- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-94-227/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- Lietuvos
- Atsakovas
- A. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-94-227/2012
NUTARTIS
2012 m. vasario 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos kariuomenė apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2065-837/2011 pagal ieškovo Lietuvos kariuomenė ieškinį atsakovui A. P. dėl materialinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10774,80 Lt materialinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad atsakovas A. P., tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos karys 2004-10-18 Anykščių rajone, Beržinės kaimo teritorijoje, neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos kariuomenei priklausančio automobilio Chevrolet M1028 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės ir apgadintos transporto priemonės. Atsakovas Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. Tuo pačiu nuosprendžiu iš ieškovo buvo priteista 3000 Lt vienam iš nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti. Pagal tarp ieškovo ir draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ sudarytą taikos sutartį ieškovas bendrovei sumokėjo 7091,43 Lt sumą, kurią sumokėjęs turi teisę išsiieškoti iš atsakovo regreso tvarka. Dėl Lietuvos kariuomenei priklausančio automobilio Chevrolet M1028 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ieškovas patyrė 683,37 Lt žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovo Lietuvos kariuomenė ieškinį atsakovui A. P. dėl materialinės žalos atlyginimo atmetė, priteisė iš ieškovo 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų A. P. bei 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nustatė, kad atsakovas A. P., tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos karys 2004-10-18 Anykščių rajone, Beržinės kaimo teritorijoje, neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos kariuomenei priklausančio automobilio Chevrolet M1028 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-10-18 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės ir apgadintos transporto priemonės. Atsakovas Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, jam skirta 16 MGL (2000 Lt) bauda (b.l. 14-20). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-266/2008 nustatyta, jog A. P. 2004-10-18 vykdė vado įsakymą, vairavo automobilį tarnybos metu, todėl A. P. atžvilgiu ieškiniai dėl neturtinės žalos atmesti. Lietuvos kariuomenei priklausantis automobilio Chevrolet M1028 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomosios civilinės atsakomybės draudimu pagal draudimo polisą AFA Nr. 0230827, todėl atlyginti dėl autoįvykio trečiajam asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą turėjo draudikas ADB RESO Europa. Teismas vadovavosi CK 6.264 str. 3 d. nustatančia, kad jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar didelis neatsargumas. Atsižvelgė į tai, kad A. P. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d., t.y. kad jis padarė neatsargią nusikalstamą veiką. Kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą A. P. tyčios ar didelio neatsargumo nebuvo nustatyta, laikė, kad ieškinys yra atmestinas. Kadangi atsakovas A. P. vairavo automobilį tarnybos metu, vykdydamas teisėtą vado įsakymą, pripažino, kad jo civilinė atsakomybė šalintina ir LR Karių materialinės atsakomybės įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. pagrindu.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti pilnai.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė CK 6.264 str. 3 d., LR karių materialinės atsakomybės įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. įtvirtintas normas, kas, vadovaujantis CPK 330 str. sudaro pagrindą sprendimo panaikinimui. Vadovaujantis krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 26 str. 2 d. numatyta, kad karys atsako už jam perduotą, patikėtą ar skirtą saugoti tarnybos turtą, pinigines lėšas ir kitas materialines vertybes, o kario materialinę atsakomybę už turto praradimą ar žalos turtui padarymą nustato įstatymai. Atsakovas autoįvykio metu buvo profesinės karo tarnybos kariu, t.y. turėjo kario statusą, todėl jam turi būti taikomos ne CK 6.264 str. 3 d. nuostatos, o, kaip specialaus statuso subjektui, specialus - LR karių materialinės atsakomybės įstatymas, nustatantis tikrąją karo tarnybą atliekančių ir kario statusą turinčių asmenų materialinės atsakomybės už žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos institucijoms, sąlygas, ribas, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas netaikydamas atsakovui materialinės atsakomybės klaidingai aiškino pateisinamos tarnybinės rizikos sampratą, netinkamai taikė ir LR karių materialinės atsakomybės įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. nuostatą. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-266/2008 neginčijamai nustatyta, kad atsakovas, 2004 m. spalio 18 d. eidamas tarnybines pareigas - štabo ir aprūpinimo kuopos transporto būrio remonto skyriaus autoelektriko - vairuotojo, t.y. tarnybos metu, ir vykdamas į pratybas organizuojamas Pabradės centriniame poligone, savo vienasmeniais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, ko pasekoje įvyko eismo įvykis ir buvo sužaloti žmonės, t.y. baudžiamojoje byloje, kuri turi prejudicinę galią, konstatuota, kad pagrindinė sąlyga autoįvykiui kilti buvo būtent tik atsakovo veiksmai sankryžoje išvažiuojant ir sudarant kliūtį pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam automobiliui. Atsakovas turėjo pareigą laikytis nustatytų kelių eismo taisyklių reikalavimų, tinkamai ir savalaikiai atsižvelgti į esamas meteorologines sąlygas, nuolat elgtis rūpestingai ir apdairiai, todėl aplinkybės, kad jis, nors ir vykdydamas tarnybinę pareigą, asmeniškai nesilaikė kelių eismo taisyklių negali būti pripažįstama pateisinama tarnybine rizika. 2004 m. spalio 18 d. tarnybos interesai iš atsakovo nereikalavo kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo ir neatsargaus veikimo vairuojant transporto priemonę bendrojo naudojimo keliais, o kaip tik sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių. LR karių materialinės atsakomybės įstatymo 2 str. 2 d. 2 p. ir 3 p. numato, kad kariai pagal šį įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos turtui bei tretiesiems asmenims, kurią ir įstatymų nustatyta tvarka atlygino krašto apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos arba kitos institucijos, kuriose kariai tarnauja. Kadangi atsakovas žalą padarė nusikalstama veika (kaltumas nusikaltimo padarymu nustatytas nuosprendžiu), todėl vadovaujantis minėto įstatymo 7 str. 2 d. 1 p. atsakovas materialiai atsako už visą dėl jo kaltės Lietuvos kariuomenės patirtą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo ji atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas sudarė su draudiku taikos sutartį, prisiėmė prievolę dėl 7091,43 Lt bei 3000 Lt išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, nors buvo suėję senaties terminai ir tuo pagrindu būtų ieškinys atmestas (CK 1.131 str. 1 d). Atsakovas padarė neatsargią nusikalstamą veiką, dėl to pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis šiais kriterijais bei protingumo ir teisingumo principais, savo 2011-11-18 sprendime pagrįstai pritaikė CK 6.264 str. 3 d. normas. Vadovaujantis LR karių materialinės atsakomybės įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, atsakovas netrauktinas materialinėn atsakomybėn, nes žalą padarė dėl pateisinamos tarnybinės rizikos. Jei K. M. MPB Geležinio vilko bataliono Transporto būrio vado įsakymu nebūtų reikėję papildomai paimti ir nuvežti į Pabradės poligoną technikos detalių, tai būtų automobiliai važiavę kolonoje, nebūtų iškilęs rizikos faktorius dėl karinio automobilio šalutiniame kaimo kelyje ir nebūtų buvę eismo įvykio. Teigia, kad jis važiavo leistinu greičiu, stebėjo kelio ženklus, sustojo prie sankryžos, tačiau nepastebėjo, kad nuo kalniuko dideliu greičiu atvažiuoja lengvasis automobilis, todėl neteisinga teigti, kad jis specialiai nesilaikė kelių eismo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, prašo taikyti LR karių materialinės atsakomybės įstatymo 4 str. 1 p., numatantį, kad profesinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip trys profesinės karo tarnybos kario mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai. Prašo taikyti LR karių materialinės atsakomybės įstatymo 5 straipsnio 1 d. 5 p., numatantį, kad, kai žala padaryta dėl to, kad karys netinkamai įvertino galimą neigiamą aplinkos veiksnių (meteorologinių sąlygų, kitų asmenų veiksmų ir pan.) įtaką savo veikos rezultatams, nors ir galėjo tai numatyti, jei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais įprastinėmis sąlygomis jo veika būtų vertinama kaip pakankamai atsargi, atsižvelgti į jo finansinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Byla perduotina specialiai teisėjų kolegijai teismingumo klausimui išspręsti.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas – Lietuvos kariuomenė – valstybės ginkluotos gynybos institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos bei oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. Atsakovas A. P., tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos karys 2004-10-18 Anykščių rajone, Beržinės kaimo teritorijoje, neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos kariuomenei priklausančio automobilio Chevrolet M1028 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-10-18 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės ir apgadintos transporto priemonės. Ieškovas reiškia atsakovui ieškinį dėl materialinės žalos atlyginimo sugadinus ieškovo turtą, taip pat regreso tvarka reikalauja iš atsakovo grąžinti tai, kiek ieškovas sumokėjo žalos atlyginimo draudikui, tretiesiems asmenims. Atsakovas autoįvykio metu buvo profesinės karo tarnybos kariu, t.y. turėjo kario statusą, todėl sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą yra taikomas LR karių materialinės atsakomybės įstatymas, nustatantis tikrąją karo tarnybą atliekančių ir kario statusą turinčių asmenų materialinės atsakomybės už žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos institucijoms, sąlygas, ribas, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarką. Karių materialinės atsakomybės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kario padaryta materialinė žala, esant visiškos materialinės atsakomybės sąlygoms, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka pagal krašto apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos arba kitų institucijų, kuriuose kariai tarnauja, ieškinius. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t.1, b.l. 216). Vadovaujantis Karių materialinės atsakomybės įstatymo 22 str., karys, padaręs žalą tretiesiems asmenims, kuri buvo atlyginta krašto apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, atlygina krašto apsaugos sistemos institucijai padarytą žalą šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Karių materialinės atsakomybės įstatyme konkrečiai nėra įvardijama, kuris – bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas nagrinėja tokio pobūdžio ginčus.
Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje laikomasi nuostatos, kad sistemiškai aiškinant viešosios teisės aktų - Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant dėl atsakovo (kario) materialinės atsakomybės, visų pirma, aktualios specialiame teisės akte (Karių materialinės atsakomybės įstatyme) įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios karių materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką, aptariamasis ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos kariuomenė v. R.K.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, dėl rūšinio teismingumo yra pagrindas kreiptis į specialią teisėjų komisiją.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją prašymu išspręsti bylos pagal Lietuvos kariuomenė ieškinį atsakovui A. P. dėl materialinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą .
Nutartį kartu su byla išsiųsti Specialiai teisėjų kolegijai per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir apie tai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis.