvio rankose ir aplinkui jį kirvio nebuvo. Tėvas buvo be sąmonės. Jis su A. kėlė tėvą nuo žemės ir tuo metu priėjo mama su prožektoriumi. Jis su A. nuvedė tėvą į jo automobilį, pasodino už vairo ir sugrįžo atgal prie laužavietės, pamatė, kad netoli laužavietės, apie 2 metrų atstumu tiesiai, maždaug ant keliuko gulėjo ant nugaros A. M. kruvina galva. P. K. laikė servetėlę prie galvos, pamatė, kad yra dar dvi nepažįstamos moterys ir mergina. Kas iškvietė greitąją, nežino. Kas kur buvo, pasakyti negali, tik pamena, kad prie gulinčio A. M. buvo P. K., tos moterys su mergina, mama, A.. Kur kiti buvo, nežino. Ar dar buvo D. Č. automobilis, pasakyti negali, nekreipė dėmesio. Ir kai tėvas atvyko, tai nematė, kad kas paskui jį atvažiuotų. Kur dingo ir kada motociklas su kuriuo buvo atvykęs A. M., nepastebėjo. Kada D. Č. priklausantis automobilis išvažiavo ir kas su juo išvyko, nematė. Paskui atvyko greitoji ir A. M. išvežė. Kol atvyko policija, prie laužavietės ant žvyrkelio atėjo brolis S. su J., tuo metu, kai tik buvo įkeltas A. M. į greitąją. Paskui atvyko policija, apžiūrėjo įvykio vietą, ieškojo kirvio, apžiūrinėjo tėvo automobilį, bet kirvio niekas nerado. Kur dingo kirvis, nei jis, nei jo šeimos nariai nežino, po įvykio jie ieškojo kirvio, bet nerado. Kai buvo sužalotas A. M., tai tikrai S. V. nebuvo. Jis tą vakarą buvo apsirengęs juodos spalvos džinsais, juodos spalvos megztiniu su gaubtuvu ir baltomis-mėlynomis raidėmis priekyje. S. buvo su juostuotu megztiniu ir mėlynais džinsais, brolis D. buvo mėlynais džinsais ir megztiniu. (1 tomas, b. l. 93-95)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-08 papildomai apklaustas liudytojas O. V. paaiškino, kad tą 2014 m. balandžio 20 d. vakarą, kuomet Pagirių kaime prie seno karjero esančioje laužavietėje buvo švenčiami jo brolių S. ir D. gimtadieniai, jis vilkėjo tamsiu, ilgomis rankovėmis džemperiu su gaubtuvu, džemperio priekyje buvo baltomis raidėmis užrašas CROSS WATCH. Kratos metu šio drabužio pateikti pareigūnams negalėjo, kadangi šį rūbą dėvėjo dirbdamas statybose Kaune, 2014 m. pavasarį ir vasarą. Šį sudėvėtą bliuzoną išmetė Kauno r., Ežerėlio kaime, kur laikinai gyveno. Tačiau tokį rūbą turėjo ir dėvėjo. Tai yra užfiksuota D. K. nuotraukose. Jo brolis dėvėjo mėlynos spalvos džemperį su baltomis, pilkomis juostomis. Tokį rūbą vilkintis yra nufotografuotas D. K. darytose nuotraukose. Tą 2014 balandžio 20 vakarą į brolių gimtadienį Pagirių kaime prie laužavietės buvo susirinkę jų kviesti draugai. Tačiau vakaro metu prisijungė ir nekviesti, tik iš matymo pažįstami vaikinai. Nekviesti svečiai buvo šėtiškiai: A. Č., A. M., T. G. ir vaikinas pravarde P.. Su šiais asmenimis nei jis, nei jo broliai nebuvo piktuoju, tačiau ir nebendravo. Kadangi šie vakaro pradžioje nekėlė jokios grėsmės, o T. G. dar ir pasveikino S. su gimtadieniu įteikdamas jam butelį degtinės, todėl jie neprieštaravo šių buvimui. Jis dar dienos metu, apie 17 val., eidamas į šventę matė Pagirių miestelyje važiuojantį gatve, prie autobusų stotelės, pažįstamą A. M., kuris buvo į Pagirius atvykęs apie motociklu „Suzuki“, nelietuviškais valstybiniais numeriais. Jam būnant prie laužavietės, apie 17.30 val. atvyko automobiliu „Fiat Bravo“ T. G., E. J. ir P.. Dar po 10 min. tuo pačiu motociklui atvyko A. M.. Dar po pusvalandžio automobiliu „Audi“ atvyko A. Č.. Jis savo mašiną pastatė ant keliuko, paskui A. M. motociklą. Jis vilkėjo pilku vienspalviu čežančios medžiagos džemperiu. Šėtiškiai mažai bendravo su juo ir jo giminaičiais bei svečiais, stovėjo prie laužo, tačiau atskirai nuo jų kompanijos, laikėsi vienoje grupėje, sustoję ratu, gėrė savo atsineštus gėrimus. Vakaro metu D. K. turėjo fotoaparatą ir fotografavo. Jis negali atsakyti, kodėl S., D., J. Š., D. J., taip pat kažkuri iš Kirdaičių išvyko S. automobiliu į S. namus Pagirių miestelyje. S. taip pat išsivežė audio aparatūrą, kurią buvo pajungęs nuo savo automobilio. Dar pamena, kad išvažiuodamas nuo laužavietės S. kliudė krūmus ir nuplėšė automobilio galinį bamperį. Mano, kad vakaro metu visi girtėjo, broliai pajuto įtampą tarp šėtiškių ir jų, taip pat grėsmę būti šėtiškių sumuštiems. Tai patvirtina A. Č. užpulta jo sesuo Akvilė, kuri paskambino tėvui, prašė pagalbos. Tėvas atvyko į vietą su mama, buvo neblaivus. Mašiną jis pastatė ant kelio. Tėtis turėjo rankoje kirvį. Jis stovėjo prie laužo, jam iš dešinės stovėjo D. Č., o iš kairės stovėjo E. K.. Kaip šis atvyko prie laužo, nežino, nebuvo kviestas į šventę, gyvena Pagiriuose, su juo sutaria gerai. Prie laužo buvo tamsu. Vietą apšvietė tik rusenančio laužo ugnis. Pamatęs tėvą, D. Č. nubėgo link savo automobilio, prapuolė tamsoje. Tėvas, nežinodamas kas vyksta, pradžioje pristojo prie P. K., kuris stovėjo greta Akvilės. Jie stovėjo atokiau nuo laužavietės. Akvilė tėvui pasakė, kad ne K. ją skriaudė, kad jos skriaudėjas stovi prie laužo. Tėvas pribėgo prie laužavietės ir užsipuolė E. K.. Su juo susigrūmė, pargriovė E. K.. Tėvas nepažįsta D. Č.. Jis kalbėjo su E. K., kai už nugaros buvo pargriaustas tėvas, nematė, kas šį pargriovė, tačiau po kelių mėnesių po įvykio buvo susitikęs E. K., kuris jam sakė, kad tėvui sudavęs ranka į veidą, šį pargriovė D. Č.. Jis asmeniškai to nematė. E. K. jam pasakojo, kad matė, kaip D. Č., pargriovęs tėvą ir paėmęs iš jo kirvį, po to sudavė kirviu A. M. į galvą. Jis to nematė, kadangi tuo metu, kai buvo sužalotas A. M., su sese Akvile vedė tėtį į jo mašiną. Nežino, kur tuo metu buvo jo mama. Sugrįžęs atgal prie laužavietės pamatė sužalotą A. M.. Šis gulėjo ant nugaros, žiūrint nuo kelio, dešinėje laužavietės pusėje, jo kojos buvo nukreiptos į laužavietę, o galva į kalną. Jis tikrai nesužalojo A. M., nematė, kas šį sužalojo. Po to atvyko policija, GMP. Daugiau D. Č. nematė. Nematė, kas ir kada parvairavo jo automobilį. Nematė, kas išvežė A. M. motociklą. Kitą dieną toje pat vietoje rado panašų į motociklo užvedimo raktelį. Į klausimą, kodėl atlygino žalą A. M., atsakė, kad jo tėvai tikėjosi, jog atlyginus žalą tyrėjai nutrauks tyrimą ir daugiau nekvies į apklausas jo šeimos narių. (1 tomas, b. l. 96-98)

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojos A. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-04-29 apklausta liudytoja A. V. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 20 d., apie 19 val., ji kartu su savo broliais S., D. ir O. V. ir draugėmis D. K. ir V. K. buvo prie kalno, kur susikūrė laužavietę ir šventė brolių S. ir D. gimtadienį. Vartojo alkoholį, gėrė sidrą ir alų, kiti dar gėrė ir degtinę. Apie 19.30 val. prie jų laužavietės atvažiavo Edvinas ir D. J., kurie kartu šventė gimtadienį. Apie 19.40 val. pilkos spalvos automobiliu atvažiavo T. G., kuris yra iš Šėtos miestelio, Kėdainių r., su T. G. buvo nepažįstamas jaunuolis, apie 23-24 m. amžiaus, apie 180-190 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, dėvėjo pilkos spalvos bliuzoną ir džinsus. Su T. G. atvyko ir D. Č., vilkėjo juodos spalvos maikute ir džinsais. Ji T. G. paklausė, kodėl jie čia atvažiavo, nes niekas jo nekvietė. T. G. atsakė: „koks tavo reikalas“. D. Č. klausė jos, kas ji tokia. Ką jam atsakė, nepamena. D. Č. daugiau nieko nesakęs jai sudavė vieną kartą delnu į veidą ir sugriebęs už plaukų 2-3 kartus patąsė. Jos niekas negynė, broliai nieko nedarė. Po šio įvykio ji paskambino savo tėčiui D. V. ir pasakė, kad ją sumušė. Tėtis po 5-10 minučių atvažiavo prie laužavietės, nes žinojo, kur jie, prieš tai buvo atvažiavęs prie jų, pabuvęs truputį, išvažiavo namo. Tėtis buvo jau išgėręs, atvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Opel Astra“. Tėtis prie laužavietės atėjo vienas, kairėje rankoje turėjo kirvį. Tuo metu savo mamos nematė. Priėjęs prie jos, netoli laužavietės tėtis paklausė, kuris ją sumušė. Ji parodė pirštu į D. Č., buvo nusisukusi, kai tėtis ėjo link D. Č., o atsisukusi pamatė, kad tėtis guli ant žemės. Ji ėjo prie tėčio pažiūrėti, kas nutiko, ir matė, kaip D. Č. nuo tėčio nubėgo link lentpjūvės pusės. Kas sumušė tėtį, nematė. Prie gulinčio tėčio kirvio nebuvo. Paskui pamatė, kad nuo gulinčio tėčio link tamsos nuo laužavietės 4-5 metrų atstumu guli kažkoks jaunuolis, kurio nepažįsta, matė pirmą kartą, kuris atvyko prie laužavietės paskui T. G. motociklu. Ar tas jaunuolis buvo blaivus, pasakyti negali. Aplink tą jaunuolį buvo apstoję asmenys, atvykę iš Šėtos miestelio, tai yra G., tas nežinomas jaunuolis ir moterys, kurių nepažįsta, kada ir iš kur jos atsirado, nematė ir pasakyti negali. Ar kai tėtis atvyko, su tomis moterimis kalbėjo, pasakyti negali. Kas ir kuriuo momentu sužalojo tą jaunuolį, ji nežino, nematė. Tuo metu, kai prie laužavietės atvyko jos tėtis, tai tikrai jos brolių S. V. ir D. V. nebuvo, jie buvo išvažiavę namo, buvo tik brolis Osvaldas. Po to atvyko greitoji ir tą sužalotą jaunuolį išvežė. Po to ji ir D. K. išėjo namo pėsčiomis. Tėtį paliko prie laužavietės, jis po sumušimo atsikėlė, nuėjo į automobilį ir ji jį paliko su mama, kurią tik tada ir pamatė. Ar mama matė patį įvykį, pasakyti negali. Dėl sužalojimo ji į ligoninę nesikreipė, gydymo išlaidų neturėjo. Atsisako rašyti bet kokį pareiškimą dėl sužalojimo, niekam pretenzijų neturi. (1 tomas, b. l. 106-107)

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-11-17 papildomai apklausta liudytoja A. V. paaiškino, kad nežino, ar T. G. buvo kviestas į brolių gimtadienį ir su kuo jis atvyko, todėl pirminėse apklausose nurodė, kad T. G. buvo nekviestas ir atvyko su kitais nepažįstamais asmenimis. Kaip iš tikro buvo, nežino. Prie kalno, esančio Pagirių kaimo teritorijoje, Kėdainių rajone, prie laužavietės atėjo pėsčia su V. ir D. K. apie 19 val. Kai atėjo prie laužavietės, ten jau buvo broliai D. ir S. V.. 10-15 min. praėjus, atėjo prie laužavietės brolis O. V., po kurio laiko atvyko automobiliu Deividas ir E. J., kas su jais atvyko, nematė, nes buvo toliau nuo laužavietės ir kalbėjo telefonu, o kai sugrįžo, tai buvo Deividas ir E. J., T. G. ir dar vienas nepažįstamas jaunuolis, vilkintis labai ryškia salotinės spalvos striuke. Po to prie laužo atvyko J. Š., kurią ji ėjo pasitikti ir su kuria grįžo atgal prie laužavietės. Kai ėjo pasitikti J. Š., tai tikrai prie laužavietės nebuvo jokio motociklo ir jokio pašalinio automobilio nematė. S. V. buvo atvykęs prie laužavietės su jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, mėlynos spalvos, kuris buvo pastatytas pievoje netoli laužavietės, apie 5 metrų atstumu, nes buvo paleista muzika iš šio automobilio. Kai sugrįžo su J. Š. prie laužo, tai jokių kitų asmenų, išskyrus išvardintus, nebuvo. Kažkuriuo momentu buvo išvykęs E. J. ir atėjo ar atvyko su E. L.. Prie laužavietės ji gėrė sidrą ir alų, o ką kiti tiksliai gėrė - nekreipė dėmesio, bet prie laužavietės buvo ir sidro, ir alaus, ir degtinės. J. atsinešė butelį alkoholio, bet koks tai buvo alkoholis, nekreipė dėmesio. Apie 20.30 val. prie laužavietės atvyko motociklas. Motociklu atvyko vienas jaunuolis, kuris buvo apsirengęs netamsiais rūbais. Tas jaunuolis apie 180-190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, matytas Pagirių šokiuose, yra iš Šėtos miestelio. Tas jaunuolis buvo priėjęs prie jų, bendravo su T. G., D. J.. Po kokių 30 min. prie laužavietės atvyko automobilis, kuris sustojo pievoje, keliuke, toliau nuo jų, netoli motociklo. Automobiliu atvyko vienas D. Č., atėjo prie laužavietės, pasisveikino ir kartu su jaunuoliu, kuris buvo atvykęs motociklu, T. G. ir nepažįstamu jaunuoliu su ryškia salotinės spalvos striuke, nuėjo atgal prie automobilio, ir jie išvažiavo link Pagirių kaimo. Motociklas pasiliko prie laužavietės. Po kurio laiko prie laužavietės atvyko jos tėtis, kuris pabuvo trumpai, išgėrė, o kai sugrįžo prie laužavietės D. Č., T. G., motociklo vairuotojas ir jaunuolis su ryškiai salotine striuke, tėtis išvyko savo automobiliu, markės nežino. Jau buvo lauke tamsoka, matė, kad broliai D. ir S. dėjosi daiktus į S. automobilį ir ruošėsi važiuoti namo pas S., nes D. K. siūlė važiuoti nuo laužavietės. Tikrai matė, kad brolis S., kuris vairavo automobilį, išvažiavo, kas tiksliai su juo važiavo, nepastebėjo. Kai S. išvažiavo, prie laužavietės buvo pasilikusi ji, T. G., jaunuolis su motociklu, D. Č., O. V., P. K.. Tikrai nepastebėjo, kad kuriuo momentu dar kas būtų atvažiavę prie laužavietės ir kokie nors automobiliai stovėtų ant kelio. Dar buvo D. K., brolis D., kurie pėsti keliuku nuėjo link S. V. namų, o kur buvo Edvinas ir D. J. bei E. L., nežino, jų prie laužo jau nematė. Kai brolis D. nuėjo nuo laužo, ji tuo metu bendravo su T. G. ir jo klausė, ar kas kvietė juos. T. G., būdamas visiškai girtas, jai sakė, kad ne jos reikalas, išvadino necenzūriniais žodžiais. Į jų pokalbį įsikišo šalia buvęs D. Č., kuris, ar buvo neblaivus - pasakyti tikrai negali, klausė, kas ji tokia, kad klausinėja. Ji sakė, kad yra V.tė, ir tuo metu D. Č. pagriebė ranka jai už plaukų, kurie buvo surišti į „uodegą“ ir 2 ar 3 kartus patempė bei delnu porą kartų sudavė į veidą. Ji gindamasi stūmė Č. nuo savęs, jie susistumdė, tuo metu priėjo brolis Osvaldas ir liepė jai eiti namo. Kai įvyko konfliktas tarp jos ir Č., D. K. buvo ant žvyrkelio su broliu D., ar jie matė, kaip ją tampė už plaukų ir sudavė į veidą, nežino, nes lauke jau buvo tamsu. Kai jai brolis Osvaldas liepė eiti namo, ji pribėgo prie D. K. ir brolio D. visa susivėlusi, šie klausė kas buvo, ji nieko neaiškino. D. paprašė telefono, norėjo paskambinti tėčiui ir pasakyti, kad ją sumušė. Ji buvo sunervinusi, išsigandusi, verkė. Paskambino tėčiui iš brolio D. telefono ir pasakė, kad ją sumušė, bet kas neįvardino. Po skambučio ji prie pat laužo negrįžo, stovėjo pievoje tarp žvyrkelio ir laužavietės, apie 5 metrų atstumu ir šaukė Č., kad pamatys, kas dabar bus, prie pat laužavietės nėjo. D. K. stovėjo ant žvyrkelio, apie 1-2 metrai nuo jos stovėjo girtas P. K.. Po 5 minučių atvažiavo tėtis, jis automobilį paliko ant žvyrkelio ties laužaviete, pamatė, kad tėtis atbėga prie laužavietės su kirviu rankoje. Tuo metu nematė, kad automobilyje būtų mama D. V.. Tėtis D. V. pribėgo pirmiausia prie jos ir klausė, kuris ją sumušė. Ji tėčiui pasakė, kad Č.. Tada tėtis su kirviu rankoje nuėjo tiesiai prie laužavietės. Ji kartu su tėčiu nėjo prie laužo, jis nuėjo vienas. Kas ir kaip prie laužo buvo išsidėstę, nežino. Tikrai matė ir yra įsitikinusi, kad D. Č. stovėjo prie laužavietės kairėje, žiūrint nuo žvyrkelio pusės, už suoliuko. Dešinėje pusėje už suoliuko stovėjo jaunuolis, kuris buvo su motociklu, o kur kiti asmenys, tai yra brolis Osvaldas, P. K., T. G., nepažįstamas jaunuolis, tamsoje nematė. Matė, kad prie suoliuko priešais laužą tėtis griuvo ant žemės, kokia padėtimi - pasakyti negali, ar tėtis ką nors šaukė, negirdėjo. Tėčiui nugriuvus atkreipė dėmesį, kad Č. toje vietoje, kur stovėjo, nebėra, ir tėčiui nugriuvus taip pat po dešine puse už suoliuko nugriuvo jaunuolis, kuris buvo atvykęs motociklu. Kažkas pribėgo prie nugriuvusio jaunuolio ir šaukė, kad kraujas, bet kas buvo pribėgęs, neatpažino. Ji tuo metu buvo prie tėčio, buvo ir Osvaldas, iš kur jis atėjo, nepastebėjo, iš kažkur atsirado jos mama. Brolis Osvaldas pakėlė tėtį. Mama buvo prie jų, ir ji davė mamai telefoną, kad skambintų į greitąją. Mama su kažkuo kalbėjo jos telefonu. Kaip ir po kurio laiko tėtis buvo nuvestas į automobilį, nepamena, nes buvo sukrėsta ir gerai visko neatsimena. Ar mama turėjo prožektorių, pasakyti negali, nepamena, laužas jau gerai nedegė ir aplinkui buvo tamsu. Matė, kad kažkas švietė prožektoriumi, bet nežino kas. Jos telefonas buvo pas mamą, su kažkuo mama dar kalbėjo, bet su kuo - nežino. Kai buvo šalia gulinčio ant žemės tėčio, pro ją link žvyrkelio ir link dirbtuvių pusės prabėgo tikrai D. Č.. Kur buvo Č. automobilis - nematė. Mama jai liepė eiti namo, eidama namo dar priėjo prie to jaunuolio, kuris buvo sužalotas, bet ją išvarė kažkokios moterys, kada ir kaip jos atsirado - nematė. Kur buvo po įvykio D. K. - nematė, tik einant namo Deimantė ją pasivijo, ir jos nuėjo pas S. V. į namus. Pas S. V. namuose buvo E. L., E. J., J. Š., V. K., o brolio D. V. nematė, nes buvo lauke, kieme. Draugams pasakė, kad ją sumušė Č., ir tėvui atvykus, tėvą sumušė ir dar kažkokį jaunuolį sužeidė, daugiau nieko neaiškino, susinervinusi gėrė degtinę, išgėrė nemažai, ir po kokių 20 min. su D. K. vėl nuėjo prie laužavietės, nes norėjo pasiimti savo telefoną iš mamos. Kai išėjo iš S. namų, tai S. buvo kieme. Nuėjus prie laužavietės, jau buvo policija ir greitoji. Brolis Osvaldas pareigūnams pasakė, kad ją sumušė, ir tada ją apklausė. S. nematė įvykio vietoje, kai sugrįžo atgal. Kai pareigūnai ją apklausė, ji išėjo namo su mama, nuėjo į savo namus. Tėtis pasiliko automobilyje, jis miegojo. Kai ji su mama išėjo namo, Osvaldas pasiliko prie laužavietės su P. K., D. K. ir dar kažkokiais asmenimis. Ryte atsikėlusi matė, kad tėčio sutinęs žandas, kurios pusės - nurodyti negali. Jaunuolis, kuris buvo su motociklu, kaip jau žino, yra A. M., kuris ir buvo sužalotas. Kas sužalojo A. M., tikrai nežino, nematė, nes viskas vyko staiga. Kur dingo tėvo kirvis, nežino. Po įvykio kitą dieną ji su broliais ieškojo kirvio, bet niekur nerado, tėtis irgi ieškojo vienas kirvio, bet taip pat nerado. Ar buvo po įvykio motociklas, pasakyti negali, nematė. Kada ir kas išvažiavo su Č. automobiliu, nematė. D. J. buvo su ryškios spalvos salotiniu megztiniu, E. J. buvo tamsiais rūbais. Ji pati vilkėjo juodos spalvos paltuką ir džinsus tamsiai mėlynos spalvos, brolis S. buvo apsirengęs dryžuotu megztiniu pilkai mėlynos ar žalios spalvos, džinsais mėlynos spalvos, brolis D. buvo su mėlynos spalvos džinsais ir dryžuotu pilkos mėlynos ar žalios spalvos megztiniu, brolis Osvaldas buvo juodos spalvos megztiniu, priekyje baltos spalvos užrašais, kokiais nepamena. Kaip buvo apsirengę T. G., J. Š., Deimantė ir V. K. ir Eglė - nepamena. Jai jokių sužalojimų nesimatė, niekam jokių pretenzijų neturi ir jokio pareiškimo nerašo. (1 tomas, b. l. 108-109)

Teisme pagarsinus parodymus, liudytoja A. V. nurodė, kad tvirtina parodymus, duotus 2014-11-17 liudytojos papildomos apklausos metu. (1 tomas, b. l. 108-109).

Teisme apklausta A. V. nurodė, kad S. V. iš įvykio vietos išvyko dėl to, kad atvyko pašaliniai asmenys ir spėjo, jog gali kilti konfliktas. Ji, O. V., kiti draugai neišvyko, liko. Praėjus 10-15 minučių po S. V. išvykimo, tarp jos ir D. Č. kilo konfliktas. Kadangi D. Č. prieš ją smurtavo, skambino tėvui, šis atvyko greitai, su savimi turėjo kirvį. Tuo metu S. V. įvykio vietoje nebuvo. Prieš atvykstant tėvui, nukentėjusįjį matė, jis buvo sveikas ir nesužalotas, buvo prie laužavietės. Praėjus 15-20 minučių po tėvo atvykimo matė nukritusį A. M.. Kas jį sužalojo - nežino, nematė. Grįžusi brolį S. V. rado senelio namuose. Eiti pėsčiomis nuo įvykio vietos iki namų trunka 5 minutes.

Liudytojas D. V. (kaltinamojo tėvas) paaiškino, kad įvykio dieną jo sūnūs S. V., D. V., O. V., dukra A. V. ir jų draugai šventė sūnaus S. gimtadienį. Jis buvo nuvykęs pas juos, trumpai pabuvo ir grįžo į namus. Po kiek laiko paskambino dukra A. V. ir pasakė, kad ją nori išprievartauti. Jis ir žmona automobiliu važiavo prie laužavietės. Atvykęs kirvį pasiėmė iš bagažinės ir atėjo prie laužavietės. Ten buvo šėtiškiai, moterys, su kuriomis jis susikivirčijo. Jis ieškojo D. Č., bet jo ten nesimatė. Matė, kad buvo A. V., O. V., tačiau kaltinamojo S. V. ir sūnaus D. V. ten nebuvo. Kažkas iš jo kirvį paėmė (ištraukė), jam sudavė smūgį, jis nukrito, prarado sąmonę. Jis kirviu niekam nesudavė. Kitą dieną sūnus S. V. kalbėjo, kad sužalotas A. M.. Apie tai sužinojo, nes ten buvo nuėjęs, kai atvyko greitoji medicinos pagalba. Jis sakė, kad įvykio metu prie laužavietės nebuvo. Žino, kad žalą kaltinamasis atlygino, nes policijoje jam buvo grasinama, kad bus išmestas iš mokyklos, o jeigu žalą atlygins - tyrimas bus nutrauktas. Dėl žalos atlyginimo spaudė tyrėja B. U..

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, liudytojas D. V. nurodė, kad juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-02 apklaustas liudytojas D. V. (kaltinamojo brolis) paaiškino, kad, kai buvo sužalotas prie laužavietės kažkoks jaunuolis, tai įvykio vietoje jo ir jo brolio S. tikrai nebuvo. S. V. išvažiavo pirmas nuo laužavietės su J. ir V., o jis paskui išėjo vienas į namus, kur namuose buvo brolis S. ir nurodytos merginos, tai buvo apie 23 val., brolis S. nuo laužavietės išvažiavo prieš 23 val., tiksliai laiko pasakyti negali. Jis buvo išgėręs. Daugiau paaiškinti nieko neturi. (1 tomas, b. l. 121-122)

Teisme apklaustas D. V. (kaltinamojo brolis) patvirtino aplinkybę, kad atvykus A. M., jis buvo sveikas ir nesužalotas. Taip pat nurodė, kad praėjus kelioms minutėms po S. V. išvykimo, kilo konfliktas tarp A. V. ir D. Č.. Sesuo skambino tėvui. Eiti pėsčiomis nuo įvykio vietos iki namų trunka 5 minutes. Po įvykio žala nukentėjusiajam buvo atlyginta.

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojos D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, liudytoja D. K. nurodė, kad juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-02 apklausta liudytoja D. K. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 20 d. S. ir D. V. ją pakvietė į jų gimtadienį, nes ji bendrauja su jų seserimi A. V.. Ji kartu su V. pas V. į Pagirių kaimą, Kėdainių r., prie parduotuvės atvyko 18.30 val., kur susitiko S., D., O. V., A. V. ir nuėjo prie kalno, kur yra laužavietė, švęsti S. ir D. gimtadienio. Prie laužavietės po kokios valandos atvyko Deividas ir E. J. ir E. L.. Vėliau dar atvyko S. V. draugė J. Š.. Daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Turėjo alkoholio - sidro, alaus, degtinės. Ji gėrė tik alaus. Jiems būnant prie laužavietės, prie jų motociklu atvyko nepažįstamas jaunuolis, apsirengęs mėlynos spalvos megztiniu, šviesios spalvos kelnėmis, kurio, kaip jau po įvykio žino, vardas A., pavardės nežino. A. priėjęs pasisveikino su V., ir prie laužavietės atvyko automobilis, šviesios spalvos, kas vairavo nežino. Į automobilį įsėdo A., kuris buvo atvykęs motociklu, ir jie išvažiavo. Automobilyje buvo dar asmenų, matė, kad buvo G., D. Č., kas ten kiti dar buvo, nežino. A. paliko motociklą. Po kurio laiko sugrįžo A. su tais pačiais jaunuoliais prie laužavietės, pasiėmė motociklą ir išvažiavo. Po kurio laiko prie laužavietės atvyko V. tėtis, kuris pabuvo trumpai, gėrė sidrą. Kiek buvo valandų, pasakyti tiksliai negali, bet jau buvo prietema, kai atvyko prie laužavietės tas pats automobilis, kur buvo T. G., D. Č., A. ir dar keli asmenys. Jokių moterų tuo metu nebuvo. Šiems ateinant prie laužavietės, V. tėtis išvažiavo namo. Tiems jaunuoliams atvykus, jie nusprendė, kad nieko gero nebus, ir nutarė vykti į namus pas S. V.. Nuo laužavietės pirmi išvyko automobiliu S. V., J. Š. ir V. K.. Priešais ją ėjo E. L. ir E. J., o ji ėjo kartu su D. V.. Prie laužavietės buvo pasilikęs O. V., A. V., D. J. ir tie atvykę asmenys iš Šėtos miestelio. Kas ten vyko, nematė. A. pasivijo ją ir D. V., pasakė, kad ją sumušė, kad sudavė D. Č. į veidą ir tampė už plaukų. Ant jos sužalojimų nepastebėjo, tik buvo plaukai susivėlę, ištampyti. A. paskambino tėvui ir pasakė, kad ją sumušė. Jos tėvo nelaukė ir su A. sugrįžo prie laužavietės. D. nuėjo namo, prie laužavietės nesugrįžo. Atvykus A. tėvui prie laužavietės, jis iš automobilio atėjo su kirviu. Kas automobilyje dar buvo, nematė. Priėjęs prie laužavietės A. tėvas mosikavo kirviu, klausė, kuris sumušė A.. Ji stovėjo toliau nuo laužavietės ir tikrai nematė, kas sudavė A. tėvui. Matė A. tėvą nugriuvusį ant žemės, prie jo buvo O. V. ir A. V.. Kur buvo kirvis, nematė, ir nematė, kuriuo momentu ir kas sudavė A. į galva su kirviu. Paskui pamatė, kad yra dar viena moteris, kitų moterų nematė. Osvaldas pakėlė tėvą, šis nuėjo į automobilį. Ji su A. išėjo namo, nelaukė, kada atvyks greitoji medicinos pagalba. Paskui ji su A. buvo nuėjusios atgal prie laužavietės, tai yra pas A. mamą pasiimti telefoną, tai tada buvo policija. Kas ir dėl ko sužalojo A., pasakyti negali. Viskas vyko staiga, tikrai nematė, kas A. sudavė kirviu ir kas sudavė A. tėvui. Tuo metu, kai viskas įvyko, S. V. ir D. V. tikrai nematė, nes, kaip jau minėjo, jie buvo išėję su nurodytais asmenimis. (1 tomas, b. l. 123-124)

Teisme apklausta liudytoja D. K. patvirtino aplinkybes apie tai, kad ji matė, kaip atvyko A. M., tuo metu jis buvo sveikas, nesužalotas. Taip pat matė nukritusį A. M., jis nukrito nuo smūgio, bet nežino, kas jam sudavė, moteris šaukė, kad jam bėga kraujas.

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojos V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, liudytoja V. K. nurodė, kad juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-05 apklausta liudytoja V. K. paaiškino, kad 2014 m. balandžio pabaigoje, tai buvo Velykos ir sekmadienis, S. ir D. V. ją pakvietė į jų gimtadienį, nes ji bendrauja su jų seserimi A. V.. Ji kartu su D. K. pas V. į Pagirių kaimą, Kėdainių r., prie parduotuvės atvyko 18.30 val., kur susitiko S., D., O. V., A. V., ir nuėjo prie kalno, kur yra laužavietė, švęsti S. ir D. gimtadienio. Prie laužavietės po kurio laiko, gal apie 19 val., atvyko Deividas ir E. J.. Daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Turėjo alkoholio, tai yra šampano, alaus, degtinės. Ji gėrė tik šampaną ir alaus. Jiems būnant prie laužavietės, prie jų atvyko motociklu kažkoks nepažįstamas jaunuolis, kuris priėjęs pasisveikino su V., taip pat prie laužavietės atvyko automobilis, šviesios spalvos, į automobilį įsėdo tas jaunuolis, kuris buvo atvykęs motociklu, ir jie išvažiavo. Automobilyje matė keturis asmenis, kas tokie, nepažįsta. Tas jaunuolis paliko motociklą. Po kurio laiko prie laužavietės atvyko V. tėtis, kuris pabuvo trumpai, nematė, kad vartotų alkoholį, nes buvo nuėjusi į tualetą. Apie 20-21 val. prie laužavietės atvyko J., kuri yra S. V. draugė. Kiek buvo valandų, pasakyti tiksliai negali, prie laužavietės atvyko tas pats automobilis, kuris buvo atvažiavęs, ir išsivežė jaunuolį, palikusį motociklą. Kiek buvo asmenų, pasakyti negali, nes jau buvo prietema. Matė, kad tikrai buvo tas pats jaunuolis, kuris buvo palikęs motociklą. Tiems jaunuoliams atvykus, kažkas iš jų pasakė, kad šie asmenys yra iš Šėtos miestelio. Jie nusprendė nuo laužavietės išeiti, nes kai atvyksta iš Šėtos jaunuoliai, tai kabinėjasi, o jie konfliktų nenorėjo. Jie pradėjo krautis daiktus ir ruošėsi eiti visi į S. V. namus. Nuo laužavietės pirmi išvyko automobiliu ji, S. V. ir J.. Jie nuvažiavo pas S. V. į namus, kur jokių asmenų nebuvo. Kiek buvo valandų, tiksliai pasakyti negali, bet jau buvo prieblanda, galėjo būti apie 22 val. Kas vyko toliau prie laužavietės, nežino, nes nebuvo. Kai buvo prie laužavietės tikrai nematė, kad kas suduotų A.. S. prie laužavietės daugiau tikrai nebuvo nuvykęs, visą laiką buvo namuose kartu su ja ir J., kur po kurio laiko parėjo D. K. ir D. V.. Ar buvo D. ir S. išėję iš namų, pasakyti negali, nes nuėjo miegoti. Kiek buvo valandų ,pasakyti negali, bet jau buvo vėlu, gal apie 24 val., bet tiksliai to nurodyti negali. Kas vyko prie laužavietės, ji tikrai nežino. (1 tomas, b. l. 127-128)

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo E. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, liudytojas E. J. nurodė, kad juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-05 apklaustas liudytojas E. J. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 20 d. buvo pakviestas į S. ir D. V. gimtadienį, kurį šventė prie laužavietės, Pagirių k., Kėdainių r., už kalno. Jis į gimtadienį važiavo automobiliu „Fiat Bravo“, juodos spalvos. Jis į gimtadienį prie laužavietės nuvežė savo brolį D. J. ir T. G., kurie taip pat buvo kviesti į gimtadienį. Prie laužavietės brolį ir T. G. atvežė apie 20 val., o pats išvažiavo paimti draugės E. L., kuri buvo Liliūnų kaime, Kėdainių r., už Pagirių 2 km atstumu. Į gimtadienį prie laužavietės su E. L. atėjo pėsti, nes automobilį jis paliko S. V. namo kieme, 600-700 metrų atstumu iki laužavietės, ir pėsčiomis su Egle nuėjo prie laužavietės po 21 val. Prie laužavietės buvo S. V., D. V., O. V., A. V., D. K., V. K., J. Š., T. G. ir brolis D. J.. Kai atėjo su Egle prie laužavietės, tai matė, kad stovi motociklas, kam priklausė - nežino. Paklausus, kieno motociklas, draugai pasakė, kad Šėta atvyko, bet konkrečiai neįvardino kieno. Kada ir kas pasiėmė motociklą nematė. Jis išgėrė 3 vnt. po 0,5 litro talpos skardines alaus, 5 laipsnių stiprumo. Kiti asmenys gėrė tai alų, tai sidrą, degtinės tuo metu niekas dar negėrė. Vienu metu prie laužavietės buvo atvykęs V. tėvas, kuris išgėręs alkoholio išvažiavo, bet tuo metu jokių pašalinių asmenų nebuvo. Tiksliai kiek valandų buvo, pasakyti negali, bet po kokių dviejų ar daugiau valandų prie laužavietės atvyko jaunuoliai iš Šėtos miestelio, automobiliu universalu, modelio nurodyti negali, tamsios spalvos. Tuo automobiliu atvyko 4-6 asmenys, tiksliai nurodyti negali, nes jie atėjo ir stovėjo nuo laužo toliau. Tikrai tada A. M. nebuvo, nes jį pažįsta iš matymo. Iš tų atvykusių asmenų atpažino P. K., D. Č., kas tokie kiti buvo, pasakyti negali, nepažįsta. O. V. kalbėjo su K.. D. ir S. V. kartu su merginomis nusprendė važiuoti namo, nes atvyko nekviestų asmenų. Tada jis su E. L. išėjo pėsti į S. namus, keliuku, jiems iš paskos matė, kad eina D. V. su D. K.. Nuo laužavietės paėjus apie 20-50 metrų atstumu, kai dar matėsi laužas, pribėgo A. V. apsiverkusi, pasakė, kad jai trenkė ar tąsė už plaukų, gerai negirdėjo, A. kalbėjo su D. V. ir D. K.. Jis su E. L. nuėjo į namus, atgal prie laužavietės negrįžo. D. V. ir D. K. prie laužavietės nuėjo kartu su A. V.. Kol ėjo keliuku namo, juos pralenkė automobiliu „VW Passat“, tamsiai mėlynos spalvos, S. V., kas su juo važiavo, nematė, bet atėjus į kiemą matė stovinčius kieme S. V., J. Š. ir V. K.. Kas prie laužavietės vyko, nežino, nematė ir pasakyti kas ir kada kam sudavė, negali. Kiek valandų buvo, pasakyti negali, S. V. kažkas paskambino ir S. V. su J. išėjo prie laužavietės, kaip suprato - parvaryti tėvo automobilį. Kuriuo momentu buvo sužalotas A. M., pasakyti negali, nes kai išėjo, tai jo tikrai prie laužavietės nebuvo. Kai S. V. išvažiavo nuo laužavietės, ar jau buvo atvykęs A. M. ar ne, nematė. V. tėvo, atvažiuojančio prie laužavietės, nematė ir neprasilenkė. Prie laužavietės yra ir kitas kelias, iš kitos pusės. (1 tomas, b. l. 133-134)

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo T. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, liudytojas T. G. nurodė, kad juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-28 apklaustas liudytojas T. G. paaiškino, kad 2014 m. balandžio mėn. pabaigoje, per Velykas, jau pavakare, dar buvo šviesu, jis su Edvinu ir D. J. nuvyko į S. V. gimtadienį, kuris vyko prie kalno, prie laužavietės. Jį nuvežė E. J. automobiliu „Fiat Bravo“. Jis su D. J. nuėjo prie laužavietės, o E. J. išvažiavo. Jis buvo blaivus. Prie laužavietės jau buvo S., D., O. V., jų sesė A. V. ir dar kelios nepažįstamos merginos. Jis buvo gimtadienyje trumpai, išgėrė alaus ir prieš 22 val. išėjo nuo laužavietės. Kol buvo prie laužavietės, viskas buvo tvarkoje, jokių muštynių nebuvo. Kol jis buvo prie laužavietės, tai D. Č. tikrai nebuvo ir jo nematė. Kodėl nurodo, kad jis atvyko su Č. ir dar kažkokiu jaunuoliu, pasakyti negali, nes tai netiesa, jį atvežė J., ir į gimtadienį buvo kviestas. Jis prie laužavietės jokio motociklo nematė. Kol jis buvo gimtadienyje, prie laužavietės A. M. tikrai nebuvo. Jis nematė, kad kas gimtadienio metu suduotų A. V.. Kai jis vienas nuo laužavietės išėjo namo, tai visi asmenys, dalyvavę gimtadienyje, pasiliko. Kas vyko paskui, jis nežino. Pačio įvykio nematė ir nieko paaiškinti neturi. (1 tomas, b. l. 149-150)

Teisminio nagrinėjimo metu LR BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu liudytoja D. V. (kaltinamojo motina) atsisakė duoti parodymus.

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojos D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-29 apklausta liudytoja D. V. paaiškino, kad turi trys sūnus - S. V., D. V., O. V. ir dukrą A. V.. 2014 metų balandžio 20 dieną, pavakaryje iš namų visi vaikai išėjo švęsti S. ir D. gimtadienį. Kol jie buvo namuose, jokio alkoholio nevartojo. Iš jų namų S. V. išvažiavo jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, tamsiai mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ar S. vyko švęsti gimtadienio su automobiliu, nežino. Kas turėjo būti vaikų gimtadienyje, jie jai nesakė. Bet žinojo, kad bus J., kuri tuo metu buvo draugė, ir D. K.. Kadangi dar buvo ir Velykos, ji išgėrė kelis stikliukus degtinės, simboliškai. Praėjus valandai ar daugiau, jos vyras D. jam priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas jau truputi išgėręs, važiavo pažiūrėti pas vaikus. Vyras D. ilgai negrįžo, apie kokią valandą, o sugrįžęs sakė, kad vaikai gimtadienį švenčia prie kalno esančios laužavietės, Pagirių k., Kėdainių r., sakė, kad truputį išgėrė. Paskui atėjo vyras D., pasakė, kad greitai važiuojame, nes jam skambino A. verkdama ir sakė, kad ją užpuolė šėtiškiai. Ji kartu su vyru D. jau minėtu jam priklausančiu automobiliu važiavo per Pagirių miestelio centrą link laužavietės. Dar autobusų stotelėje vyras sustojo, nes sustojo ir kitas automobilis, kas jame buvo iš asmenų ir kiek, nematė. Vyras išlipęs klausė, ar jūs atvažiavote nuo kalno, bet ką atsakė, negirdėjo. Vyras D. grįžo į automobilį ir jie nuvažiavo prie laužavietės. Vyras sustojo už keliuko link laužo ant žvyrkelio, nuo laužavietės apie 10-15 metrų atstumu. Kai sėdo važiuoti, D. tikrai iš namų jokio kirvio neėmė. D. buvo susinervinęs. Sustojus juos aplenkė automobilis ir sustojo prieš juos. Automobilis tamsios spalvos, jos manymu, tas pats, kuris buvo ir autobusų stotelėje, kai vyras klausė, ar ne nuo kalno važiuoja. D. išlipęs nuėjo prie automobilio bagažinės ir pasiėmė kirvį. D. rankoje laikydamas kirvį vienas nuėjo prie laužavietės. Ji sėdėdama automobilyje matė, kad laužo liepsnos jau nebuvo, tik žarijos, lauke buvo tamsu. Matė, kad nuo laužavietės arčiau žvyrkelio stovėjo dukra A., P. K., nes atvažiavę ir sustoję juos du ir apšvietė. Toliau nuo laužavietės link kalno pusės matėsi, kad kažkas stovi, bet kas tokie ir kiek asmenų, nesimatė. Kai atvykęs paskui juos ir aplenkęs automobilis sustojo priešais, kas ir kokie asmenys išlipo, nematė, nes tuo metu žiūrėjo į laužavietės pusę. Po kelių minučių, gal po 5 min. nuėjus D., išgirdo didelį triukšmą, merginų riksmus. Suprato, kad kažkas negerai, tai pasiėmusi prožektorių nuėjo prie laužavietės. Priėjusi prie laužavietės pašvietė prožektoriumi ir pamatė, kad nuo laužavietės dešiniau link kalno pusės, nuo suoliuko apie 2-3 metrų atstumu buvo jos vyras D., prie jo tuo metu buvo dukra A., sūnus Osvaldas ir D. K., kurie kėlė jos vyrą ir vedė link automobilio. Šviesdama matė, kad už vyro toliau, apie 2 metrų atstumu, guli jaunuolis. Matė, kad jaunuolis guli ant nugaros, veidas buvo kruvinas, prie to jaunuolio buvo pribėgusios dvi moterys, kurios kažką balto dėjo jaunuoliui prie galvos, ir viena iš moterų, tamsių trumpų plaukų, iškvietė greitąją. Matė, kad ir P. K. buvo prie to jaunuolio. Ji to jaunuolio nepažįsta, jo duomenų tada nežinojo, bet dabar jau žino, kad tai A. M.. Prie laužavietės buvo ir D. K., dar kažkokia mergina, buvo D. J., E. K.. Būdama prie sužeisto jaunuolio girdėjo, kad kažkas sušuko, kad nuvažiavo automobilis, bet kas ir į kurią pusę, nematė. Grįžus sūnui Osvaldui prie jos, padavė prožektorių ir nuėjo prie vyro į automobilį, atėjusi matė, kad jis sėdi vairuotojo vietoje ir miega, nuėjo atgal prie laužavietės. Jai jokio įtarimo nesukėlė, kad vyras D. be sąmonės, nes kažką murmėjo. Ant vyro veido jokių sužalojimų nesimatė. Būnant prie laužavietės dukra A. sakė, kad jai išrovė plaukus šėtiškis, kas toks, tiksliai pasakyti negali, bet A. įvardino, kad Č.. A. minėjo, kad jai plaukus išrovė tada, kai ji pasakė, ko jie atvyko, jei nekviesti, ir tada Č. puolė ją ir išrovė plaukus. Daugiau jokių sužalojimų nebuvo. A. buvo išsigandusi, nesakė, kad būtų mačiusi, kas tėvui sudavė. Ir nieko nesakė, kad būtų mačiusi, kas sudavė A. M.. Atvyko greitosios ekipažas ir M. išvežė. Ji nieko medikams nesakė, kad eitų pažiūrėti jos vyro, nes jokių sužalojimų nesimatė. Paskui atvyko policija. Prieš atvykstant policijai ji iš telefono, kieno nepamena, skambino sūnui S., kuriam sakė, kad ateitų ir parvarytų tėvo automobilį. S. atsakė, kad negali ateiti, nes yra išgėręs alaus, kad yra senelių sodyboje, kur nuolat būna. Po kurio laiko jau atvykus policijai, atėjo S. su J.. Policija apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė moterį, kuri kvietė greitąją, ir A. ir išvyko. S. buvo apsirengęs megztiniu juostuotu, plačiomis juostomis, juodos ir mėlynos spalvos, ir tamsiai mėlynos spalvos džinsais, Osvaldas buvo su tamsios spalvos megztiniu ir džinsais, kuo buvo apsirengęs D., nepamena. Kaip buvo apsirengę kiti asmenys, įvardinti negali. Kada nuo laužavietės išėjo dukra A., D. K., S. su J., nurodyti negali, bet atrodo, kad po policijos išvykimo. Ji parėjo namo pėsčia, sūnus Osvaldas pasliko prie tėvo, kuris buvo automobilyje, ir sakė, kad suras, kas parvairuotų automobilį namo. Osvaldas pats parvairavo tėvo automobilį. Vyras D. nuėjo miegoti. Ryte atsikėlus vyrui D. buvo sutinusi dešinė veido pusė. Jis skundėsi skausmu burnos viduje. Tačiau nesikreipė į gydytojus dėl sužalojimo. Ant A. jokių sužalojimų nesimatė, ši taip pat į medikus nesikreipė, abu sakė, kad niekam pretenzijų neturi. (1 tomas, b. l. 158-160)

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojos J. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, liudytoja J. Š. nurodė, kad juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-21 apklausta liudytoja J. Š. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 20 d. buvo pakviesta į draugo S. V. ir D. V. gimtadienį. 2014-04-20, prie kalno ji atėjo19-20 val. pėsčia, atsinešė šampano butelį. Netoli kalno ją pasitiko A. V. ir V. K.. Atėjusi prie laužavietės matė, kad yra S. V., jis buvo apsirengęs mėlynos spalvos su horizontaliomis juostelėmis, šviesios spalvos, be jokių užrašų megztiniu ir mėlynos spalvos džinsais, D. V. buvo apsirengęs pilkos spalvos megztiniu su dryžiais ir mėlynos spalvos džinsais, O. V. buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsais ir tamsios spalvos džemperiu, ar buvo kokių nors užrašų, pasakyti negali. A. V. buvo apsirengusi juodos spalvos megztiniu su šviesios spalvos šaliku ir tamsios spalvos kelnėmis, D. K. buvo apsirengusi tamsios spalvos megztiniu, tamsios spalvos džinsais, V. K. buvo apsirengusi raudonos spalvos švarkeliu ir tamsios spalvos kelnėmis, D. J. buvo apsirengęs ryškios geltonos spalvos džemperiu ir juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, T. G. buvo apsirengęs tamsios spalvos rūbais, dar kažkoks jaunuolis, kuris buvo baltos spalvos maikute, ant rankos turėjo plačią šviesaus metalo grandinėlę, bendravo su T. G.. T. G. buvo visiškai girtas. Prie laužavietės, pievoje stovėjo automobilis „VW Passat“, tamsios spalvos, kurį vairuoja S. V., nes iš automobilio leido muziką. Už „VW Passat“ 2-3 metrų atstumu link išvažiavimo stovėjo motociklas su užsienietiškais numeriais, šviesios spalvos. Kam priklausė motociklas, kada ir kas atvyko su motociklu, nežino. Kas ir kada atėjo ir pasiėmė motociklą, tiksliai pasakyti negali, tik matė, kad kažkoks jaunuolis pasiėmė motociklą ir išvažiavo vienas. Išvažiavus motociklui, po kelių minučių prie laužavietės jau nematė to jaunuolio su baltos spalvos maikute, kuris buvo su T. G. ir pačio T. G. taip pat nematė. Kuriuo metu atvyko E. L. su E. J., pasakyti negali. E. J. atvyko juodos spalvos automobiliu „Fiat Bravo“. Daugiau jokių transporto priemonių nebuvo. Kiek buvo valandų, pasakyti negali, jau buvo prietema, prie laužo automobiliu „Opel“ atvažiavo S. V. tėvas D. V., kuris buvo išgėręs, prie laužavietės išgėrė alaus ar degtinės ir išvyko atgal. Ji sėdėjo ant suoliuko nugara į automobilius ir bendravo su V. K., išgėrė tik vieną 0,5 litro talpos silpno alaus skardinę ir vieną stikliuką 50 g degtinės. Prie laužo visi nurodyti asmenys gėrė alų ir degtinę, prie jos niekas jokio sidro negėrė, bet matė ant žemės tuščią butelį nuo sidro. Prie jos niekas šampano negėrė. Apie 21-22 val., jiems būnant prie laužavietės, ant kelio sustojo automobilis, matė įjungtus žibintus. Automobilis atvyko nuo Šėtos miestelio pusės. Prie laužavietės, prie jų iš to automobilio atėjo P. K., kuris buvo apsirengęs šviesios spalvos kelnėmis, rankovės šviesios ir tamsios spalvos striuke ar megztiniu. Su P. K. buvo dar du ar trys jaunuoliai, kurių nepažįsta ir apibūdinti negali. Šie buvo išgėrę. P. K. bendravo su O. V.. D. K. pasiūlė važiuoti nuo laužavietės, nes sakė, kad nieko gero čia nebus. Ji suprato, kad atvyko jaunuoliai iš Šėtos miestelio, o Pagirių kaimo jaunimas Šėtos miestelio jaunuolių vengia. Tai ji, V. K., S. V. susirinko daiktus ir S. V. automobiliu „VW Passat“, kurį vairavo pats S. V., išvyko. D. V., O. V., A. V., D. K., E. L., Deividą ir E. J. paliko prie laužavietės, jie turėjo pareiti pas S. V. į namus pėsti, nes jokio transporto nebuvo. Kai jie išvažinėjo nuo laužavietės, tai tikrai pamena, kad T. G. ir su juo bendravusio jaunuolio baltos spalvos maikute ir grandinėle ant rankos jau nebuvo. Pas S. V. į namus važiavo artimiausiu keliu. Parvažiavus pas S. V. į namų kiemą, sustoję lauke visi trys rūkė ir laukė, kada pareis kiti pasilikę jų kompanijos draugai. Po kokių 10 minučių parbėgo į kiemą pas S. V. D. K., paskui ją E. L. kartu su E. J., kurie vienas per kitą pasakojo, kad prie laužavietės kažkas trenkė A. V., tuomet Akvilė paskambino tėvui D. V., kuriam atvykus jis, tai yra tėvas D. V., turėjo kirvį, kad norėjo ginti Akvilę, tai V. tėvui kažkas sudavė. Tada visi atkreipė dėmesį į tėvą V. ir tuo metu kažkas kirviu sužalojo kažkokį jaunuolį. Tai pasakojant Eglei, Deimantei ir E. J., į kiemą parbėgo verkdama A. V. kartu su D. V.. A. V. keikėsi ir sakė, kad jai bus blogai nuo mamos, verkė, nieko pasakoti, kas nutiko, nenorėjo ir nesakė. Ką kalbėjo D. V., negirdėjo, nes ramino Akvilę. Akvilė jai nesakė, kas toks jai sudavė į veidą ir dėl ko. Matėsi paraudęs žandas. Tuomet ji ir S. V. iš smalsumo pėsti nuėjo atgal prie tos vietos, kur šventė. Atėję matė, kad ten buvo greitoji, policija. Matė, kad jaunuolį, kaip jau žino - A. M., išvežė į ligoninę. Prie kelio stovėjo tėvo D. V. automobilis „Opel“, prie vairo sėdėjo pats tėvas D. V., kuris miegojo. Lauke prie įvykio vietos vaikštinėjo blaivi V. motina D. V.. Prie automobilio buvo O. V.. Paskui sugrįžo A. V., kuri bendravo su pareigūnais dėl jos sužalojimo. Matė, kad buvo trys automobiliai, taip pat greitosios ir policijos automobiliai. Kas ten buvo atvykę, nežino. Matė dvi moteris, kurios, kiek suprato, A. M. pažįsta. Kiek galėjo būti valandų, kai viskas įvyko, pasakyti negali, bet jau buvo vėlu, tamsu lauke. Paskui jie sugrįžo namo pas S. V. ir gėrė alkoholį. Visi kalbėjo apie įvykį ir niekas nenurodė, kas sudavė tam vaikinui kirviu, niekas nematė. Kas galėjo sužaloti A. M., ji nežino, kadangi įvykio metu buvo su S. V. ir V. K. namuose pas S. V.. (1 tomas, b. l. 161-163)

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo P. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-27 apklaustas liudytojas P. K. paaiškino, kad Osvaldą, D., S. V. ir jų seserį A. V. pažįsta, nes gyvena tame pačiame kaime. 2014 metų balandžio 20 d., grįžęs apie 17 val. iš Kauno namo, apie 18 val. nuėjo į autobusų stotelę, esančią Pagirių kaime, Kėdainių r. Stotelėje buvo Pagirių kaimo jaunimas, su kuriais kalbėjosi ir gėrė degtinę. Būnant sustojime, pravažiavo S. V. su automobiliu „VW Passat“, mėlynos spalvos, su kuriuo buvo dar du ar trys asmenys, tiksliai nurodyti, kas tokie negali, nes buvo sustojęs toliau nuo stotelės, ir tik vienas S. V. išlipęs iš automobilio priėjo prie jo, pasisveikino ir pasakė, kad jo gimtadienis, kurį švenčia už kalno, ir jei nori, gali atvykti. Tuo metu S. V. atrodė blaivus. S. sugrįžo atgal į automobilį ir nuvažiavo link kalno pusės, kur yra laužavietė. Jis pasiliko stotelėje ir toliau gėrė degtinę. Po kurio laiko prie stotelės atvyko D. Č. su automobiliu, kurį vairavo pats. Su D. Č. atvyko A. M., kuris buvo išgėręs. Jis, D. Č. ir A. M. išgėrė degtinės ir nutarė visi kartu nuvykti prie kalno, kur S. V. šventė gimtadienį. Kad ten vyksta gimtadienis, pasakė jis, nes S. V. jį kvietė į gimtadienį. Jiems dar būnant stotelėje ir geriant degtinę, A. M. kažkur išėjo, nesakė, kur eina, nesugrįžo prie jų. Tada jis įsėdo į D. Č. automobilį, kurį vairavo pats D. Č., daugiau su jais niekas nevažiavo, nuvažiavo prie kalno į S. V. gimtadienį. Paskui juos vyko kitas automobilis „VW Golf“, priklausantis E. K., kurį vairavo pats E. K., ar su juo ar kas dar važiavo, pasakyti negali, nematė. Atvykę su D. Č. prie laužavietės, sustojo ant žvyrkelio beveik lygiagrečiai laužavietės, o E. K. sustojo toliau už jų ant žvyrkelio. Lauke jau buvo tamsu, galėjo būti po 20 val. ar net vėliau. Jis su D. Č. atėjo prie laužavietės, kur buvo Osvaldas, D. ir S. V., A. V., S. V. draugė, Edvinas ir D. J., kas dar buvo, pasakyti negali, nes pats buvo jau gerokai išgėręs ir nekreipė dėmesio. Atėjęs prie laužavietės pasveikino S. V., padovanojo degtinės butelį. Daugiausia kalbėjo su O. V. toliau nuėję nuo laužavietės, pievoje, link pačio kalno, link aptvertos vietos, o kas tiksliai vyko prie laužavietės nematė. T. G., kurį pažįsta, prie laužavietės nematė, jokio motociklo nematė. Kur stovėjo S. V. automobilis, nekreipė dėmesio. E. K. buvo ant kelio prie savo automobilio, bet ar buvo atėjęs prie laužavietės, nematė. Vienu metu matė, kad atvyko automobilis, tai yra šviesas matė, bet kas atvyko, nepastebėjo ir į tai su O. V. nekreipė dėmesio, toliau kalbėjo ir gėrė alų. Prieš atvykstant tam automobiliui, jokio išvažiuojančio nuo laužavietės automobilio nepastebėjo ir jokio triukšmo ar riksmų negirdėjo, ar kas sumušė A. V., pasakyti negali. Pati A. V. prie jų nebuvo priėjusi ir nieko nesakė, kad D. Č. ją sumušė. Gal po kokių 10 minučių po atvykimo išgirdo šurmulį prie laužavietės. Jokio kito automobilio privažiavusio prie laužavietės nepastebėjo ir nematė, kad kas ateitų prie laužavietės, nes toje vietoje, kur buvo su O. V., laužą užstoja medžiai. Tada su O. V. nuėjo prie laužavietės, pamatė, kad nuo laužo iš kairės pusės už suoliuko ant žemės, ant nugaros gulėjo A. M., jo galva buvo kruvina. Jis pripuolė ir klausė, kas nutiko. A. M. pasakė, kad pajuto smūgį į galvą, o kas sudavė, nematė. Tuo metu prie A. M. jokių moterų nebuvo, tik jam pripuolus prie A. M., staiga iš kažkur atsirado dvi moterys, kurių paprašė servetėlės ir teikė A. M. pagalbą, stabdė kraujavimą iš galvos. Kas iškvietė greitąją, nežino. Kai pripuolė prie gulinčio ant žemės ir sužaloto M., kas buvo prie laužavietės, nekreipė dėmesio, nes jo dėmesys visas buvo nukreiptas į sužeistą A. M.. Ar tuo metu buvo S. V., pasakyti negali. S. V. tėvo išvis nematė. Prie laužavietės buvo asmenų, bet kas tokie, įvardinti tikrai negali. Paskui atvyko greitoji medicinos pagalba. Padėjęs greitosios medicinos pagalbos darbuotojams užkelti A. M. ant neštuvų, jis nuėjo ant žvyrkelio ir tada atvyko policija. Paskui išvyko namo. Kai jis išvyko namo, tai tikrai buvo D. Č. automobilis. Kas tą automobilį nuvarė nuo laužavietės, nežino. Pačio D. Č. prie laužavietės nematė, jokio kirvio prie laužavietės ir už jos ribų nematė. Su kuo ir kada atvyko prie laužavietės A. M., nežino ir nematė. Dėl ko įvyko įvykis nežino, pačio įvykio nematė ir nurodyti, kas ir dėl ko sužalojo M., negali, nes po įvykio su niekuo nebendravo ir niekas jam apie įvykį nepasakojo. Tą dieną A. M. su motociklu nematė ir nežino, ar jis turi motociklą. (1 t. b. l. 164-166)

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojos V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus, liudytoja V. V. nurodė, kad juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-11-28 apklausta liudytoja V. V. paaiškino, kad dirba VšĮ Kėdainių rajono PSPC GMP. 2014-04-20 22.30 val. gavo iškvietimą vykti link Pagirių miestelio, prie kelio yra sužalotas žmogus, priežastis – trenkė kirviu, kur tiksliai sužalotas, nežinojo. Vyko padėti 1803 GMP brigadai, kuri išvyko pirma. Nuvykus į įvykio vietą dešinėje pusėje buvo medžiai, krūmai, kur nuo kelio ėjo daugiau negu 6 metrus tarp medžių, kur matėsi ir pieva, aukšta žolė, gulėjo vaikinas kruvina galva. Vaikinas buvo sąmoningas, skundėsi galvos skausmu, pykinimu ir kad trumpam buvo praradęs sąmonę. Vaikinas aplinkybių neprisiminė ir nenurodė. Šalia buvo vaikinų, moterų, bet kas tiksliai sakė, nurodyti tikrai negali, kad jaunuolį sužalojo kirvio buku galu į galvą. Iš ten buvusių asmenų niekas neaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jaunuolis. Suteikus pagalbą, jaunuolis buvo įkeltas į 1803 GMP automobilį ir išvežtas į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. Ji su kita slaugytoja teikė pagalbą ir kitų asmenų neklausinėjo, kas nutiko, nes skubėjo suteikti jaunuoliui pagalbą. Nuo jaunuolio sklido panašus į alkoholį kvapas. Prie jos jokiai moteriai pagalbos suteikti nereikėjo, niekas į ją nesikreipė. Niekas nesakė, kad yra sužalotas vyras, sėdintis automobilyje. Tik pamena, kad sužeistąjį lydėjo mergina. Įvykio vietoje jokio kirvio nematė, klausė, kuo tiksliai suduota, ir kažkas sakė iš prie nukentėjusiojo buvusių asmenų, kad būtent kirvio bukuoju galu. Prie nukentėjusiojo buvusių asmenų įvardinti negali, neatpažintų. (1 tomas, b. l. 169-170)

Teisme apklaustas E. K. paaiškino, kad 2014-04-20 vakare buvo Pagirių kaime prie laužavietės kartu su broliais V., kitais asmenimis. Jis matė, kaip atvyko D. V. (kaltinamojo tėvas), jis turėjo kirvį. Matė nukritusį, sužalotą A. M.. Tuo metu dar kažkas buvo iš V. kompanijos, negali jų įvardinti. Prie A. M. buvo vyresnio amžiaus moterys. Tą vakarą buvo įvardinta, kad A. M. sužalotas kirviu, kirvio ieškojo policija. Taip pat moteris įvardijo, kad ji matė, kas sužalojo A. M., tai vaikinas, apsirengęs šviesiu džemperiu. Apie tai, kad A. M. galėjo sužaloti D. Č., sakė S. V. tėvui. Tačiau tai buvo tik jo prielaida, pats to nematė.

Liudytoja B. U. paaiškino, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą medžiagoje, kuri buvo pradėta dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal LR BK 284 str. 1 d. dėl A. M. sužalojimo. Tyrimo metu gavo tyrėjo D. Č. tarnybinę ataskaitą, kurioje šis nurodė, kad A. M. galėjo sužaloti S. V.. 2014-05-02 pateikė pranešimą apie įtarimą S. V., kuris savo kaltę neigė, nurodė, kad įvykio metu prie laužavietės nebuvo, buvo namuose su J. Š., K., J.. Tą pačią dieną parodymų atpažinti asmenį metu liudytojai I. R. pateikė atpažinti S. V. tarp trijų asmenų. Liudytoja I. R. tiesiogiai atpažino S. V. ir nurodė, kad jis kirviu sudavė A. M.. I. R. nurodė, kad tai tikrai tas asmuo, nes ji buvo prie pat ir dar buvo paėmusi jam už rankos po smūgio sudavimo. 2014-05-06 S. V. nekviestas pats atvyko į policijos komisariatą ir prisipažino, kad tai jis kirviu sužalojo A. M.. Tuomet jo parodymus ji užrašė papildomos apklausos protokole. S. V. klausė, ar gali taikytis su nukentėjusiuoju. Ji jam išaiškino LR BK 38 straipsnio reikalavimus dėl susitaikymo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nesunkaus nusikaltimo, S. V. teistas nebuvo, kaltu prisipažino, todėl buvo visos sąlygos tyrimą užbaigti LR BPK 212 str. 2 d. 5 p. Ji S. V. paaiškino, kad galutinį atsakymą dėl susitaikymo galimybės galės duoti gavusi A. M. teismo medicinos specialisto išvadą apie jo sveikatos sutrikdymo mastą. Po papildomos apklausos, kai S. V. prisipažino kaltu, jam pasiūlė parodymus patvirtinti parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. S. V. sutikus, 2014-05-13 atliko parodymų patikrinimą įvykio vietoje. S. V. pats parodė vietas, kur jis buvo, kur tėvas gulėjo, iš kurios vietos paėmė kirvį ir kurioje vietoje buvo A. M., kaip šiam kirviu sudavė ir kryptį, kur jis pasišalino. Parodymų patikrinimo metu fotografavo ir sudarė planą-schemą. Tuo metu, per parodymų patikrinimą įvykio vietoje pirmą kartą, ji ir pati nežinojo, kaip ir kurioje vietoje buvo sužalotas A. M., nežinojo įvykio sekos, todėl negalėjo nurodyti ar pasakyti S. V. A. M. sužalojimo aplinkybių. S. V. parodymai buvo nuoseklūs, jis nurodė įvykio aplinkybes, kurias galėjo žinoti tik asmuo, kuris dalyvavo ar tiesiogiai matė įvykį. Todėl jai nekilo jokių abejonių, kad S. V. kirviu 2014-04-20 vakare prie laužavietės Pagirių k., Kėdainių r., sužalojo A. M.. Kirvio buvo ieškota miške, bet jis nerastas. Žino, kad S. V. atlygino žalą A. M.. Negrasino ir psichologinio smurto prieš S. V. nenaudojo, prisipažinti neskatino.

2014-04-21 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta (laužavietė) yra Kėdainių rajone, Pagirių kaimo teritorijoje, netoli pagrindinio kelio Šėta-Pagiriai. Apžiūrint įvykio vietą, rastas rusenantis laužas, aplink jį trys suoliukai, mėtosi šiukšlės, tvarsčiai, ištepti skysčiu, panašiu į kraują. (1 tomas, b. l. 8-11)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014-05-06 – 2014-07-10 specialisto išvadoje Nr. G1000/14(02) nurodyta, kad A. M. padaryta kirstinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairio momens srityje, atviras įspaustinis skeveldrinis kairiojo momenkaulio lūžis, kairės momeninės galvos smegenų skilties, kairiojo smegenų pusrutulio sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-04-20. Sužalojimai padaryti ribotu traumuojančiu paviršiumi - daiktu, turinčiu plokščią paviršių stačiakampėmis kraštinėmis. Tokiomis traumuojančiomis savybėmis pasižymi daugumos kirvių pentys, todėl negalima atmesti galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kirvio pentimi. Dėl atviro įspaustinio kairiojo momenkaulio lūžio, kairės galvos smegenų skilties ir kairiojo smegenų pusrutulio sumušimo sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 tomas, b. l. 29-31)

Iš specialisto apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta VTMT specialistė S. B. paaiškino, jog A. M. sužalojimus galėjo patirti suduodant įrankiu, turinčiu plokščią paviršių, tai galėjo būti kirvio pentis. Tikėtina, kad A. M. sužalojimus patyrė būdamas pasilenkęs. Stebėdama liudytojos I. R. parodymų patikrinimą vietoje gali teigti, kad A. M. galėjo būti sužalotas tokiomis pat aplinkybėmis ir mechanizmu, kurį parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė liudytoja I. R.. Stebėdama VTMT Kauno skyriaus patalpose S. V. ant manekeno parodytą A. M. sužalojimo mechanizmą, gali teigti, kad nors S. V. jai ir pripažino sužalojęs kirviu A. M., ant manekeno parodė, kaip tai padarė, tačiau kabinete tai nebuvo informatyvu, todėl pasiūlė jam tai parodyti įvykio vietoje. (2 tomas, b. l. 44)

Iš VšĮ Kėdainių rajono PSPC Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių matyti, kad pagal privataus asmens pranešimą 2014-04-20 GMP buvo kviesta A. M.. GMP vyko į Kėdainių rajoną, Šėtos seniūniją, Pagirių mst. Pranešimas užfiksuotas 2014-04-20 22.30 val., vienos brigados medikai išvyko 22.33 val., į įvykio vietą medikai atvyko 23.01 val. Kitos brigados medikai išvyko 22.35 val., į įvykio vietą medikai atvyko 23.00 val., A. M. galvoje konstatuota muštinė žaizda. (1 tomas, b. l. 40-41)

Iš 2014-05-02 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad parodymo atpažinti metu liudytoja I. R. atpažino S. V. kaip tą asmenį, kuris buvo įvykio metu ir patvirtino mačiusi kaip jis kirviu vieną kartą sudavė A. M. į galvą, šį asmenį sugriebė už rankos ir pasakė „ką darai“. S. V. atpažino iš veido bruožų, ūgio, sudėjimo (1 tomas, b. l. 45-47)

Iš 2014-12-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja I. R. parodė įvykio vietą, esančią Kėdainių rajone, Pagirių kaime. Patvirtino mačiusi kaip nukrito G. Č., o tuo metu, kai A. M. pasilenkė ją pakelti, jam iš nugaros priėjo įtariamasis ir rankose laikytu kirviu sudavė jam į galvą. Ji sugriebė įtariamąjį už rankos ir paklausė „ką darai“. Šio asmens veidą matė per ištiestos rankos atstumą ir jį gerai įsidėmėjo. Po smūgio A. M. nugriuvo ant nugaros, o smurtavęs asmuo pasišalino. Jos dukra K. stovėjo šalia, kuomet buvo sužalotas A. M.. (1 tomas, b. l. 52-55)

Iš 2015-01-08 akistatos protokolo matyti, kad atlikta O. V. ir A. M. akistata. Šio procesinio veiksmo metu O. V. tvirtino, kad matė, kaip A. M. į Pagirius atvyko motociklu. A. M. teigė, kad jokio motociklo neturėjo. (1 tomas, b. l. 103)

2014-11-20 akistatos protokolu patvirtinama, kad atlikta I. R. ir A. V. akistata. Procesinio veiksmo metu I. R. nurodė, kad į įvykio vietą prie laužo atvyko ji, dukra K. R., G. Č., A. M., kuris vėliau ten buvo sužalotas. Akistatos metu A. V. tvirtino, kad A. M. buvo atvykęs su D. Č., T. G. ir nepažįstamu jaunuoliu, kai dar buvo šviesu. Kai buvo tamsu, nematė, ar jis buvo išvykęs. (1 tomas, b. l. 110-111)

2014-11-20 akistatos protokolu patvirtinama, kad atlikta K. R. ir A. V. akistata. Procesinio veiksmo metu K. R. nurodė, kad į įvykio vietą prie laužo atvyko ji, mama I. R., G. Č., A. M., kuris vėliau ten buvo sužalotas. Akistatos metu A. V. tvirtino, kad A. M. buvo atvykęs su D. Č., T. G. ir nepažįstamu jaunuoliu, kai dar buvo šviesu. Kai buvo tamsu, nematė, ar jis buvo išvykęs. (1 tomas, b. l. 112-113)

Analogiškai aplinkybes A. V. aiškino ir 2014-11-20 akistatos su A. M. metu, o A. M. nurodė, kad į įvykio vietą atvyko su I. R., K. R., G. Č., tą dieną motociklu nevažinėjo ir jo neturi. Dienos metu buvo atvykęs prie laužavietės su D. Č., iš ten paėmė T. G., išvyko ir su jais negrįžo. (1 tomas, b. l. 114-115)

2014-12-04 V. K. ir E. J. akistatos metu abu laikėsi savo parodymų. (1 tomas, b. l. 137-140)

2014-12-04 E. J. ir D. K. akistatos metu abu laikėsi savo parodymų. (1 tomas, b. l. 141-143)

2014-12-04 E. J. ir E. L. akistatos metu E. J. laikėsi savo parodymų, o E. L. prisiminė, kad S. V., kartu su J. Š. naktį grįžo prie laužavietės. (1 tomas, b. l. 144-146)

2014-12-04 akistatos metu V. K. sutiko su E. L. parodymais, kad atvykusio su motociklu asmens, nukentėjusiojo nepažįsta ir nurodyti, ar nukentėjęs ir motociklo vairuotojas yra tas pats asmuo, negali. (1 tomas, b. l. 147-148)

Remiantis 2015-01-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, buvo atliekama D. Č. telefono abonentu perduodamos informacijos kontrolė. Priemonės metu po 2015-01-26 D. Č. apklausos buvo užfiksuotas jo skambutis į abonentą, priklausantį I. R.. Iš pokalbio matyti, jog D. Č. piktinasi, jog pareigūnai įtaria jį sudavus smūgį kirviu A. M. ir I. R. jam pritaria. (1 tomas, b. l. 81-84)

Iš 2014-05-16 pranešimo matyti, kad 2014-05-16 A. M. parašė pranešimą Kėdainių rajono policijos komisariatui apie tai, kad byloje nereiškia civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kadangi S. V. žalą atlygino, pretenzijų jam neturi, jie susitaikė, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (1 tomas, b. l. 26)

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės. Įrodymai, kurie surinkti teisėtu būdu ir Baudžiamojo proceso kodekso normose numatyta tvarka, visiškai patvirtina nusikaltimo padarymą ir kaltinamojo S. V. kaltę padarius nusikaltimą.

Anksčiau paminėti įrodymai patvirtina faktą, kad 2014-02-20 A. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir jį padarė S. V., sudavęs kirviu nukentėjusiajam į galvą.

Byloje nustatyta, kad į įvykio vietą atvyko kaltinamasis, jo giminaičiai ir draugai, kurie šventė gimtadienį. Po kiek laiko į įvykio vietą, kur buvo kaltinamasis, jo broliai, sesuo, draugai, atvyko vaikinai iš Šėtos. Tarp jų buvo D. Č., kuris kibo prie A. V. (kaltinamojo sesers), ši iškvietė tėvus ir į įvykio vietą atvyko kaltinamojo tėvas D. V., kuris atsivežė kirvį. Taigi nustatyta, kad tarp S. V. kompanijos ir atvykusių asmenų kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, kuris peraugo į smurtinius veiksmus. Tą aplinkybę, kad tarp D. Č. ir A. V. kilo konfliktas, o įvykio metu D. Č. buvo girtas, patvirtino A. V., O. V., D. Č. parodymai.

Teisme apklaustas kaltinamasis S. V. neigė smurtavęs prieš A. M. ir jį sužalojęs. Nurodė, kad įvykio metu jis nebuvo įvykio vietoje, o A. M. sužalojo kitas asmuo, bet ne jis, o kas sužalojo - nurodyti negalėjo. Kartu su kaltinamuoju gimtadienį šventę jo broliai, sesuo, draugai taip pat nurodė, kad įvykio metu kaltinamasis įvykio vietoje nebuvo. Teismas daro išvadą, kad šiuo aiškinimu (apie kaltinamojo nebuvimą įvykio vietoje, kai buvo sužalotas A. M.) nėra pagrindo tikėti, jis vertinamas kritiškai ir kaip noras ar siekimas padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą. Be to, šiuo aiškinimu nėra pagrindo tikėti, nes jis paneigtas kitais įrodymais ir byloje esančiais duomenimis.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad sudavus kirviu į galvą A. M., jis tikrai buvo sužalotas 2014-04-20 apie 22.30 val. Kėdainių rajone, Šėtos seniūnijoje, Pagirių kaimo teritorijoje, prie laužavietės. Tai yra nukentėjusysis smurtą patyrė toje vietoje, kur kaltinamasis šventė gimtadienį ir buvo. Prieš nukentėjusįjį smurtauta tuomet, kai kilo asmeninio pobūdžio konfliktas tarp kaltinamojo S. V. kompanijos ir į įvykio vietą atvykusių asmenų (iš Šėtos). Tą aplinkybę, kad S. V. smurtavo prieš A. M., jam sudavė kirviu į galvą, patvirtina liudytojos I. R. parodymai. Teismas turi pagrindą tikėti I. R. parodymais apie tai, kad S. V. smurtavo prieš A. M., nes įvykio metu ji buvo šalia nukentėjusiojo, net sugriebė kaltinamąjį už rankos, klausė „ką darai“, todėl įtikinama, jog ji gerai matė šalia buvusį ir smurtavusį asmenį, jį įsidėmėjo ir davė teisingus parodymus apie jo atliktus veiksmus. Ši liudytoja parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, o parodymo atpažinti metu atpažino S. V. kaip asmenį, kuris smurtavo ir sužalojo A. M.. Tikima liudytojos I. R. parodymų teisingumu apie kaltinamojo atliktus veiksmus, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šios liudytojos parodymai buvo vienodi, nuoseklūs, atitiko kitus bylos duomenis ir jie nebuvo vienintelis įrodymas byloje. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių I. R. galėtų apkalbėti S. V., nes jie abu patvirtino, kad konfliktų ar piktumų tarp jų nėra buvę. Be to, I. R., K. R. nurodė, kad jau įvykio vietoje buvę asmenys rėkė, kad A. M. kirviu sužalojo V..

Teismas vertina tą aplinkybę, kad liudytojos K. R. parodymai taip pat patvirtina faktą, kad A. M. kirviu sužalojo S. V.. Ši liudytoja taip pat buvo įvykio vietoje, todėl įtikinama, kad ji matė ir teisingai nurodė įvykio aplinkybes, smurtavusį asmenį. Taigi K. R. parodymai atitiko I. R. parodymus, o jų abiejų parodymai apie įvykio aplinkybes atitiko ir liudytojos G. Č. parodymus.

Liudytojai O. V., E. K. patvirtino aplinkybę, kad atvykus greitajai pagalbai, su A. M. buvusi moteris, medikams nurodė, kad nukentėjusysis sužalotas kirviu. Taip pat E. K. patvirtino, kad moteris įvardijo, jog ji matė, kas sužalojo A. M., tai vaikinas apsirengęs šviesiu džemperiu. Taigi, tai teismui leidžia daryti išvadą, kad ši moteris buvo I. R. ir ji buvo mačiusi įvykio (sužalojimo) faktą, todėl jį nurodė medikams. Liudytojos V. V. parodymai patvirtina aplinkybę, kad atvykus į įvykio vietą medikams, ten buvę asmenys įvardijo, kad A. M. sužalotas kirvio pentimi. Tai leidžia daryti išvadą, kad įvykio vietoje buvę asmenys matė nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes ir jas nurodė greitosios medicinos pagalbos medikei.

Be to, faktą, kad smurtavo prieš A. M., kaltinamasis S. V. yra pripažinęs duodamas parodymus ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodymus patvirtinęs parodymų patikrinimo vietoje metu, atlyginęs žalą nukentėjusiajam. S. V. nurodytos aplinkybės apie sužalojimo aplinkybes visiškai sutapo su įvykį mačiusių I. R., K. R. parodymais ir specialisto išvada apie sužalojimo būdą ir panaudoto įrankio pobūdį.

Liudytoja B. U. (tyrėja) paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu S. V. pripažino smurtavęs prieš A. M., nurodė įvykio aplinkybes, parodymus davė gera valia ir niekieno neverčiamas. Tai sustiprina teismo įsitikinimą ir leidžia daryti išvadą, kad įvykio dieną ir įvykio vietoje A. M. sužalojo S. V.. Byloje nėra duomenų, kad A. M. sužalojo ar galėjo sužaloti kitas asmuo, buvęs įvykio metu. Nustatyta, kad iki to laiko, kai kaltinamasis sudavė smūgį kirviu į galvą A. M., šis buvo sveikas, nesužalotas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamasis sudavęs smūgį kirviu nukentėjusįjį sužalojo. Sužalojimo faktas ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtinamas specialisto išvada. Be to, specialisto išvada patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusysis sužalotas smūgiuojant kirvio pentimi, o tai atitinka liudytojų I. R., K. R. parodymus, kad smurto metu panaudotas kirvis, suduota kirvio pentimi.

Teismui nėra pagrindo tikėti kaltinamojo S. V. parodymais apie tai, kad jis nesmurtavo prieš A. M.. Šią išvadą teismas daro dėl tos aplinkybės, kad S. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teisme kito ir nebuvo nuoseklūs. Jo neprisipažinimas paneigtas byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis S. V. 2014-05-06 įtariamojo apklausos metu prisipažino, jog jis 2014 m. balandžio 20 dieną, prie laužavietės Pagirių k., Šėtos sen., Kėdainių r., sužalojo jaunuolį, kuriam vieną kartą kirviu sudavė į galvą iš nugaros pusės. To jaunuolio nepažįsta. Kai tas jaunuolis, kurį jis sužalojo, atvyko, D. Č. nebuvo prie laužavietės, jau buvo išėjęs. Jo tėtis, priėjęs prie laužavietės, susiginčijo su E. K..

Taigi iš šių parodymų matyti, kad S. V. pripažino, kad jis tikrai dar buvo prie laužavietės, kai atvyko tėvas, matė ir žino aplinkybes, kurių priešingu atveju nežinotų, o būtent, kad atvykęs jo tėvas ginčijosi su E. K. ir kad kirviu A. M. sudavė iš nugaros. Ši aplinkybė, jog smūgiuota iš nugaros, visiškai sutampa su I. R., K. R. parodymais. Be to, S. V. nurodė, kad pamatęs, jog jo tėvą muša, jis išsigando, pripuolęs prie tėvo pagriebė nuo žemės, tai yra pievos, šalia tėvo gulinti kirvį, kurį tėvas jau buvo iš rankos paleidęs. Pagriebęs kirvį, nieko negalvodamas priėjo iš nugaros prie jaunuolio ir dešine ranka laikydamas kirvį sudavė tam jaunuoliui vieną kartą į galvą. Tam jaunuoliui sudavė iš išgąsčio, kad neužmuštų tėvo, ir taip pasielgė staiga, pats nesupratęs, kas nutiko. (2 tomas, b. l. 27)

2014-05-13 parodymų patikrinimo vietoje metu S. V. parodė vietą, kur prie laužavietės 2014-04-20 vakare su draugais šventė gimtadienį. Parodė vietą, kurioje stovėjo nukentėjusysis A. M., kai jis A. M. kirviu sudavė į galvą. (2 tomas, b. l. 34-39)

Paminėtas prisipažinimas nebuvo vienintelis S. V. prisipažinimas padarius nusikalstamus veiksmus. Antai, 2014-07-28 įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, S. V. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino 2014-05-06 duotus parodymus, kad kirvio pentimi vieną kartą sudavė A. M. į galvos sritį. (2 tomas, b. l. 31). Taigi, S. V. nurodyta aplinkybė, kad jis sudavė kirvio pentimi, visiškai sutampa su specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad sužalojimai A. M. padaryti smūgiuojant kirvio pentimi. Teismas sprendžia, kad jeigu kaltinamasis nebūtų smurtavęs prieš A. M., tai jam nebūtų žinomos tokios detalios aplinkybės: kur yra įvykio vieta (ją parodė parodymų patikrinimo vietoje metu), kokiam asmeniui ir į kur suduotas smūgis (A. M. į galvą), kuo smūgiuota ir kuria dalimi (kirvio pentimi). Taip S. V. parodymai, kad smurtauta prie laužavietės ir smūgiuota kirvio pentimi, atitinka A. M., I. R., K. R., G. Č. ir kitų liudytojų parodymus.

2014-12-30 papildomo parodymų patikrinimo vietoje metu VTMT Kauno skyriaus patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertei S. B., S. V. parodė, kaip 2014-04-20 vakare kirviu sužalojo A. M.. Ekspertei paprašius parodyti aplinkybes nuvykus į įvykio vietą, S. V. tik tuomet apsigalvojo ir pakeitė poziciją, nurodė, kad dėl nusikaltimo neprisipažįsta ir toliau aplinkybes rodyti atsisako (2 tomas, b. l. 40-43). 2015-04-07 įteikus S. V. galutinį pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, jis pareiškė, kad kaltu neprisipažįsta.

Taip teismas vertina tą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu S. V. buvo pripažinęs kaltę dėl įvykdyto A. M. sužalojimo. Jis neturėjo jokių priežasčių save apkalbėti, jeigu jis to nebuvo padaręs.

Teisme apklaustas kaltinamasis S. V. nurodė, kad įvykio metu jis nebuvo, o tuo metu, kai buvo sužalotas A. M., jis buvo Pagirių miestelyje, senelio namuose, kartu su draugais D. K., V. K., E. J., E. L., J. Š.. Kaip minėta anksčiau, toks aiškinimas prieštarauja I. R., K. R. parodymams ir paties S. V. parodymams, kur jis kaltę pripažino. Be to, įvertinama ta aplinkybė, kad liudytoja D. K. paaiškino, jog A. M. sužalojimo metu ji buvo įvykio vietoje su A. V.. Prokurorui užklausus kaltinamojo, kuo gali paaiškinti savo 2014-05-06 parodymus, kuriuose pripažino kaltę visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, S. V. atsakė, kad tuo metu tyrėja B. U. jam patarė pripažinti kaltę, sakė, kad jam taip bus geriau, bus nutraukta baudžiamoji byla. Tačiau teismas vertina tą aplinkybę, kad prisipažinus kaltu dėl nusikaltimo, kurio neva nepadarė kaltinamasis, „gerai“ negali būti, nes jam gresia baudžiamoji atsakomybė, o kuo pasireikš „gerumas“ kaltinamasis taip ir nesugebėjo paaiškinti. Apklausta liudytoja tyrėja B. U. paaiškino, kad ji pati nežinojo daugelio aplinkybių, bylą buvo tik perėmusi, įvykio vietoje nebuvusi ir nedavusi jokių patarimų S. V., šis pats nusprendė ir išdėstė tokią savo poziciją. Taip liudytojos tyrėjos B. U. parodymai paneigė S. V. aiškinimą, kad tyrėja jam darė poveikį. Ta aplinkybė, kad S. V. atlygino žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, patvirtina faktą, kad jis pripažino kaltumą dėl nusikaltimo padarymo ir siekė lengvinti savo padėtį. Priešingu atveju, nepadarius nusikaltimo, tokie veiksmai nebūtų atlikti.

Vertinant kaltinamojo S. V. gynybinę poziciją ir parodymus, reikia pastebėti ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras neturi jokio išankstinio suinteresuotumo apkaltinti būtent S. V. šio nusikaltimo padarymu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad paraleliai buvo tiriamos ir kitos versijos, pvz., ar sužalojimų A. M. nepadarė D. Č. – buvo sankcionuotas jo telefono klausymas, atliktos apklausos ir pan., tačiau ši versija nepasitvirtino. Konstatuojama, kad D. Č. neturėjo jokio motyvo sužaloti A. M., nes jie yra draugai, iš to paties miestelio, neturi jokių piktumų vienas kitam. Kadangi įvykio vieta yra prie pat laužo, kuris įvykio metu degė, mažai tikėtina, kad jie galėjo vienas kito nepažinti, jei būtų susitikę įvykio vietoje, o juo labiau todėl, kad tą pat vakarą jau buvo susitikę, drabužių nepakeitę. Maža to, pats S. V. pirminėje įtariamojo apklausoje tiesiogiai ir aiškiai nurodė, kad sužalojant jo tėvą, D. Č. įvykio vietoje jau nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir jo tėvas D. V.. Be to, I. R., K. R. nurodė, kad atvykusios jos ieškojo D. Č., jo nerado ir sutiko tik vėliau. Vertintina ir tai, kad būtent S. V., jo broliai ir tėvas turėjo didžiausią suinteresuotumą ginti seserį A. V., keršyti už smurto veiksmus prieš ją. Kaip nustatyta, tėvas ir ėmėsi pirmas keršto veiksmų, tačiau jis pats nukentėjo dar iki sužalojant A. M.. Nenustatyta, kad kiti kaltinamojo broliai ar draugai būtų smurtavę prieš A. M.. Todėl neįtikinama kaltinamojo keliama versija, kad A. M. sužalojo D. Č..

Tikrinant S. V. gynybinę poziciją, kartu su juo buvusių brolių ir draugų aiškinimą, jog neva S. V. iš įvykio vietos automobiliu išvyko dar iki D. Č. apstumdant A. V., vertinami paties S. V. parodymai, kurie yra prieštaringi, todėl netikima ta dalimi, kur jis nepripažįsta kaltumo, ir tikima ta dalimi, kur jis kaltę pripažįsta, nes kaltę pripažįstantys parodymai atitinka kitus bylos duomenis. Kaip ir minėta anksčiau, kitų asmenų (kaltinamojo brolių, sesers, draugų) parodymų dalis (teisinantys ir palankūs kaltinamajam), vertinama kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems įrodymams ir byloje nustatytoms aplinkybėms. Šie asmenys suinteresuoti padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Vertinant minėtų liudytojus parodymus, kur jie aiškina apie tai, kad įvykio metu įvykio vietoje S. V. nebuvo, teismas daro išvadą, kad parodymai skiriasi ir jais nėra pagrindo tikėti. Apklaustas teisme kaltinamojo brolis O. V. parodė, kad S. V. išvyko dar gerokai anksčiau (prieš 2 valandas) iki A. V. konflikto su D. Č.. Tai prieštarauja S. V. kito brolio D. V. parodymams, kad S. V. išvyko vos kelios minutės iki konflikto. A. V. nurodo dar kitaip - ne dvi valandas ir ne kelias minutes, o 10-15 minučių iki jos konflikto su D. Č.. Žymiai mažesnį laikotarpį nurodė ir D. K., J. Š.. Taigi, bent jau O. V. parodymai yra akivaizdžiai neteisingi.

Visgi, šioje byloje ne visi liudytojai, šventę su S. V. gimtadienį, nurodė, kad A. M. sužalojimo metu S. V. nebuvo įvykio vietoje. Antai liudytoja E. L. nurodė, kad S. V. išvažiavo jau kilus triukšmui, prieš tai dar atbėgo A., pasakė, kad prieš ją smurtavo D. Č., tai pasakiusi nubėgo atgal, tik tada kilo triukšmas ir tik po to išvyko S. V.. Liudytoja tuo metu išėjo link S. namų, jis dar nebuvo išvažiavęs, tačiau jai po maždaug 10 minučių atėjus į S. namus, jis jau ten buvo. Būtent šios 10 minučių ir yra sprendžiantis laikotarpis, jo visiškai pakako, kad S. V. suduotų smūgį A. M., tada sėsti į automobilį ir parvažiuoti iki namų. Beje, liudytoja E. L. analogiškai parodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ir jos nėra pagrindo apkaltinti nepastabumu, kadangi ji parodė, jog šventės metu bene vienintelė visiškai nevartojo alkoholio. Gi O. V. parodė, kad įvykio metu jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. A. V. taip pat nurodė vartojusi alkoholį. Liudytojas O. V. paaiškino, kad E. K. jam pasakojo matęs, kaip D. Č., pargriovęs tėvą ir paėmęs iš jo kirvį, po to sudavė kirviu A. M. į galvą. Tačiau šią aplinkybę paneigė pats liudytojas E. K., paaiškinęs, kad tik spėliojo, kas galėjo sužaloti A. M., tačiau pats to nematė, šią aplinkybę liudytojas E. K. vienodai aiškino apklausiamas teisme ir ikiteisminiame tyrime, o taip pat akistatos metu.

Liudytojas E. J. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dar tik išeidinėjo iš įvykio vietos, kuomet A. V. apsiverkusi pasiskundė, jog D. Č. ją tąsė už plaukų, trenkė, dar jis matė atvykusį tėvą D. V., tėvas matė A.. Tik tada E. J. išėjo iš įvykio vietos link S. V. namų ir maždaug pusiaukelėje jį pralenkė S. V. su savo automobiliu. A. su broliu D. ir D. K. nuėjo link laužavietės. Lygiai taip pat liudytojas E. J. buvo paaiškinęs ir 2014-05-05 liudytojo apklausos metu ikiteisminiame tyrime. Tai rodo, kad A. M. sužalojimo metu S. V. buvo įvykio vietoje.

Liudytoja V. K. (S. V. nurodė, kad ji važiavo kartu iš įvykio vietos), apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad jų kompanija nusprendė išeiti nuo laužavietės į S. V. namus būtent todėl, kad nukentėjo A. V.. Taip pat ji dar matė antrą kartą jau po A. pagalbos skambučio atvykusį tėvą D. V. ir tik po to su S. V. išvyko automobiliu, dar kartu vyko J. Š.. Iš šių jos parodymų yra akivaizdu, kad po A. V. konflikto su D. Č., atvykus tėvui D. V. aiškintis ir keršyti, S. V. dar nebuvo išvykęs iš įvykio vietos. V. K. nurodė, kad pėsčiomis iki S. namų reikėtų eiti apie 10 minučių, taigi yra visiškai realu, kad automobiliu važiuodami jie aplenkė E. J. ir E. L., ėjusius pėsčiomis. Tai patvirtina šių liudytojų parodymus.

Be to, šioje byloje apklausta liudytoja I. R. patvirtino tiesiogiai mačiusi, kas sužalojo A. M., netgi pagavusi šį asmenį už rankos. Ši liudytoja dar 2014-04-20, apklausta iš karto po įvykio, parodė, kad būdama prie laužavietės pamatė, kaip jaunuolis kirviu vieną kartą sudavė A. M. į galvą. Po smūgio A. pargriuvo, prarado sąmonę. Jaunuolis, kuris sužalojo A., pabėgo. Jis buvo apie 20-25 metų, lieso kūno sudėjimo, tamsiomis kelnėmis, šviesiu džemperiu su užrašu priekyje. To vaikino, kuris sužalojo A., anksčiau nepažinojo. Prie laužavietės D. Č. nebuvo (1 tomas, b. l. 42-43). 2014-05-02 parodymo atpažinti metu liudytoja I. R. atpažino būtent S. V. kaip tą asmenį, kuris kirviu sužalojo A. M.. Atpažino iš veido bruožų ir nurodė, kad matė, kaip jis kirviu vieną kartą sudavė A. M. į galvą, po to ji šį asmenį sugriebė už rankos ir pasakė „ką darai“ (1 tomas, b. l. 45-47). 2014-05-02 papildomos apklausos metu liudytoja I. R. parodė, kad būdama prie laužo matė, kaip O. V. pastūmė A. M., po ko A. M. griuvo ir kartu pargriovė šalia stovėjusią G. Č.. Po to jos 2014-05-02 atpažintas jaunuolis sudavė kirviu į galvą A. M., kuris tuo metu bandė kelti pargriuvusią G. Č.. Iš šių parodymų matyti, kad liudytoja I. R. skiria brolius V. pagal išvaizdą, be to, ji logiškai paaiškino ir aplinkybes, kaip atpažino A. M. sužalojusį asmenį: ji namuose per interneto tinklalapį „Facebook“ įvedė pavardę V. ir peržiūrėjo V. duomenis ir nuotraukas, atpažino tą asmenį, kuris kirviu sužalojo A. M., tai yra S. V.. Būtent tokias atpažinimo aplinkybes patvirtino liudytoja K. R.. Tai parodo, kad I. R. neturėjo jokio suinteresuotumo, kurį asmenį atpažinti – nuotraukose jie visi jai buvo tiesiog nepažįstami vaikinai (1 tomas, b. l. 48-49). 2014-11-20 papildomos apklausos metu liudytoja I. R. parodė, kad po to, kai buvo sužalotas A. M., S. V. įvykio vietoje nematė (1 tomas, b. l. 50-51). Tai patvirtina aplinkybę, kad iš karto po A. M. sužalojimo S. V. išvyko iš įvykio vietos, todėl ir spėjo grįžti namo anksčiau už pėsčiomis ėjusius draugus. Tą aplinkybę, kad iš karto po smurto kaltinamasis pasišalino ir įvykio vietos, S. V. pripažino apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, siekiant patikrinti liudytojos I. R. parodymus: atliktas parodymų patikrinimas vietoje ir 2014-12-30 parodymų patikrinimo metu liudytoja I. R. Kėdainių r. Pagirių kaime parodė, kaip ir kokioje vietoje 2014-04-20 vakare buvo sužalotas A. M.. Nurodytos aplinkybės visiškai atitinka jos parodymus, duotus liudytojo apklausų metu. Parodymų patikrinimo metu dalyvavo VTMT ekspertė S. B. (1 tomas, b. l. 52-55); 2015-03-23 liudytoja I. R. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apklausta teisėjo ji davė visiškai analogiškus parodymus savo ankstesniems parodymams (1 tomas, b. l. 57-59). Maža to, jos galimas suinteresuotumas byloje buvo patikrintas ir klausantis D. Č. telefoninių pokalbių su ja, iš kurių matyti, kad jis piktinasi, kad įtariamas sudavęs smūgį A. M., o I. R. tam pritaria. Teismas daro išvadą, kad liudytoja I. R. neturi suinteresuotumo apkalbėti kaltinamąjį S. V. arba ginti D. Č.. Byloje įrodyta ir nėra jokių abejonių, kad liudytoja I. R. tikrai buvo įvykio vietoje, šios aplinkybės niekas neginčija. Iš liudytojų I. R., G. Č. ir K. R., nukentėjusiojo A. M. parodymų yra nustatyta, kad visi šie keturi asmenys atvyko į įvykio vietą kartu, automobiliu, jų tikslas buvo parvaryti D. Č. automobilį, kadangi D. Č. buvo neblaivus. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas G. V., kuris parvežė A. M. pas G. Č. namo, o taip pat kaltinamojo tėvas D. V. (matė atvažiuojančias automobiliu I. R. ir G. Č. prie autobuso stotelės, o vėliau ir įvykio vietoje). Visi keturi jie vienodai parodė, ir jų parodymai visiškai sutampa ir vieni kitus atitinka, kad atvažiavus į įvykio vietą ir išlipus, pirmas ėjo A. M., paskui jį G. Č., po jos I. R., o tada K. R.. Ir būtent ši tvarka visiškai atitinka jų nurodytas aplinkybes, kurias šie asmenys galėjo matyti – O. V. pastumtas A. M. prarado pusiausvyrą ir nevalingai pastūmė G. Č., kuri pargriuvo. Ši matė, kaip buvo pastumtas A. M., o pargriuvusi jau nematė, kas vyko jai už nugaros. I. R. nematė, kaip buvo pastumtas A. M., bet matė, kad parkrito G. Č., ir matė, kaip A. M. ją kėlė. Taip pat ji matė, kad prie A. M. pribėgo jaunuolis ir sudavė jam kirviu į pakaušį – visos šios aplinkybės vyko jai matant, per ištiestos rankos atstumą, todėl ji pagavo už rankos asmenį, kuris smurtavo prieš A. M.. K. R. buvo už I. R., todėl matė suduotą smūgį A. M., matė, kaip I. R. pagavo sudavusį vaikiną už rankos, šį asmenį tikrai matė. Visa ši aplinkybių grandinė yra logiška, atitinka realybę ir taip pat rodo, kad šie keturi asmenys nėra susitarę, kokius parodymus reikia duoti.

Pažymėtina ir dar viena aplinkybė – liudytoja I. R. iš karto po įvykio, dar būdama įvykio vietoje, jau kalbėjo, kad matė ir gali atpažinti asmenį, kuris sužalojo A. M.. Tai apklausiamas teisme patvirtino liudytojas E. K.. Taip pat ir GMP gydytoja V. V. parodė, kad įvykio vietoje buvo kalbama, kad A. M. buvo suduota kirvio pentimi į galvą. Šią aplinkybę galėjo pasakyti tik I. R. ir K. R., kadangi visi kiti asmenys šioje byloje parodė sužalojimo momento nematę. Jei I. R. bei K. R. matė smūgį tiek detaliai, kad žino kuo ir net kuria vieta suduota, ir tai visiškai atitinka teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G1000/14(02) bei teismo medicinos ekspertės S. B. parodymus apie A. M. sužalojimo būdą, tai jos tikrai matė ir asmenį, kuris sužalojo A. M..

Liudytojo D. Č. parodymai šiai bylai yra reikšmingi tiek, kad jis pripažįsta turėjęs konfliktą su A. V., apsižodžiavęs, neigia tampęs ją už plaukų. Iš to aišku, kad atvykus kaltinamojo tėvui D. V. su kirviu rankoje, D. Č. suvokė, kad jam gresia pavojus. Todėl realu, kad jis pabėgo iš įvykio vietos ir paliko automobilį. Liudytojas D. Č. nurodė nematęs A. M. sužalojimo, kiti liudytojai taip pat nurodo, kad įvykio metu jis ten nebuvo, todėl šis aiškinimas įtikinamas. Tai, beje, patvirtino ir liudytoja A. V. 2014-04-29 apklausos metu, kad atvykus tėvui, ji parodė jam D. Č., nematė, ar D. Č. tėvui kažką padarė, bet matė tėvą pargriuvusį, o D. Č. matė bėgantį tolyn link lentpjūvės. Vėlesnėje apklausoje A. V. mėgino keisti parodymus ir aiškinti, kad D. Č. įvykio vietoje buvo ilgiau, tačiau tokius jos parodymus paneigė pats jos tėvas D. V., 2014-10-29 apklausoje parodęs, kad A. pasakius, jog ją tampė D. Č., jam paklausus, kur D. Č. yra, A. pasakė, jog nėra, kažkur dingo, po ko jis D. Č. ir nebematė, matė tik E. K. ir būtent su juo susistumdė, tai vyko dar iki ateinant moterims – I. R. ir G. Č.. Taigi, D. Č. negalėjo nei pats sužaloti A. M., nei matyti, kas tai padarė. Kaip jau minėta, D. Č. neturėjo jokios priežasties žaloti A. M., ir mažai tikėtina, kad būtų nepažinęs savo draugo, nes degė laužas, buvo apšviesta, tokioje šviesoje, kokioje I. R. su K. R. aiškiai matė kirvį, o I. R. matė ir įsidėmėjo iš viso jai nepažįstamą asmenį – S. V..

Teisme buvo pagarsinti liudytojos D. V. (kaltinamojo motinos) parodymai. Šie parodymai nepatvirtina paties sužalojimo fakto, tačiau reikšmingi kai kuriais aspektais. Nustatyta, kad ji iš automobilio į įvykio vietą atėjo tik išgirdusi triukšmą, tai yra jau po įvykio. Iš šios liudytojos parodymų nustatyta tai, kad atvykus jai su kaltinamojo tėvu į įvykio vietą ir šiam nuėjus su kirviu, triukšmas pasigirdo labai greitai, iki 5 minučių. Tai patvirtina aplinkybę, kad jei S. V. iš karto po konflikto išvyko automobiliu namo, tai realu manyti, kad jis spėjo aplenkti einančius pėsčiomis asmenis ir namo grįžti anksčiau už juos. Byloje nustatyta, ir tą patvirtino liudytojai V., kad nuo įvykio vietos iki V. namų atstumas apie 1 km, jį galima įveikti per 5 minutes. Be to, D. V. nurodė aplinkybę, jog būdama prie sužeisto jaunuolio girdėjo, kad kažkas sušuko, jog nuvažiavo automobilis. O juk vienintelis automobilis, kuris ne atvažiavo, o nuvažiavo – tai S. V. automobilis. Ir jei tai buvo sakoma šaukiant, vadinasi, buvo manoma, kad tas automobilis yra susijęs su įvykiu.

Šioje byloje yra ir liudytojų, kurie teigia, jog S. V. tikrai iš įvykio vietos išvažiavo anksčiau, nei buvo sužalotas A. M.. Visų pirma tai J. Š.. Ji nurodė, jog išvyko kartu su S. V. ir V. K., palikusi įvykio vietoje D. V., O. V., A. V., D. K., E. L., Deividą ir E. J.. Tačiau E. J. ir E. L., net ir V. K., apklausta teisme, paneigė tokius J. Š. parodymus. Liudytojos J. Š. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, ypač turint omenyje ne vieno liudytojo parodymus, kad ji yra ar bent įvykio metu buvo S. V. mergina. Liudytoja J. Š. taip pat parodė, jog jai su V. K. ir S. V. grįžus į S. V. namus, po kokių 10 minučių parbėgo į kiemą D. K., paskui ją E. L. kartu su E. J., kurie vienas per kitą pasakojo, kad prie laužavietės kažkas trenkė A. V., tuomet Akvilė paskambino tėvui D. V., kuriam atvykus jis, tai yra tėvas D. V., turėjo kirvį, kad norėjo ginti Akvilę, tai V. tėvui kažkas sudavė. Šie parodymai prieštarauja kitiems liudytojų parodymams. Liudytoja D. K. paaiškino, jog A. pasakius, kad ją tampė už plaukų ir sudavė į veidą, kad ji paskambino tėvui, D. K. teigia ne bėgusi į S. V. namus, o priešingai – su A. grįžusi prie laužavietės ir buvusi ten iki pat tėvo atvykimo, tėvo sužalojimo, po kurio, kaip nustatyta, iš karto buvo sužalotas A. M.. Taip pat ir iš E. L. bei E. J. parodymų matyti, jog išeidami jie tik žinojo, kad A. nukentėjo ir girdėjo triukšmą. Tačiau daugiau įvykio detalių nežinojo, todėl atėję į S. V. namus negalėjo detaliai pasakoti aplinkybių, kurių nepasakojo ir teismui. Todėl J. Š. parodymus, kaip ir D. K., reikia vertinti kritiškai, kaip prieštaraujančius kitiems įrodymams.

Vertinant A. V. parodymus taip pat kyla pagrįstų abejonių, kadangi jie prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Jau visiškai aiškiai nustatyta, kad A. M. į įvykio vietą atvyko automobiliu kartu su I. R., K. R. ir G. Č.. Visgi A. V. teigia, jog jų kompanijai išeinant į S. V. namus, prie laužavietės buvo pasilikusi ji, T. G., jaunuolis su motociklu (dauguma V. kompanijos liudytojų vaikiną su motociklu įvardino kaip A. M.), D. Č., O. V., P. K.. A. V. nurodė, kad po įvykio gulėjo sužalotas tas vaikinas (kuris buvo atvykęs motociklu). Taigi, teismas daro išvadą, jog nerealu, kad A. M. galėjo būti tuo pačiu metu ir su D. Č. bei P. K., ir su I. R., K. R. bei G. Č. bei važiuoti automobiliu į įvykio vietą. Peršasi išvada, kad liudytoja A. V. arba painioja dalyvaujančius asmenis, arba įvykių seką, arba nori padėti broliui. Be to, jos parodymai nesutampa net su jos tėvo parodymais – buvo vistik D. Č. tėvui atvykus ar jau buvo pasišalinęs. Bet kuriuo atveju jos parodymų negalima laikyti objektyviais.

Teismas, apibendrindamas šiuos duomenis, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog A. M. sužalojo S. V., sudavęs jam kirvio pentimi į galvą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. V. nusikalstamą veiką būtina perkvalifikuoti iš LR BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į LR BK 135 straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina faktą, kad A. M. kirviu sužalojo S. V.. Jis sudavė smūgį kirviu A. M. į galvą ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nepasitvirtino kaltinimo dalis, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Nustatyta, kad į įvykio vietą atvyko kaltinamasis, jo giminaičiai ir draugai, kurie šventė gimtadienį. Po kiek laiko į įvykio vietą, kur buvo kaltinamasis, jo broliai, sesuo, draugai, atvyko vaikinai iš Šėtos. Tarp jų buvo D. Č., kuris kibo prie A. V. (kaltinamojo sesers), ši iškvietė tėvus, į įvykio vietą atvyko kaltinamojo tėvas D. V., kuris atsivežė kirvį. Taigi nustatyta, kad tarp S. V. kompanijos ir atvykusių asmenų kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, kuris peraugo į smurtinius veiksmus. Konfliktas tęsėsi, ir jo metu nenustatytas asmuo (iš atvykusių Šėtiškių) smurtavo prieš D. V. (kaltinamojo tėvą), dėl ko šis nukrito. Tai pamatęs S. V. nuo žemės paėmė nukritusį kirvį ir sudavė juo šalia tėvo buvusiam vaikinui, šiuo atveju A. M.. Taigi, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamajam susidarė įspūdis, jog tėvas nukentėjo nuo atvykusių iš Šėtos asmenų, šalia buvusio asmens ir todėl jis smurtavo prieš A. M., norėdamas apginti tėvą nuo prieš jį smurtavusių asmenų. Teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo siekis buvo ginti tėvą, o ne smurtauti be priežasties. Jis sudavė A. M. neįsitikinęs, ar šis kaltas, ar ne dėl tėvo nukritimo. Byloje nustatyta, kad tikrai S. V. smurtavo prieš nukentėjusįjį jau po to, kai prieš jo tėvą buvo panaudotas fizinis smurtas ir jis pamatė gulintį tėvą. Taigi byloje nėra nustatyta, jog kaltinamasis be jokios priežasties smurtavo prieš nukentėjusįjį, turėjo tikslą pažeisti viešąją tvarką. Byloje nustatyta, kad konfliktas kilo dėl abiejų pusių, tai yra tiek kaltinamojo kompanijos, tiek buvusių įvykio vietoje kitų asmenų (šėtiškių) asmeninio konflikto. Smurtas panaudotas dėl asmeninio konflikto, bet ne dėl chuliganiškų paskatų, viešoji tvarka nebuvo pažeista. Be to, nustatyta, kad konfliktas truko trumpą laiką, tamsiu paros metu, konfliktui kilti įtakos turėjo kitų įvykio vietoje buvusių asmenų neteisėti veiksmai.

Pažymėtina, kad chuliganizmo subjektyvusis požymis yra kaltė, pasireiškianti tiesioginės tyčios forma. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Tačiau šioje byloje kaltinamojo tyčia padaryti viešosios tvarkos pažeidimą ar chuliganiškos paskatos nenustatytos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis padarė LR BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą. Esant šios aplinkybėms teismas daro išvadą, kad yra įstatyminis pagrindas kaltinamojo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti.

Kaltinamasis S. V. padarė nusikaltimą, todėl jis baustinas, skirtina bausmė.

Skiriant bausmę S. V. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamasis S. V. padarė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis S. V. yra jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Šėtos seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad S. V. gyvena su tėvais, mokosi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, mandagus, tvarkingas, visada paslaugus, šeimoje ir visuomenėje elgiasi gerai, tagi seniūnijos seniūno charakterizuojamas gerai ir teigiamai. VšĮ Kėdainių PSPC neregistruotas, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, mokosi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, taip pat nėra duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų kaltinamąjį. Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ikiteisminio tyrimo metu jis atlygino 7000 litų (tai atitinka 2027,34 Eur) neturtinę žalą, nukentėjusiojo atsiprašė, susitaikė.

Šalinama iš kaltinimo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą S. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatyta, kad įvykio vakarą S. V. gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau nėra surinkta pakankamai duomenų, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

S. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam galima atidėti bausmės vykdymą vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Civiliniai ieškiniai:

Nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį 6000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (2 tomas, b. l. 117-118 ). Nurodė, kad iš viso neturtinė žala jam padaryta 10000 litų, kas atitinka 2896,20 Eur, dalis žalos (7000 litų) atlyginta ikiteisminio tyrimo metu, ją atlygino kaltinamasis S. V. gera valia.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad kaltinamasis nusikaltimu jam padarė turtinės ir neturtinės žalos. Turtinę jam padarytą žalą įvertina 450 Lt arba 130,33 Eur suma – tai žala dėl sukruvintų rūbų, kuriuos dėl to teko išmesti (pasiliko Kauno klinikų skyriuose, kur buvo stacionare gydomas), be to, kelis mėnesius tęsėsi gijimas po galvos traumos, buvo silpna, negalėjo imtis fizinės ar protinės veiklos, darbo. Turėjo ir papildomų išlaidų vaistams, geresniam sveikatą stiprinančiam maitinimuisi, atsirado daugiau transporto išlaidų.

Taip pat nurodo, kad jam padaryta didelė neturtinė žala, kadangi jis iškentėjo nemažai fizinio skausmo per gydymo procedūras ir po to gyjant kaukolės lūžiui ir žaizdai bei dėl smegenų sutrenkimo, patyrė ir dabar dar patiria dvasinius išgyvenimus dėl galimų neigiamų galvos sužalojimo pasekmių, tai sukėlė užsitęsusią emocinę depresiją, nepatogumus dėl to, kad dabar jau nėra toks sveikas, kaip anksčiau iki sužalojimo, turės visados ypatingai saugoti galvą nuo bet kokio galimo stipresnio fizinio sukrėtimo, ypatingai turi vengti galvos perkaitimo ar peršalimo. Tai ne tik diskomfortas, sąlygotas paminėtų rizikos faktorių, bet ir būtinumas ilgam atsisakyti daugelio veiklos sričių, pomėgių, sporto. Gerai supranta, kad buvusi sveikata jam jau visiškai nesugrįš, negalės gyventi kaip anksčiau – iki nusikaltimu jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Mano, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo jam padarytą neturtinę žalą galima įvertinti 10000 Eur, tai būtų pagrįsta ir teisinga. Tačiau jis yra linkęs atsižvelgti į tai, kad S. V. dar ikiteisminio tyrimo metu geranoriškai žalai atlyginti sumokėjo 7000 Lt, arba 2027,34 Eur. Jis taip atlygino jo patirtą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos. Atsižvelgdamas, kad dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui įtariamasis S. V. atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos, jam 7000 Lt sumokėjo tuo metu, kai piniginės lėšos buvo labai reikalingos, jo geranoriškai tuo metu sumokėtą sumą užskaito beveik dvigubai, t. y. šiuo civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje reiškia žalos atlyginimo reikalavimą 6000 Eur. Taip pat prašo iš kaltinamojo S. V., pripažinus jį kaltu, priteisti jo naudai 1040 Eur turėtas išlaidas advokato paslaugoms byloje apmokėti pagal pridedamus mokėjimo kvitus (2 tomas, b. l. 19, 20).

Civilinis ieškinys tenkinamas, kadangi pagrįstas ir įrodytas. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad padarytas sunkus nusikaltimas, juo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Tikima nukentėjusiojo aiškinimu, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl jam padaryto sužalojimo ir po to patyrė nepatogumus (sunkiai sužalota galva, lūžo kaukolė, iškentėjo fizinį skausmą, teko gydytis, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, tenka atsisakyti kai kurių veiklos sričių, būtina saugoti galvą). Įvertinus visas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma nėra per didelė ar neprotingo dydžio. Taip pat nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo S. V. priteisti 1040 Eur turėtas išlaidas advokato paslaugoms byloje apmokėti pagal pridedamus mokėjimo kvitus. Prašymas pagrįstas, įrodytas (2 tomas, b. l. 19, 20), todėl tenkinamas.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 6473,80 Lt (tai atitinka 1874,94) civilinį ieškinį A. M. gydymo išlaidoms atlyginti, pridėjo civilinį ieškinį pagrindžiančius duomenis (1 tomas, b. l. 32, 33, 35). Nurodė, kad A. M. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, paslaugos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, suteiktų paslaugų kaina 6473,80 Lt. Kauno teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas, įgijo teisę iš atsakingo asmens (S. V.) reikalauti atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos apmokėjo gydymo įstaigoms gydymo išlaidas, turėjo išlaidų ir patyrė turtinę žalą. Ji priteistina iš kaltinamojo, nes dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta, jis buvo gydomas gydymo įstaigoje, o gydymo išlaidas atlygino Valstybinė ligonių kasa.

Proceso išlaidomis pripažintina suma, kuri teismo išmokėta kompensuojant kelionės išlaidas liudytojai V. V.. Taip iš teismo lėšų liudytojai V. V. apmokėta 7,18 Eur (2 tomas, b. l. 179, 180). Proceso išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo S. V..

Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skirti įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, iš S. V. priteisti 6000 Eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovui A. M..

Iš S. V. priteisti 1040 Eur (turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M..

Tenkinti civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, iš S. V. priteisti 1874,94 Eur (A. M. gydymo išlaidoms atlyginti) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (sąskaita LT217300010002484333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).

Iš S. V. priteisti 7,18 Eur proceso išlaidas (kelionės išlaidos apmokėtos liudytojai V. V.) valstybei.

Daiktus: skaitmeninę laikmeną – kompaktinę plokštelę palikti saugoti prie bylos. Bliuzoną grąžinti S. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė