Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-318-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-06
Bylos Nr.
1A-60-318-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Vladas Nikitinas
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-60/2011 m.Teisėja Aiva Survilienė Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1.1; 1.1.8.3.; 1.1.8.8. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Vlado Nikitino,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,gynėjai adv. Eleonorai Adai Unčiurienei,nuteistajam A. S.,vertėjai Jekaterinai Cochlanovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010-10-12 iki 2010-10-14.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į suėmimą.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2010-10-12 apie 14 val. 2-ojo maršruto troleibuse, važiavusiame Antakalnio gatve Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ties „Šilo“ stotele, esančia Antakalnio g. 48 Vilniuje, iš mažametės M. L. M. kuprinės ištraukė S. E. T. priklausančius: žaidimų kompiuterį „PSP“, 320 Lt vertės, ir „IPOD SHUFLE“ grotuvą su ausinėmis, 225 Lt vertės. Šiuos daiktus jis paslėpė už savo striukės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi M.L. M. pastebėjus vagystę ir pareikalavus grąžinti, atidavė minėtus daiktus nukentėjusiajai, o pats buvo sulaikytas policijos pareigūnų, stebėjusių nusikalstamą veiką. Tokiu būdu A. S. pasikėsino pagrobti svetimą – S.E. T. priklausantį – 545 Lt vertės turtą iš asmens nešulio.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Tvirtina, jog paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta, nes inkriminuotą nusikaltimą padarė spontaniškai, netyčia. Be to, jam pagailo nukentėjusiosios ir jis viską iš karto jai grąžino. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

A. S. tvirtina, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis gyvena iš kišenvagysčių ir nepagrįstai iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskyrė jam griežčiausią kardomąją priemonę. Nurodo, kad jis turi legalų pragyvenimo šaltinį: gauna socialinę pašalpą, be to nuomoja paveldėtą dviejų kambarių butą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas A. S. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo neginčija. Kolegijai šis klausimas abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai A. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., nes pastarasis pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš asmens nešulio.

Skirdamas nuteistajam A. S. bausmę apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

A. S. nusikalto jau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, A. S. teisingai parinkta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip tvirtina faktiniai bylos duomenys, A. S. prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pagrobti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajai, todėl reali turtinė žala padaryta nebuvo. Tačiau nuteistasis nusikalto prieš mažametį asmenį, o tai sunkina jo atsakomybę. Be to A. S. praeityje daug kartų buvo teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, niekur nedirbo. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta.

A. S. nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, įvertinta skiriant bausmę. Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji išdrįso pasipriešinti ir pareikalavo grąžinti pagrobtus daiktus, nešvelnina nuteistojo atsakomybės.

Nors nuteistasis teigia, jog nepagrįsta teismo išvada, kad jis gyvena iš kišenvagysčių, tačiau, kaip matyti iš teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, teismas tokios išvados nepadarė. Kita vertus, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog A. S. turi legalų pragyvenimo šaltinį, bei įvertinęs pastarojo asmenybę apibūdinančius duomenis, apylinkės teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje šis nuteistasis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl pagrįstai iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskyrė pastarajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl A. S. apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n utarė:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina PocienėTeisėjai Daiva Pranytė-ZalieckienėVladas Nikitinas