- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- 1-1325-522/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33571-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Sandra Marcinkėnaitė
- Kategorijos
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitino proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
A. M. 2025-09-20 apie 20.05 val. kelyje A2 Vilnius - Panevėžys (kairė pusė), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,24 promilių neblaivumą.
2. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad aptariamą dieną sėdo už vairo išgėręs ir važiavo. Dėl to labai gailisi. Ankščiau tokių atvejų nebuvo. Nuo 2008 metų gyveno užsienyje, ten dirbo, čia grįžo dėl sveikatos problemų. Supranta, kad turėdamas baudžiamąją atsakomybę, bus sunku įsidarbinti. Jam iki pensijos liko 3 metai. Tą dieną jam buvo stresinė situacija. Įkrito rūsį ir labai stipriai susimušė. Pametė telefoną. Nusprendė važiuoti į gydymo įstaigą. Iš vakaro buvo gėręs alkoholio. Ryte išgėrė dvi skardines alaus. Nuo skausmo išgėrė vaistų, pamiegojo ir galvojo, kad viskas tvarkoj. Neįvertino savo galimybių gal nuo stresinės būklės, kai susižeidė, pasikeitė mąstymas. Savo poelgio nepateisina. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant sūnų D. M. laiduotoju. Jų santykiai labai geri. Sūnui būnant užsienyje jie nuolatos bendrauja ryšio priemonėmis, o kai sūnus atvažiuoja, apsistoja kaimo sodyboje, kurią valdo su sūnumi per pusę, arba pas jį bute.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
4. Laiduotojas D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sūnus. Supranta, kad būdamas laiduotoju bus morališkai atsakingas už tai, kad tėvas laikytųsi įstatymų ir daugiau jokių pažeidimų nedarytų. Jis gyvena užsienyje, bet dažnai atvažiuoja. Lietuvoje būna daugiau nei du mėnesius maždaug kartą per metus. Pasiryžęs atvažiuoti dar dažniau, ypač tokioje situacijoje. Gyvena, deklaruoja gyvenamąją vietą ir dirba (duomenys neskelbtini), pastatų valdymo sistemų inžinieriumi. Darbas atsakingas. Dirba įvairiose valstybinėse institucijose, policijos nuovadose, viešbučiuose, įvairiuose pastatuose. Nesusituokęs, vaikų neturi. Skatins tėvą dorai ir sveikai gyventi. Jam dabar sunkus momentas, kadangi tik grįžęs iš užsienio. Kartu stato namą, labai gražiai bendrauja. Nuolatos bendrauja ryšio priemonėmis. Tėvu pasitiki ir pasiryžęs už jį laiduoti. Jie vienas kitam autoritetai, daro vienas kitam teigiamą, pamokomąją įtaką.
5. Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-09-20 apie 20.00 val. jis su šeima automagistrale Vilnius - Panevėžys automobiliu važiavo į Vilnių. (duomenys neskelbtini) rajono ribose jie prisivijo priešais ta pačia kryptimi važiavusį baltos spalvos automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis važiavo be šviesų ir eismo juostoje pavojingai vinguriavo į šalis. Įtariant, kad automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo, apie pavojingai manevruojantį automobilį jis pranešė numeriu 112 bei vairuotojui pamirksėjo šviesomis, davė garsinį signalą, tačiau automobilis nestojo. Automobiliui sustojus akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus. Jis važiavo vienas. Ištraukus raktelius iš užvedimo spynelės, vairuotojas automobilį užsivedė mygtuku ir vėl ketino važiuoti, tačiau buvo išlaipintas. Iki atvažiuojant policijos ekipažui vairuotojas buvo jų akivaizdoje ir jokių alkoholinių gėrimų prie jų nevartojo, neturėjo (b. l. 54-56).
6. R. R. pranešimas registruotas Policijos registruojamų įvykių registre, ROIK Nr. 0125000559835 (b. l. 15-16).
7. Policijos pareigūno D. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025-09-20 apie 20.04 val. patruliuojant kartu su Vilniaus apskr. VPK RV 2-ojo skyriaus vyresniąja tyrėja I. P., iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad A2 kelyje nuo Ukmergės link Vilniaus važiuoja Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šviesų, įtartinai manevruoja. Įvykio vietoje atliktas A. M. blaivumo patikrinimas (b. l. 17).
8. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelio šalikelėje A2 kelias, 104 km., (duomenys neskelbtini) kryptimi link Vilniaus m. Kelio atkarpa vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, jų nėra. Automobilis po apžiūros paimtas ir išgabentas į saugojimo aikštelę, adresu Pramonės g. 7, Ukmergė (b. l. 24-33).
9. 2025-09-20 20:28:43 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0381 A. M. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas (b. l. 19-21).
10. 2025-09-20 surašytas neblaivumo nustatymo aktas. A. M. nustatyti neblaivumo požymiai: nekoordinuoti judesiai ir kt. (b. l. 22-23).
11. 2025-01-29 VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. M. (b. l. 40).
12. VšĮ „Emprekis" duomenimis nustatyta, kad panašaus automobilio Toyota Auris, gamybos metai 2014, vidutinė kaina 7530 Eur (b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
13. Kaltinamojo A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2.24 promilių neblaivumas.
14. A. M. kaltė yra įrodyta jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, liudytojo R. R. pranešimu ir parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 15-16, 54-56), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 24-33), neblaivumo nustatymo aktu ir alkotesterio duomenimis (b. l. 22-23), tarnybiniu pranešimu (b. l. 17).
15. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
16. Kaltinamasis A. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
17. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pateiktame prašyme (b. l. 115-124, 131-144) ir teismo posėdyje D. M. sutiko tapti laiduotoju, prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn. Mano, kad gali daryti pamokamąją įtaką savo tėvui. Jei jį paskirtų laiduotoju, stengsis teigiamai įtakoti ir tėvą ir jo kontroliuoti jo elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Jis pats neteistas (b. l. 138, 140), administracine tvarka 1 metų laikotarpyje baustas 2 kartus už nešiurkščius nusižengimus (b. l. 139), dirba.
18. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. M. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. M. šią sąlygą atitinka. A. M. nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jos pobūdis ir padarymo aplinkybės susijusios su patirtu stresu nukritus ir susitrenkus. Kaltinamasis neteistas (b. l.57-58), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 59-60), dirba (b. l. 134-135), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 132-133) nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaltinamasis labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebandė pateisinti savo veiksmų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila. Kaltinamojo A. M. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, iš kurios jis tinkamai pasimokė, todėl ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
21. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
22. Byloje A. M. laiduotoju prašo būti paskirtas kaltinamojo sūnus D. M., kuris mano, kad gali daryti įtaką kaltinamajam, kad jis daugiau nenusikalstų. Laiduotojas D. M. neteistas, dirbantis. Teismo posėdžio metu D. M. nurodė kritiškai vertinantis A. M. elgesį, negalintis jo pateisinti, išreiškė pasiryžimą padėti užtikrinti, jog kaltinamojo teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Nėra pagrindo netikėti, jog kaltinamasis su savo sūnumi palaiko glaudžius ryšius, kasdien bendrauja (gyvai, telefonu ar nuotolinio ryšio priemonėmis). Atsižvelgus į laiduotojo asmenines savybes, bendravimo su A. M. pobūdį, saistomus tvirtus šeimyninius ryšius, bendravimo reguliarumą, konstatuotina, kad D. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje.
23. Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis A. M. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Įvertinus laiduotojo asmenines savybes ir turtinę padėtį, laidavimas yra nustatytinas su 1000 Eur (BK 40 straipsnio 6 dalis) užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 5 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
24. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. BK nenustato minimalaus ar maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą.
25. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. A. M. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,24 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,24 promilių), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. 2025-09-24 (b. l. 90-93), apie tai pranešant AB ,,Regitra“. Termino trukmė siejama su nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytu vidutiniu (2.24 promilių) girtumo laipsniu.
26. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). A. M. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš bylos medžiagos ir dokumentų matyti, kad automobilis priklauso kaltinamajam (b. l. 40). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo konfiskuotinas automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus nusikalstamos veikos, kurią įvykdė kaltinamasis, pavojingumą ir pobūdį, yra proporcinga ir adekvati ja siekiamų tikslų įgyvendinimui užtikrinti.
27. A. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmė jam nepaskirta, teistumas taip pat neatsirado, todėl darytina išvada, kad dėl savo neteisėtų veiksmų jis nepatiria jokių suvaržymų. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo pajamas ir į jau skiriamą turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nustatomas minimalus 10 MGL (500 Eur) (BK 71 straipsnio 1 dalis), šią priemonę įvykdant per 10 mėnesių (BK 71 straipsnio 3 dalis).
28. BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (2.24 promilių neblaivumas), darytina išvada, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įpareigojant atlikti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
29. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 90-93), dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 84-87), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94-97), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
30. 2025-09-24 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. M. automobiliui Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomam Pramonės g. 7, Ukmergė, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
31. Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. M. vairuotojo pažymėjimas perduotinas AB „Regitra“.
32. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (2025-11-24 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-13257) iš A. M. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. M., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą su 1000 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti laiduotojui D. M., kad užstatą jis turi sumokėti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT46 7300 0101 6612 6375, esančią AB „Swedbank“, nurodant mokėjimo paskirtį ir bylos numerį. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Išaiškinti A. M., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui D. M., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-09-24. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL (500 Eur), ją sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Pramonės g. 7, Ukmergė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įvykdant šią priemonę per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą perduoti AB „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. M. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.