- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 1-162-873/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- V. K.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Adolfas Remeikis
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyv. teistas: 1) 1986 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK), galiojusio iki 2003-05-01, 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 47 ¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1993 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 152 str. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 46 str., nuteistas lygtinai, nustatant 2 metų bandomąjį laiką; 3) 1996 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 162 ⁴ str., 162 ⁵ str., 329 str. 2 d., 274 str. 2 d., 274 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6000 Lt bauda su turto konfiskavimu ir teisės dirbti darbą, susijusį su komercine, ūkine ir finansine veikla atėmimu 3 metams; 4) 1996 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 274 str. 2 d., 208 str., 42 str. laisvės atėmimu laisvės atėmimu 4 metams ir 6000 Lt bauda su turto konfiskavimu ir teisės dirbti darbą, susijusį su komercine, ūkine ir finansine veikla atėmimu 3 metams; 5) 2007 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. areštu 50 parų; 6) 2008 m. sausio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 1 d. ( 3 epizodai) 10 MGL (1285 Lt) bauda; 7) 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. ( 4 epizodai), 182 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams; 8) 2009 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams; 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi bausmė, paskirta 2009 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, subendrinta su bausme pagal 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir 2008 m. sausio 29 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams ir 10 MGL (1285 Lt bauda); 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str., lygtinai paleistas neatlikus 4 mėnesių 25 dienų bausmės; teistumas neišnykęs; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, melagingai žadėdamas V. K. per darbuotojus, dirbančius jo įmonėje Vokietijoje, pinigus perduoti perkamo automobilio savininkui, tarpininkauti nuperkant automobilį Vokietijoje, iš anksto žinodamas, kad pažado neištesės, 2012 m. spalio 4 d., apie 12.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiojo V. K. 1100 avansinį mokėjimą, savo įsipareigojimų neįvykdė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam V. K. priklausančius 1100 litų.
R. B. kaltę pripažino iš dalies, duodamas parodymus paaiškino, kad jis bendravo su V. K. Veikliųjų žmonių bendrijoje. V. K. pradėjo kalbėti, kad jam reikia automobilio, kartu su juo rinkosi automobilį. V. K. išsirinko tą automobilį, R. B. paskambino, nuderėjo kainą, jis gavo aikštelės adresus, telefonus. V. K. padavė 1000 Lt, R. B. galvojo, kad tai už darbą, už jo sugaištą laiką. Juo labiau jis pats siūlėsi – kiek jam už tą reikalą reikia. Užstatas buvo perduotas, yra kvitas iš aikštelės Vokietijoje, kad priimta 300 eurų. Matomai, V. K. nuvažiavo į Vokietiją, matė tą automobilį, kodėl nenupirko, R. B. nežino. V. K. atėjo pas R. B. į namus, iškėlė skandalą, reikalavo grąžinti pinigus. Po to jis nesileido į dialogą, parašė pareiškimą. V. K. rinkosi automobilius pas R. B. namuose. R. B. įmonė Vokietijoje vykdo darbus. R. B. įmonei reikėjo keleto statybininkų, jis paskambino V. K. paklausti. Po to V. K. pasakė, kad ieško automobilio, klausė, gal R. B. gali pasiūlyti. R. B. per pažįstamus pasiūlė kelis modelius, V. K. netiko, tada R. B. pasiūlė atidaryti tinklapį ir ieškoti, pasakė, kad V. K. išvers. Išsirinko iš www.mobile.de. Buvo automobilio aprašas, kaina. R. B. telefonu nuderėjo 1500 eurų. Jis skambino iš V. K. telefono. Telefonu R. B. pasakė, kad žmogus nori rezervuoti tą automobilį, atvažiuos jau pats. Jo paprašė palikti 300 eurų užstatą. V. K. tiko tas automobilis, jam R. B. pasakė persiųsti tuos pinigus, o V. K. paprašė padėti R. B.. R. B. pasakė, kad jo žmogus gali nuvažiuoti, sumokėti, paimti kvitą. Tą dieną pokalbis baigėsi, kai buvo pasakyta, jog reikia palikti užstatą. Pokalbis tęsėsi kitą dieną, vėl atvažiavo pas R. B.. Žmogus, dirbantis su R. B. Vokietijoje, nuvežė į aikštelę, sumokėjo tuos 300 eurų, paėmė kvitą. Kai susitarė su V. K., sekančią dieną R. B. žmogus paėmė 300 eurų, V. K. R. B. atvežė 1100 Lt, atitinkančią 300 Lt eurų sumą. R. B. nežino, ar automobilis buvo nupirktas. Žino, kad V. K. buvo Vokietijoje, toje aikštelėje. Buvo prašyta grąžinti pinigus, R. B. negrąžino. Vokietijoje buvo perduoti asmeniniai R. B. pinigai. Žmogus, kuris perdavė pinigus, yra R. B. partneris. Jis paskui paskambino R. B., sakė, kad paštu atsiųs vekselį. Jis sumokėjo savo pinigus, po to išskaičiavo iš R. B. uždarbio. R. B. neteikė reikšmės, kada jis nuskaičiavo tuos pinigus. Jei perki daiktą, atsisakai pirkti, užstatas lieka pas pardavėją. R. B. suprato, kad užstatas negrąžinamas. Po to R. B. pradėjo galvoti, kad tie 1100 Lt yra jam už darbą, R. B. surado tą automobilį, padėjo, suderino, nusiderėjo. Kodėl V. K. automobilio nenupirko, nežino, gal kažko nesuderėjo, jam negrąžino, tada sugalvojo atvažiavęs per policiją, teismą atsiimti šituos pinigus. Skelbime, pagal kurį skambino, buvo nurodyti įmonės duomenys, atsiliepė vyras, su juo kalbėjo vokiškai. Kaina buvo virš 6000 eurų, V. K. pasakė, kad jam tiktų iki 5000 eurų. Baigęs pokalbį R. B. pasakė, kad reikia apsispręsti. Tada dar kartą paskambino, pasakė, kad ima tą automobilį, atvažiuos žmogus, išrašys kvitelį. R. B. sakė V. K. pervesti pinigus į sąskaitą, bet V. K. to nedarė. R. B. tą pačią dieną paskambino pažįstamam Rozenhaime, kvitą iš aikštelės gavo gal po 3-4 dienų po pokalbio su V. K.. R. B. sakė L. P., kad gavo kvitą, jam rodė. Iš V. K. R. B. 1100 Lt gavo kitą dieną po pokalbio, R. B. žmogus nuvežė pinigus, kai sumokėjo, pranešė telefonu. Miestas, kuriame R. B. partneris vykdo veiklą – Rosenhaimas, nuo Hanoverio jis yra poros šimtų kilometrų atstumu, už kelionės išlaidas R. B. neatlygino. Partneris įnešė užstatą savo vardu, pinigai buvo sumokėti, kad to automobilio niekas neparduotų, kol atvažiuos iš Lietuvos į Vokietiją.
Papildomai R. B. paaiškino, kad esminis dalykas yra tai, jog jo misija buvo padėti surasti ir susitarti dėl automobilio, o ne jį atvežti. V. K. yra sumokėjęs R. B. pinigus, šiuos pinigus jis pasiliko sau. Su pardavėju R. B. buvo susitaręs, kad tas automobilis yra rezervuotas. V. K. jo klausė, kiek reikia sumokėti, R. B. pasakė, jog 4-5 procentų nuo sumos. V. K. atvažiavo, pareikalavo grąžinti pinigus, jei būtų ėjęs į dialogą, būtų sugebėjęs atiduoti pinigus. Po to prasidėjo R. B. baimės, melavimas be priežasties. R. B. tikrai paėmė pinigus, bet faktas tas, kad automobilio rezervacija tikrai buvo, dėl ko V. K. automobili nenupirko, R. B. nežino. Kai V. K. pasakė, kad nori to automobilio, R. B. pakalbėjo su tuo vokiečiu, R. B. finansinė padėtis buvo sunki, buvo mėnesio pabaiga, reikėjo mokėti už butą, jis pasinaudojo situacija. R. B. pasakė V. K., kad tie pinigai įeis į bendrą automobilio kainą, nenurodė būdo, kaip tie pinigai pasieks pardavėją, pasakė abstrakčiai, kad Vokietijoje dirba jo žmonės. Pinigus R. B. nusprendė pasilikti sau, kai juos atvežė V. K.. R. B. susitarė su vokiečiu, kad jis nuleistų kainą, jei V. K. būtų nupirkęs automobilį, nebūtų to pajautęs, nes jam tiko kaina.
Akistatos tarp R. B. ir V. K. 2012 m. lapkričio 26 d. protokolo duomenimis, R. B. teigė, kad 1100 Lt spalio 4 d. jis iš V. K. nepriėmė ir jis jam šių pinigų neperdavė ( b. l. 34-37).
R. B. apklausos ikiteisminio tyrimo 2012 m. lapkričio 21 d. protokolo duomenimis, jis parodė, kad iš V. K. 300 eurų nepriėmė, nežadėjo per pažįstamą, dirbantį Vokietijoje, perduoti vokiečiui pinigus ( b. l. 33).
Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad su R. B. jis susipažino, kai šis atliko bausmę Rasų kolonijoje, bendrija lankydavo kalinius. Po to R. B. lankėsi susirinkimuose. Spalio mėn. pradžioje R. B. paskambino V. K., pasakė, kad jam reikia žmonių dirbti Vokietijoje. V. K. užsiminė, kad jo mašina „byra“, paklausė, gal R. B. ką žino. R. B. atsakė, kad turi sąrašą, galima aptarti. V. K. atvažiavo pas R. B., jis siūlė tris automobilius, kurie visai nedomino. R. B. pasakė, kad galima internete surasti automobilių pardavėjų. V. K. patiko vienas modelis, būtent tas „Ford Mondeo“. Kaina buvo lyg 5900 eurų, V. K. pasakė, kad ji per didelė. R. B. pasakė, jog galima paskambinti ir nusiderėti, tai yra įmonės mašina, iš karto bus 1000 eurų pigiau, jeigu išveš iš Vokietijos. R. B. paskambino, pasakė, kad dar 300 eurų nusiderėjo. Kaina pasidarė 4400 eurų, tada sudomino V. K., jis pasakė, jog reikia tik pinigų surasti. Kada pradėjo galvoti, kaip pasiekti Vokietiją, R. B. pasakė, jog jis ten dirba, turi draugų, sutiks, nuveš. V. K. klausė, kiek jam visa tai atsieis, R. B. sakė, kai jis nupirks, tada, kiek galės, jam sumokės. Kiek V. K. jam bus skolingas, neaptarinėjo. R. B. sakė, kad jo draugas gali nuvežti pinigus, kadangi vokietis reikalauja 300 eurų. Kitą dieną V. K. atvežė 1100 Lt, jam dar kartą buvo patvirtinta, kad vokietis tuoj važiuos savo firmos statybos reikalais į tą pusę, jam reikės nusukti 100 km, Vokietijoje tokie atstumai yra juokingi. Jis paims tuos popierius, sutvarkys viską juridiškai ir atsiųs. R. B. pinigus pasiėmė, tarėsi, kad kitą dieną jau bus vokas su patvirtinančiais dokumentais. Kitą dieną vokas neatėjo. Tada V. K. suprato, kad tai yra apgavystė. V. K. paskambino L. P., paklausė, ar jis moka vokiečių kalbą. L. P. atsakė, kad moka anglų. L. P. paskambino V. K. nurodytu telefonu, atsiliepęs žmogus angliškai pasakė, kad gali kalbėti rusų kalba, nes jis yra rusas – I.. Jie viską aptarė, tada L. P. paskambino V. K.. V. K. paskambinęs paklausė, ar jis parduoda automobilį, ar skambino žmogus iš Lietuvos, ar suderėjo avansą. Jis pradėjo juoktis, pasakė, kad Vokietijoje nėra avansų, jeigu domina automobilis, gali atvažiuoti, jį palaikys. V. K. klausė, ar buvo kalba apie 300 eurų, pardavėjas tai paneigė. Tada V. K. klausė dėl kainos, pardavėjas pasakė, jog kaina 5900 eurų, jis nežada jo parduoti pigiau. Tada V. K. aiškiai suprato, kad yra apgautas. Tą patį vakarą jis pasikvietė L. P. eiti kartu pas R. B.. Atėjus R. B. pradėjo neigti, apie pinigų grąžinimą nesikalbėjo, sakė, kad viskas perduota, laiškas tuoj ateis. Išėjus iš buto L. P. liko pakalbėti su R. B.. V. K. nuvyko į Vokietiją spalio 10 d., kitoje aikštelėje pirko automobilį, užvažiavo pas pardavėją Ilja, jis pasakė, kad gali parašyti V. K. patvirtinantį popierių, jog negavo jokio avanso. Prieš važiuodamas į Vokietiją, kada jau žinojo, jog yra apgautas, V. K. paskambino R. B., padarė pokalbio garso įrašą. V. K. buvo teigta, kad R. B. kolega, kuris dirba Vokietijoje, nuveš pinigus, pardavėjui perduos savo pinigus, V. K. perduos pinigus R. B., o jie po to susitikę atsiskaitys. Taip pat V. K. paaiškino, kad pardavėjas jam pasakė, jog R. B. pasiūlė kalbėti rusiškai, jis atsisakė.
Liudytojas L. P. paaiškino, kad jis atstovauja Veikliųjų žmonių bendriją, per susitikimus Rasų pataisos namuose susitiko R. B., tuo metu jis atliko bausmę. Kai jis išėjo į laisvę, pas juos lankėsi. 2012 m. atėjo į susirinkimą, tą dieną jie atėjo dviese su V. K.. Po susirinkimo V. K. pasakė, jog perka automobilis, jam padeda R. B.. Po savaitgalio V. K. paskambino, paprašė kartu nueiti pas R. B., nes V. K. jam perdavė avansą Vokietijoje esančiam pardavėjui, jam kilo įtarimą, kad R. B. pasisavino avansą. Nuėjus pas R. B. V. K. pasakė, jog R. B. jį apgavo, šis turi grąžinti pinigus. Po to L. P. dar bendravo dviese su R. B., norėjo suprasti, kas vyksta. Taip pat V. K. prašė L. P. paskambinti pardavėjui į Vokietiją, bandė kalbėti angliškai, nes vokiškai nemoka, pradavėjas pradėjo kalbėti rusiškai. L. P. paklausė, ar žmogus perka pas jį automobilį, pardavėjas patvirtino, kad jam kažkas skambino iš Lietuvos. L. P. klausė, ar yra perduotas avansas, pardavėjas pasakė, kad jokio avanso negavo. Šią informaciją L. P. perdavė V. K.. V. K. nuskrido į Vokietiją, susitiko su tuo žmogumi, gavo raštišką patvirtinimą, kad to avanso jis negavo.R. B. teigė, jog avansas buvo sumokėtas, jis gaus paštu vekselį, tai patvirtinantį. Vėliau R. B. paskambino L. P., pasakė, kad turi vekselį. V. K. tuo metu buvo Vokietijoje. L. P. klausė R. B., kur yra vokas, R. B. atsakė, jog kažkur yra. Tada L. P. pasiūlė R. B. prie jo paskambinti tam pardavėjui ir paklausti, ar jis gavo avansą. R. B. atsakė, kad telefone neturi kreditų. Tada L. P. siūlė skambinti iš savo telefono, R. B. atsisakė, R. B. pripažino, kad gavo pinigus, sakė, jog tuos pinigus išsiuntė per savo žmogų pardavėjui, vekselis ateis paštu. L. P. buvo keista, nes tiesiog padarai pavedimą, pinigai nueina. Buvo sugalvota tokia schema, kad R. B. paprašo savo žmogaus Vokietijoje, jog šis nuvežtų ir įteiktų, kaip pas tą žmogų turėjo atsidurti pinigai, L. P. nežino. Papildomai L. P. paaiškino, kad jam kaltinamasis nurodė esąs Balčiūnas.
V. K. 2012 m. spalio 19 d. skundo duomenimis, jis kreipėsi dėl to, kad 2012 m. spalio 4 d. jis R. B. bute perdavė avansą už perkamą automobilį, t. y. 300 eurų sumą atitinkančią sumą, kuris bus nuvežtas R. B. kolegos, dirbančio netoli automobilio pardavėjo. R. B. garantavo pinigų perdavimą, čekio pateikimą kitą dieną, kurį jo kolega turėjo atsiųsti oro paštu. V. K., pats paskambinęs į Vokietiją, sužinojo, kad jokio avanso negavo. R. B. pinigus grąžinti atsisakė ( b. l. 3-5).
V. K. daiktų dokumentų pateikimo 2012 m. lapkričio 26 d. protokolu ( b. l. 13) pateikto raštelio duomenimis, I. F. negavo užstato iš V. K. už automobilį „Ford Mondeo“, registruotą 2008-09-29, vin (duomenys neskelbtini), raštelio data – 2012-10-10 ( b. l. 14-15).
Apžiūros 2013 m. balandžio 25 d. protokolo duomenimis, perklausius garso įrašą, pateiktą V. K. daiktų dokumentų pateikimo 2012 m. lapkričio 26 d. protokolu ( b. l. 13), girdėti, kaip R. B. į klausimą dėl avanso teigia, jog šiandien turėtų ateiti laiškas, jame bus parašyta 300 eurų, tas, kas mokėjo, pavardė, už kokį automobilį ir t. t. ( b. l. 16-20).
R. B. teisiamajame posėdyje pateikto kvito ( b. l. 105, 106, 112) duomenimis, nurodyta suma – 300 eurų, data – 2012-10-05, vieta (duomenys neskelbtini), gavėjas – (duomenys neskelbtini), mokėtojas – Ford Mondeo R.J. 2008 M. M.. Pranešimo duomenimis ( b. l. 105, 110, 115), užregistruota veikla - sausa patalpų apdaila, veiklos pradžia – 2010-11-25, duomenys apie asmenį – R. B., įmonės vieta – (duomenys neskelbtini). Užrašų knygelės lapo, kurio data - 2012 m. rugpjūčio 20 d., duomenimis ( b. l. 105, 107), nurodytas telefono numeris + (duomenys neskelbtini), vardas pavardė M. M..
R. B. pripažino gavęs iš nukentėjusiojo 1100 Lt, tačiau savo kaltę dėl apgaule įgyto turto neigė. Kaltinamojo pozicija dėl priežasties, kodėl jam buvo perduoti pinigai, nebuvo nuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad jokių pinigų negavo. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog gavo pinigus, tačiau juos per savo verslo partnerį perdavė į Vokietiją, vėliau teigė, kad pinigus jis gavo, tačiau juos paėmė sau kaip atlygį už tarpininkavimą padedant pirkti automobilį, taip pat teigė, kad jis nusiderėjo automobilio kainą, o V. K. nurodė, jog šie pinigai įeina į kainą, V. K., jei būtų pirkęs automobilį, nebūtų pasigedęs duotų pinigų, nes jam galutinė kaina tiko.
Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, kaltinamojo parodymais netiki, juos atmeta.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. K. parodymais, jog kaltinamasis jam teigė, kad 300 eurų atitinkanti suma – 1100 Lt, įeina į perkamą automobilio kainą, pinigus Vokietijoje perduos R. B. partneris, o jie paskui tarpusavyje atsiskaitys, nukentėjusysis, patikėjęs kaltinamuoju, jam perdavė pinigus, tačiau kaltinamasis juos pasiėmė sau.
Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo L. P., bendravusio su kaltinamuoju, parodymai, kaltinamojo pateikto lapo, kurį jis teisiamajame posėdyje įvardino kvitu, duomenys, kuriais, už perkamą automobilį Vokietijoje, neva, 2012-10-05 buvo sumokėtas 300 eurų avansas.
Aptartais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis paėmė iš nukentėjusiojo V. K. 1100 avansinį mokėjimą melagingai žadėdamas per darbuotojus, dirbančius jo įmonėje Vokietijoje, pinigus perduoti perkamo automobilio savininkui, tuo būdu šį svetimą, nukentėjusiojo, turtą apgaule užvaldė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo versija apie tai, jog jis negavo pinigų iš nukentėjusiojo, paneigta garso įrašo, kuriame jis pripažįsta gavęs pinigus, duomenimis, liudytojo L. P. ir nukentėjusiojo V. K. parodymais. Kaltinamojo R. B. versija apie tai, kad pinigus iš nukentėjusiojo jis gavo kaip atlygį už darbą, paneigta nukentėjusiojo parodymais apie tai, jog jam nuvykus į Vokietiją paaiškėjo, kad dėl jokio kainos sumažinimo nebuvo sutarta, asmeniui, skambinusiam iš Lietuvos dėl automobilio pirkimo, pardavėjas siūlė kalbėtis rusų kalba, tačiau R. B. telefonu toliau bendravo vokiečių kalba, kurios, tuo pačiu pokalbio turinio, nukentėjusysis nesuprato. R. B. versija apie tai, kad jis buvo nuderėjęs automobilio kainą, todėl nukentėjusysis net nebūtų pajautęs, jog sumokėjo už darbą R. B., paneigti tais pačiais nukentėjusiojo parodymais dėl to, jog nuvykus į Vokietiją jis sužinojo, kad apie jokį kainos sumažinimą nebuvo sutarta.
Apibendrindamas, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis keitė parodymus derindamas juos prie tyrimo ir teisme nustatytų aplinkybių, tačiau jo parodymai yra nelogiški, prieštaraujantys patys sau, todėl jais teismas netiki, atmeta.
Kaltinamojo kaltė yra įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.
V. K. byloje pareiškė 1100 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ( b. l. 11).
Kaltinamasis R. B. savo kaltės ir ieškinio nepripažino. Nusikalstama veika nukentėjusiajam padaryta 1100 Lt turtinė žala, ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, tenkintinas.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis teistas (b. l. 49), administracine tvarka baustas (b. l. 48), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 63); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 64).
R. B. nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė būdamas teistas, yra 6 kartus teistas už sukčiavimą, slėpėsi nuo teismo, buvo skelbta jo paieška. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis, įvertinus nedidelį nusikalstama veika padarytos žalos dydį, tuo pačiu, nedidelį pavojingumą, nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatyto vidurkio.
Kaltinamajam R. B. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 42-3). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, R. B. pakeista į suėmimą, paskelbta jo paieška ( b. l. 172-173). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi R. B. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams nuo 2014 m. balandžio 2 d. ( b. l. 195-196). R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina. Kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę
Garso įrašas CD laikmenoje ( b. l. 24) saugotinas su byla.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 9 d.
Į paskirtą bausmę įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. gegužės 9 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
V. K. ieškinį tenkinti, priteisti iš R. B. 1100 Lt V. K. naudai.
Garso įrašą CD laikmenoje ( b. l. 24) saugoti su byla.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.