Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-05-26 · Civilinė byla Nr. 2A-350-102/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-25Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-26
Bylos Nr.
2A-350-102/2011
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-01041-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pirm.), Romualdas Januška (pran.), Birutė Valiulienė
Atsakovas
L. Z.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-350-102/2011Proceso Nr. 2-15-3-01041-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4; 121.18 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų : Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos(pranešėjas) ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. Z. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-857/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams A. V. ir L. Z. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras Biržų rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti regreso tvarka iš bendraatsakovių A. V. ir L. Z. solidariai 14 506,28 Lt nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. dėl atsakovo A. V., vairavusio L. Z. priklausančią transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta AB „Rokiškio sūris“ priklausanti transporto priemonė VOLVO FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. civilinė atsakomybė, vairuojant nurodytą transporto priemonę, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 1.1 p. bei veikdama ieškovo vardu, autoįvykio metu apgadinto automobilio savininkui AB „Rokiškio sūris“ atlygino padarytą žalą, išmokėjo 14 506,28 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas nurodytos sutarties 2.1.3 p., AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 14 506,28 Lt draudimo išmoką. Ieškovas pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymo) 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Bendraatsakoviai gera valia žalos neatlygino.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovų A. V. ir L. Z. solidariai 14 506,28 Lt nuostolių atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 217,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui, iš atsakovo A. V. priteisė 175,69 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu išlaidų ieškovui bei iš atsakovų priteisė po 15,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad pagal TPVCAPD įstatymo 4 str. Lietuvos Respublikoje valdomas ir naudojamas transporto priemones jų savininkai privalo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių draudiko biurui sumokėjus draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę, biuras turi teisę reikalauti, kad asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Biržų rajono policijos komisariato pažyma patvirtina, kad atsakovas A. V. kaltas dėl eismo įvykio. Atsakovė L. Z., būdama automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, nevykdė įstatymu nustatytos pareigos apdrausti turimą transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesiėmė priemonių užtikrinti, kad nedrausta transporto priemone nebūtų galima pasinaudoti (automobilis buvo paliktas atsakovės namo kieme nerakintas, o jame palikti automobilio užvedimo rakteliai). Todėl, vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., abiems atsakovams atsiranda atsakomybė ieškovui už eismo metu padarytus nuostolius(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-325/2008).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. Z. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą, jos atžvilgiu ieškinį atmesti. Nurodo, kad iš jos solidariai su A. V. ieškovui žalos atlyginimas priteistas nepagrįstai. Dėl 2007 m. rugpjūčio 1 d. eismo įvykio kaltu pripažintas jai priklausantį privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs A. V.. Teismas laikė, kad už padarytą žalą ji turi atsakyti solidariai su žalą padariusiu asmeniu, nes nesiėmė priemonių užtikrinti, kad nedrausta transporto priemone nebūtų galima pasinaudoti. Automobilis nebuvo draustas privalomuoju draudimu, nes nebuvo ketinama jį toliau eksploatuoti, buvo numatyta jį atiduoti į metalo laužą. Atsakovas A. V. pripažino, kad jis automobilį paėmė savavališkai, dėl eismo įvykio kaltę pripažįsta ir sutinka žalą atlyginti. Sąlygos, kad bet kas galėtų pasiimti automobilį, specialiai nebuvo sudarytos. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais žalą turėtų atlyginti A. V..

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad TPVCAPD įstatymo nuostatos įpareigoja savininką apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol transporto priemonė bus įregistruota (TPVCAPD įstatymo 4 str. 1 ir 2 d.). Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d., žalą padaręs transporto priemonės vairuotojas ir transporto priemonės savininkas, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį, už padarytą žalą atsako solidariai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog jai priklausanti transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. rugpjūčio 1 d. įvykusio eismo įvykio metu ar iki jo buvo užvaldyta neteisėtai. Automobilis buvo paliktas nerakintas, palikti užvedimo rakteliai. Ieškovas atlygino autoįvykio metu padarytą žalą, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., turi teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos draudimo išmokos tiek iš asmens atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. Biržų r., kelio Biržai-Pandėlys-Rokiškis 5,92 km dėl atsakovo A. V., vairavusio L. Z. priklausančią transporto priemonę – automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta AB „Rokiškio sūris“ priklausanti transporto priemonė – automobilis VOLVO FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas Z. R.(b.l. 6-8). Atsakovo A. V. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“ vykdydama su ieškovu sudarytą 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 1(b.l. 9-11), nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygino nukentėjusiai AB „Rokiškio sūris“, išmokėdama 14 506,28 Lt draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui AB „Rokiškio sūris“ išmokėtą draudimo išmoką (b.l. 19-21).

Teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPD įstatymo 1 str. 1 d.). Transporto priemonių draudimas yra privalomas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek jas naudojančių asmenų turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, atsižvelgiama į tai, kad naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.). Tai lemia įstatymu numatytą transporto priemonių privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Pagal TPVCAPD įstatymo 4 str. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, o už draudimo sutarties sudarymą atsakingas transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad atsakovės L. Z. vardu registruotas automobilis, kurį vairavo A. V. ( šioje byloje bendraatsakovis ), tokiu draudimu nebuvo apdraustas. Įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių draudikų biurui sumokėjus draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę, biuras įgyja teisę reikalauti, kad asmuo, atsakingas už žalos padarymą, tiek ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nuosavybės teisėmis priklausė L. Z. ir apeliantė tos aplinkybės neginčija (b.l. 7). L. Z. tiek atsiliepime į ieškinį bei triplike, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde nurodė, kad privalomuoju draudimu automobilio neapdraudė, nes juo nesinaudojo, ketino parduoti į metalo laužą ir mano, jog ji praradusi galimybę valdyti automobilį dėl neteisėtų A. V. veiksmų, neturėtų solidariai su A. V. atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad A. V. automobilį pasiėmė savavališkai, o ji specialiai nesudarė sąlygų tam, kad automobiliu galėtų pasinaudoti kiti asmenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų(CPK 178 str), t.y. dėl savavališko atsakovo A. V. automobilio paėmimo nesikreipė į policiją, neužtikrino, kad privalomuoju draudimu nedrausto automobilio negalėtų paimti ir juo pasinaudoti pašaliniai asmenys, nes automobilis buvo paliktas nerakintas, jo užvedimo rakteliai buvo palikti automobilyje, ką patvirtino teismo posėdyje atsakovas A. V.. Tokiu būdu, šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika. Šioje byloje keliamas solidariosios atsakomybės taikymas ne dėl žalos padarymo bendrais veiksmais, bet dėl solidariosios atsakomybės taikymo įstatymo 23 str. 1 d. pagrindu. Atsakovės L. Z. atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju minėto Įstatymo pagrindu solidarioji atsakomybė tenka abiems atsakovams – A. V., kaltam dėl eismo įvykio, ir L. Z. kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkei neužtikrinusiai, kad jai priklausančiu automobiliu negalėtų pasinaudoti bendraatsakovis A. V.. . Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Įstatymo 4 str. ir 23 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias ieškovas turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iš to asmens reikalauti sumokėtą išmoką tretiesiems asmenims, t. y. taikyti subrogaciją.

Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Netenkinus apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos 5,40 Lt , susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, priteisiamos iš atsakovės (apeliantės) L. Z. valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5,40 Lt išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (Valstybinė mokesčių inspekcija, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teisėjai: Romualdas JanuškaBirutė ValiulienėZina Mickevičiūtė