- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- ATP-328-290/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08181-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo K. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimu K. C., pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas: pagal ATPK 127 str. 2 d. – 30 eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 eurų bauda su su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Administracinė nuobauda K. C. paskirta už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 13 d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir kliudė stovintį automobilį ,,Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo apgadindamas abi transporto priemones. Po susidūrimo nepasiliko eismo įvykio vietoje ir nepranešęs policijai iš jos nuvažiavo. Šiais veiksmais K. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutrauki. Mano, kad teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos. Anot jo, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 str., 286 str. 2 d. nuostatas, neištyrė visų bylos aplinkybių bei tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, todėl padarytos išvados dėl pažeidimo įvykio sudėties jo veiksmuose buvimo negali būti laikomos pagrįstomis. Nesutikdamas su teismo išvada, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga, kad jo išdėstyta įvykių versija bei kaltės neigimas yra tik gynybos versija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės, nurodo, kad jis jokio teisės pažeidimo nepadarė. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jo vairuojama transporto priemonė ir nukentėjusiosios transporto priemonė būtu susidūrę ar apgadintos dėl įvykusios situacijos. Skundo autoriaus tvirtinimu teismas nesivadovavo LVAT praktika, susijusia su pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažeidimais. Taip pat teismas nesivadovavo LVAT praktika dėl įrodymų vertinimo, asmens pripažinimo kaltu. Anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teismas pažeidė ATPK 257 str. numatytus reikalavimus dėl įrodymų vertinimo, kadangi visiškai neteisingai bei nenuosekliai vertino jo parodymus ir byloje patikrinktus įrodymus. Teigia, kad 2015 m. spalio 28 d. paaiškinime ištiesų neneigia, kad 12, 13, 14 d. galėjo važiuoti automobiliu, tačiau ne prie „(duomenys neskelbtini)“, ir kad jokio įvykio nepadarė, tyrėjas jam paaiškino, jog kažkokį įvykį matė liudytojai, todėl paaiškinime jis ir nurodė, kad liudytojų teigimu išvažiuodamas iš ,, (duomenys neskelbtini)“, kliudė kitą automobilį. Anot apelianto, iš liudytojo P. P. parodymų akivaizdu, kad automobilio valstybinius numerius jis įsidėmėjo dalimis, kaip minėjo gal tik pirmas raides, o draugas kiek suprantama skaičius. Be to, liudytojas nurodė, kad jis mano jog ten buvo vyras, nors jis nematė kas vairavo, tik įtaria. Šio liudytojo apibūdinti autoįvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimai absoliučiai neatitinka jo auomobilio apgadinimų, nes pareigūnai užfiksavo tik automobilio kablio plastiko įtrūkimą, o pats kablys ir kitos automobilio dalys neapgadintos. Vertindamas liudytojo L. B. parodymus, apeliantas teigia, kad akivaizdu, jog liudytojas nusirašė nuo kito liudytojo automobilio numerį, jis jo nematė pats. Be to, šio liudytojo apibūdinti autoįvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimai taip pat neatitinka jo automobilio galimų apgadinimų. Mano, kad dėl tokių liudytojų parodymų kyla klausimas, ar jo automobilis apskritai dalyvavo autoįvykyje. Taip pat atkreipia dėmesį į liudytojos R. C. parodymus, kad ji tą dieną buvusi prie „(duomenys neskelbtini)“ ir galėjusi sukelti autoįvykį, tačiau, ji smūgio nejuto. Apelianto teigimu, teismas sugalvojo aplinkybes apie pareigūno nuvykimą į jo tėvų namus ir jo mamos paaiškinimus. Anot jo, iš liudytojo pareigūno V. O. parodymų akivaizdu, kad apeliantas tyrėjui sakė, jog ne jis vairavo, liudytojas tai patvirtino, tačiau sukūrė istoriją su skambučiais jo mamai ir kitomis išgalvotomis aplinkybėmis, kad galėtų patraukti jį administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
K. C. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Nagrinėjamu atveju apeliantas neigia savo kaltę nurodydamas, kad atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. jis patrauktas, neįrodžius, jog tikrai jo automobilis dalyvavo autoįvykyje, taip pat nepaneigus galimybės, kad jo automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo – R. C.. Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė visapusiškai ištyręs administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, todėl nepritaria šiai apeliacinio skundo autoriaus išsakytai pozicijai. Pažymėtina, kad iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas, konstatuodamas 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. dispozicijose numatytų pažeidimų sudėties požymių buvimą K. C. veiksmuose, vadovavosi ištirtų įrodymų visetu. Nustatant minėtas aplinkybes, buvo atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 1), pareigūno V. O. tarnybinį pranešimą bei jo paaiškinimus teisme (b. l. 2, 48-50), tyrėjo K. A. tarnybinį pranešimą (b. l. 3), eismo įvykio schemą (b. l. 4), A. M. paaiškinimą (b. l. 5), liudytojų L. B. ir P. P. paaiškinimus ir parodymus, duotus teismo posėdžio metu (b. l. 6, 7, 38-41), paties K. C. paaiškinimu (b. l. 8), liudytojo rašteliu (b. l. 9), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 11), dokumentų kopijomis (b. l. 13), foto nuotraukomis (b. l. 14-17), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 20-22). Pastebėtina, kad duomenys, pateikti tyrimo medžiagoje užfiksuojant juos eismo įvykio vietos schemoje bei transporto priemonių techninės apžiūros aktuose yra neabejotini, objektyvūs, tikslūs, atlikti nesuinteresuotų, nešališkų, kompetentingų asmenų – pareigūnų. Duomenų apie tai, kad liudytojai L. B., P. P. ir V. O. būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi ir veiktų priešingai apelianto interesams nėra. Liudytojai įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėju nėra susieti jokiais ryšiais, davė parodymus prisiekę ir pasirašę, todėl pagrindo teigti, kad jų paaiškinimai yra neteisingi ar prieštaringi, nėra. Šių liudytojų parodymų ir kitų duomenų visumos vertinimas pagrindžia, kad būtent K. C. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats pažeidėjas K. C. savo paaiškinime pats pripažino, jog įvykio dieną vairavo jam priklausantį automobilį, nurodė, kad smūgio nepajuto, todėl nuvažiavo (b. l. 8). Vėlesnis nurodytų aplinkybių neigimas ir jo iškelta versija, kad įvykio dieną jam priklausantį automobilį galėjo vairuoti buvusi sutuoktinė, kuri nurodytu automobiliu taip pat naudojasi, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apelianto paaiškinimuose ir teisme nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai, tyrimo metu surinktiems nenuginčytiems faktiniams duomenims, bei yra objektyviai niekuo nepagrįstos. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutarimą K. C. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimą nepakeistą ir K. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.