Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Silvai Sandienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. K ieškinį atsakovei O. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui E. Ž. ir institucijoms, teikiančioms išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas į ieškovo ieškinį (b.l. 54-56) ir ieškinio papildymą (b.l. 152-153). Išvadoje nurodoma, kad ieškovas su dukra gyvena name, su patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikas name turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi daiktai ir baldai. Mergaitė tarnybos darbuotojams nurodė, kad gyventi pas motiną nenori, nes ji piktnaudžiauja alkoholiu bei dažnai ją bara.Išvadą teikianti institucija mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaiko interesus. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė ieškovo ieškinį. Nurodė, kad patikrinus ieškovo gyvenimo sąlygas buvo nustatyta, kad vaikas prižiūrėtas tinkamai, gyvenimo sąlygos yra geros ir atitinka vaiko interesus. Prašoma priteisti išlaikymo suma pilnai atitinka ir įstatymo normas ir kasacinio teismo suformuotą praktiką. Dėl papildomo ieškinio reikalavimo neprieštaravo.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas į ieškovo ieškinį (b.l. 68-73). Kurioje nurodo, kad atsakovė gyvena trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), butas įkeistas, antstolis skelbė turto varžytines. Atsakovė nedirba, darbo biržoje neregistruota. Atsakovės teigimu ji neprieštarauja, kad dukra laikinai pagyventų pas tėvą, tačiau kategoriškai nesutinka, kad būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta. Išvadą teikiančios institucijos nuomone ieškovo ieškinys pareikštas vaiko interesais. Skyriaus darbuotoja kalbėjosi su nepilnamete po to kai mama ją sumušė. Nepilnametė buvo labai išsigandusi, nenorėjo grįžti pas mamą ir išreiškė norą gyventi su tėvu. Posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atšovė ieškinį palaikė.

Teisme tiesiogiai išklausyta nepilnametės A. K. nuomonė. Mergaitė nurodė, kad mama mėgsta išgerti, ją vadina visokiais žodžiais, važinėja pas drauges. Pas tėtį geresnės sąlygos, su tėčio drauge E ir jos sūnumi sutaria gerai. Kai gyvendavo su mama laisvalaikį leisdavo su tėčiu, nes mama arba dirbdavo, arba ilsėdavosi. Mergaitė nurodė, kad kol buvo gyva močiutė, dažniau gyvendavo pas močiutę. Gyvenimas su mama jos nedžiugino. Mergaitė nurodė, kad prieš jai persikeliant gyventi pas tėtį mama ją skriaudė. Mama neleisdavo tėčiui rašyti, skambinti, nuvažiuoti pas jį. Mama ją mušė, nes ji rašė tėčiui ir nedavė jai telefono. Mergaitė nurodė, kad su mama gyventi nenorėtų. (b.l. 121-122).

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinį bei jo papildymą juose išdėstytais motyvais. Nurodė, kad nuo to laiko kai dukra persikėlė pas jį gyventi iki šiol mergaitės nuomonė nepasikeitė, ji nori gyventi kartu. Nurodė, kad netrukdys atsakovei bendrauti su nepilnamete dukra pagal dukros norus. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su ieškovo reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, kadangi dukra išreiškė savo norą gyventi su tėvu. Nesutiko su ieškinio papildymu dėl vaiko pinigų išnaudojimo. Nurodė, kad pinigus vaikui grąžins į sąskaitą kai dukrai sueis keturiolika metų. Savo nepilnametės dukros pinigus išnaudojo gindama jos interesus, kad pinigais negalėtų pasinaudoti ieškovas, nes tėvas pradėjo bendrauti su dukra tik atsiradus testamentui. Vaiku yra manipuliuojama siekiant užgrobti vaiko pinigus ir butą. Nurodė, kad dalis vaiko pinigų yra išleista. Aiškino, kad vaiko pinigus laiko spintelėj.

Ieškinys tenkinamas pilnai ir kadangi ieškovė sutiko su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, šioje dalyje surašomi sutrumpinti motyvai (LR CPK 268 str. 5 d.).

LR CK 3.53 str. 3 dalis nustato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su vaikų gyvenamąja vieta, jų išlaikymu, bendravimo tvarkos pakeitimu. CK 3.169 str. 3 d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir panašiai. Ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jų norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Nagrinėjant ginčus šios kategorijos bylose, būtina išklausyti vaiko nuomonę ir išsiaiškinti jo norus (CK 3.177 str., CPK 38 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jų nepilnametės dukros A. K., gim. 2001-02-02, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina O. K., tėvas dukros išlaikymui įsipareigojo mokėti, kas mėnesį po 400 Lt periodines išmokas iki dukters pilnametystės (b.l. 8-9).

Vykdant įstatymo reikalavimą, šioje byloje nepilnametė A. K. buvo išklausyta teismo posėdyje ir išreiškė savo norą gyventi su tėvu. Savo norą gyventi su tėvu nepilnametė išreiškė ir bendraudama su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Nepilnametė A su tėvu jo gyvenamojoje vietoje gyvena jau daugiau nei metus, tai yra nuo 2011-09-22. Per šį laikotarpį mergaitės nuomonė nepakito. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad mergaitės atžvilgiu jos motina buvo panaudojusi fizinę prievartą, ko pasekoje jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 108-112). Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos, pateikė išvadą dėl ginčo, ištyrė ieškovo gyvenamosios aplinkos sąlygas, nustatė, kad ieškovo gyvenamosios aplinkos sąlygos yra geros, kad pateiktas ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Teismas nenustatė faktų, kad vaiko išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų jos interesams, laiko, kad būtina atsižvelgti ir gerbti vaiko nuomonę, todėl nepilnametės A. K. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu (CK 3.178 str.). Teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas ginčą, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, tačiau šioje byloje įvertinus kiekvieno iš tėvų aplinkos sąlygas, akivaizdu, kad A pas tėvą sudarytos geros gyvenimo sąlygos, gyvenimas su tėvu ir jo gyvenimo drauge suteikia mergaitei emocinį saugumą, mergaitė patvirtino, kad jos santykiai su tėvu yra artimesni nei su mama, kad ji labai gerai sutaria su tėvo gyvenimo drauge bei jos nepilnamečiu vaiku. Tėvas posėdžio metu patvirtino, kad nedarys jokių kliūčių vaiko bendravimui su motina pagal vaiko išreikštą norą. Teismas išklausęs atsakovės paaiškinimus, daro išvadą, kad motina, turi dėti daugiau pastangų savo ir dukros emociniam ryšiui atkurti ir siekti visokeriopo bendravimo su dukra.

Motina, su kuria vaikas negyvena, privalo teikti jam išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Išlaikymo priteisimo momentas yra apibrėžtas CK 3.200 str., kuriame nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo pareigos išlaikyti dukrą nevykdė nuo to momento, kai mergaitė persikėlė gyventi pas tėvą, tai yra nuo 2011-09-22, todėl išlaikymas vaikui iš motinos priteisiamas nuo 2011-09-22, kol ji sulauks pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.200 str.). Ieškovas ieškinyje pateikė detalų vaiko poreikių paskaičiavimą, nurodydamas, kad per mėnesį vaiko poreikiams reikalinga suma yra 800 Lt. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad mergaitė lanko šokius, už kuriuos per mėnesį turi mokėti po 30Lt, dukra yra alergiška, kitų specialiųjų poreikių mergaitė neturi. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko išlaikymui. Orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 850 Lt. Teismas konstatuoja, jog prašomas priteisti išlaikymo dydis yra minimalus ir orientuotas į mažesnę nei minimali mėnesinė alga, atsakovė yra jauna, darbinga ir nors šiuo metu ieškovė niekur nedirba, tačiau tai nelaikytina svarbiu pagrindu, leidžiančiu mažinti iš jos prašomo priteisti išlaikymo dydį, kuris orientuotas į minimalių vaiko poreikių tenkinimą. Teismas vertina, kad atsakovė realiai gali teikti reikalaujamą išlaikymą vaikui, ji ir pati tai pripažino teismo posėdyje, todėl iš atsakovės priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės A. K., gim. 2001-02-02, išlaikymui nuo 2011-09-22 iki dukters pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.201 str. 1 d.). Vaikui išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282str. 2d.1p.).

Dėl ne vaiko poreikiams panaudotų pinigų išieškojimo.

Vaiko turtas ir turtinės teisės (tarp jų ir teisės į išlaikymą) yra atskirtos nuo tėvų ir kitų as­menų turto ir turtinių teisių. Vaikas yra savarankiškas teisės subjektas, jo teisė į nuosavybę, į išlai­kymą yra jo prigimtinė konstitucinė asmeninė turtinė teisė (Konstitucijos 18 straipsnis, 38 straipsnio 5 dalis, CK 3.161 straipsnis, 3.185 straipsnis). Vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas yra pabrėžiamas ir CK 3.161 str. 4 d., kurioje numatyta, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą. Nepilnamečio vaiko piniginės lėšos yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ar jo turtą, apimant ir vaiko asmenines pinigines lėšas ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Įstatymu taip pat įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą (LR CK 6.237 str., CK 3.203 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametė A. K. pagal 2010-06-23 testamentą (b.l. 28), mirus jos senelei J. B., paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 30) bei 2/7 dalis viso likusio turto, įskaitant pinigines lėšas. 2011-02-18 į A. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ buvo pervestos piniginės lėšos pagal minėtą testamentą, sumoje 26162.36 Lt (b.l. 103-105). Kaip nustatyta iš sąskaitos išrašo nepilnametės A. K. lėšomis buvo atsiskaitoma su O. K. kreditoriais AB Swedbanku, UAB Vilniaus energija, UAB Danske lizingu, UADB Seesam Lietuva bei nuimami grynieji pinigai. Nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2011-02-18 iki 2011-12-12 nepilnametės A. K. banko sąskaitoje liko 0,48 Lt. Atsiliepimu į ieškinio patikslinimą bei teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nedidelę pinigų sumą panaudojo nepilnametės dukros reikmėms, tačiau ieškovui pradėjus reikšti pretenzijas dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, o tai reiškia ir pretenzijas į jos pinigus, ji ėmėsi apsaugoti dukters pinigus, nuėmė nuo sąskaitos banke ir laiko saugioje vietoje. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad vaiko pinigai buvo panaudoti išimtinai vaiko interesais bei įrodymų pagrindžiančių atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ji vaiko pinigus laiko saugiai. Vaiko pinigų naudojimas kasdieniam vaiko išlaikymui, nelaikytinas pinigų naudojimu vaiko interesais, kadangi kasdienį išlaikymą savo vaikams privalo teikti tėvai.

Atižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 26162,36 Lt ne vaiko poreikiams panaudotų nepilnametės A. K. asmeninių lėšų iš banko AB banko Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintinas.

Ieškovas prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškovo reikalavimus pilnai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 139 Lt ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (b.l. 14). Kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovas nepateikė.

Ieškinį patenkinus pilnai, priteisus nepilnametei dukrai išlaikymą bei ne vaiko poreikiams panaudotas lėšas iš atsakovės priteisiama į valstybės biudžetą 929 Lt žyminis mokestis nuo kurio sumokėjimo ieškovas pateikiant ieškinį yra atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.) ir 72,90 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Viso į valstybės biudžetą priteistina 1001.90 Lt (vienas tūkstantis vienas litas devyniasdešimt centų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti pilnai.

Pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Nustatyti nepilnametės A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu K. M. K., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės O. K., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimusiai 2001 metų vasario 2 d., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) nuo 2011 metų rugsėjo 22 d. iki vaiko pilnametystės. Priteistą išlaikymą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimusios 2001 metų vasario 2 d., turto bei gaunamų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą- K. M. K, a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės O. K., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. K., a/k (duomenys neskelbtini) 26162,36 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt du litus 36 ct) ne vaiko poreikiams panaudotų nepilnametės A. K., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninių lėšų iš AB banko Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini).

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš O. K., a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1001.90 Lt (vienas tūkstantis vienas litas devyniasdešimt centų) žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš O. K., a/k (duomenys neskelbtini) K. M. K, a/k (duomenys neskelbtini) naudai 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.