- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-141-230/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-00052-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Trečiasis asmuo
- V. P.
- Ieškovas
- Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- V.
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir trečiojo asmens V. P. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-787/2010 pagal ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro patikslintą ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui V. P. dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 78-79) prašė nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę trečiajam asmeniui V. P. važiuoti transporto priemonėmis atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Žiežmariai, Kaišiadorių r. Ieškovas nurodė, kad ankstesniam savininkui B. P. 1993 m. liepos 7 d. įteisinant atsakovo V. P. šiuo metu valdomą namų valdos žemės sklypą, esantį nurodytu adresu, nebuvo nustatytas servitutas, leidžiantis trečiajam asmeniui V. P. naudotis per atsakovui priklausantį žemės sklypą einančiu keliu. Šis kelias yra vienintelis privažiavimas prie trečiajam asmeniui priklausančio gyvenamojo namo, įrengti kitą privažiavimą galimybių nėra. Aplinkybę, jog privažiavimas iš kitos gatvės – Jubiliejinės g. pažeistų vandens telkinio apsaugos zoną, todėl yra negalimas, patvirtino vietos savivaldos ir aplinkos apsaugos institucijų specialistai. Kadangi atsakovas jam priklausančiame sklype įrengė tvorą, tretysis asmuo neturi galimybių patekti į savo namų valdą. Ieškovas nurodė ieškinį reiškiantis remdamasis įstatyme įtvirtinta pareiga užtikrinti viešojo intereso, kurį sąlygoja būtinybė pašalinti netinkamo valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymo padarinius, apsaugą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje reiškiamas reikalavimas yra susijęs su dviejų privačių asmenų ginču dėl naudojimosi asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu suvaržymų. Įsiteisėjusiame Kaišiadorių rajono apylinkės teismo procesiniame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-12-574/2008, kuriuo atmestas ieškovo ginant viešąjį interesą reikštas ieškinys dėl administracinių aktų ir disponavimo atsakovui priklausančiu žemės sklypu dalinio panaikinimo, nustatyta prejudicinę reikšmę ginčo šalims turinti aplinkybė, jog ieškovo nurodomas kelias nelaikytinas gatvės tęsiniu, o padarytas tik įvažiavimas į kiemą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog reiškiamas reikalavimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, todėl ieškovas pripažintinas neturinčiu reikalavimo teisės. Kadangi tretysis asmuo atsisakė įstoti į bylą bendraieškoviu, neturinčio reikalavimo teisės asmens ieškinį tenkinti nėra pagrindo. Kartu teismas nurodė, jog dalyvaujantys byloje asmenys patvirtino faktą, kad tretysis asmuo į jam priklausančią namų valdą patenka kitu keliu, todėl priverstinis servituto nustatymas sąlygotų nepagrįstą atsakovo daiktinių teisių suvaržymą.
Šalies argumentai
Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nebuvo atskleista bylos esmė. Nurodo, kad viešojo intereso sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus. Suteikimas teisės prokurorui inicijuoti viešojo intereso gynimą, nepateikiant viešojo intereso sampratos, reiškia kompetencijos prokurorui suteikimą inicijuoti civilinį procesą visais atvejais, kai nustatomas teisės aktų pažeidimas, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam reikalavimui patenkinti. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokios konkrečiai institucijos ar pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas privatizuojant atsakovui šiuo metu priklausantį žemės sklypą, kaip tos institucijos turėjo veikti, ar buvo galimybė nustatyti servitutą ir dėl ko jis nebuvo nustatytas. Nurodytos aplinkybės sąlygojo nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės byloje. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis objektyviai būtinas. Nepagrįsta ir teismo išvada, jog tretysis asmuo į jam priklausantį žemės sklypą gali patekti kitu keliu, kadangi byloje yra pateikti prieštaringi duomenys. Ši išvada priimta nepasisakius dėl byloje esančių duomenų, jog įrengti privažiavimą iš kitos gatvės kliudo vandens telkinio apsaugos zona. Ši aplinkybė negali būti nustatinėjama bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kadangi jai patvirtinti būtina pasitelkti specialistus, kurie atliktų tyrimą, t.y. ištirti naujus įrodymus, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Tretysis asmuo V. P. apeliaciniu skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti Nurodo, kad demokratinėje valstybėje vadžios institucijos turi būti suinteresuotos inicijuoti neteisėtais pareigūnų veiksmais pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų atstatymą. Priešingu atveju konstitucinė valdžios institucijų pareiga tarnauti žmonėms taptų deklaratyvia. Tretysis asmuo negali tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu ne dėl privataus ginčo, bet dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų. Tiek žemės reformos vykdymas, tiek ir valstybei priklausančios žemės perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl ieškovo veiksmai vertintini ne kaip teisės įgyvendinimas, bet kaip, nors ir pavėluotas, pareigos vykdymas. Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, jog tretysis asmuo į savo sklypą patenka kitu keliu, iš Jubiliejinės gatvės. Pirmiausia, šis kelias yra neteisėtas ir nelegalus, todėl naudojimasis juo yra teisės pažeidimas. Be to, keliu į sklypą galima patekti tik pėsčiomis, važiavimas per žolę yra itin pavojingas dėl šalimais esančio vandens telkinio ir stataus šlaito, tuo tarpu specialiųjų tarnybų, pvz., gaisrininkų, sunkusis transportas prie trečiojo asmens namo apskritai negalėtų privažiuoti. Aplinkybių, kokiu būdu tretysis asmuo patenka į savo sklypą, pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įrengti naują kelią teismo nurodytoje vietoje nėra jokių galimybių. Teismas atmetė ir trečiojo asmens prašymą apklausti liudytojus, kurie būtų patvirtinę, jog per atsakovo sklypą einančiu keliu ilgą laiką naudojosi ir kiti aplinkiniai gyventojai, todėl atsisakymas nustatyti servitutą pažeistų ir jų teises. Nesant kitų galimybių patekti į trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą, atsisakymas nustatyti servitutą vertintinas kaip esminis jo teisių pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. P. atsiliepimu į ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą, sutikdamas su ginčijamo sprendimo motyvais, prašo skundą atmesti.
Tretysis asmuo V. P. tsiliepimu į ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą prašo skundą patenkinti, priimti byloje naują sprendimą. Savo poziciją tretysis asmuo grindžia argumentais, analogiškais nurodytiems ieškovo ir paties trečiojo asmens pateiktuose apeliaciniuose skunduose, papildomai nurodydamas, jog iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog patekti į jam priklausantį sklypą kitu keliu, nei per atsakovui priklausantį sklypą, neįmanoma, todėl grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui netikslinga.
Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniuose skunduose nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro prielaidų panaikinti priimtą teismo sprendimą.
Paduotais apeliaciniais skundais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog prokuroras, pareikšdamas ieškinį dėl kelio servituto, suteikiančio teisę trečiajam asmeniui V. P. važiuoti transporto priemonėmis atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nustatymo, neturi reikalavimo teisės, kadangi ieškiniu faktiškai yra ginamas ne viešasis interesas, o privatus V. P. interesas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas kyla tarp privačių asmenų, kuriems žemės sklypai priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl šiame ginče viešojo intereso nėra. Prokuroras, paduodamas ieškinį, nurodė, kad jo reiškiamo ieškinio pagrindą sudaro Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnų neteisėti veiksmai ir klaidos, padarytos privatizuojant atsakovui V. P. priklausantį sklypą, dėl ko nebuvo nustatytas kelio servitutas, o kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Taigi pagal įstatymus prokurorui suteikta teisė spręsti, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar jo nėra. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009, 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylose, kylančiose iš civilinių teisinių santykių, viešasis ir privatus interesas paprastai egzistuoja kartu, neretai iš dalies sutapdami. Taigi viešojo intereso gynimas kartu gali reikšti ir privataus intereso gynimą. Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių yra CPK 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė inicijuoti civilinę bylą. Šiuo atveju civilinė byla inicijuojama viešajam interesui apginti, tačiau ginant viešąjį interesą, kartu apginamas ir privatus interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-240/2010). Atsižvelgiant į šią suformuotą teismų praktiką, pagal faktines bylos aplinkybes vertintina, ar šiuo konkrečiu atveju buvo pagrindas ginti viešąjį interesą ir dėl to inicijuoti nagrinėjamą bylą. Prokuroras pareikšdamas ieškinį nurodė, kad viešąjį interesą sudaro poreikis pašalinti valstybės institucijų padarytus įstatymo pažeidimus, privatizuojant atsakovui V. P. priklausantį žemės sklypą, tačiau pareiškime nenurodė jokių konkrečių įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimų, o tik abstrakčiai nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija yra pripažinusi, kad buvo padaryta klaida, dėl ko nebuvo nustatytas kelio servitutas. Toks ieškinio pagrindimas jokiu būdu nepagrindžia poreikio ginti viešąjį interesą, kadangi net nėra nurodyta, kokie teisės normų reikalavimai buvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad nagrinėjamame ginče nėra viešojo intereso, pagrįstai rėmėsi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-12-574/2008 medžiaga, iš kurios matyti, kad prokuroras dėl jo nuomone padarytų įstatymo pažeidimų jau buvo pareiškęs ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir V. P., tretiesiems asmenims V. P. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo, potvarkio, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarties dalies panaikinimo. Procesas šioje byloje yra pasibaigęs, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui priėmus 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą (civilinės bylos Nr. 2-12-547/2008, t.2 b.l. 57-63), kuris paliktas nepakeistas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi (nurodytos civ. bylos t.2, b.l. 119-126). Iš šių procesinių dokumentų matyti, kad prokuroro ieškinys buvo atmestas, nenustačius valstybės institucijų padarytų pažeidimų, V. P. privatizuojant žemės sklypą, juose taip pat nustatyta aplinkybė, jog kelias, dėl kurio keliamas ginčas nagrinėjamoje byloje, yra įvažiavimas į V. P. priklausantį žemės sklypą, o ne (duomenys neskelbtini) dalis, o privatizuojant B. P. žemės sklypą pateiktuose dokumentuose kelio pažymėta nebuvo. Išnagrinėjus pagal prokuroro ieškinį iškeltą civilinę bylą Nr. 2-12-574/2008, ginče dėl servituto nustatymo viešojo intereso neliko, nes teismo sprendimu nustačius, kad B. P. privatizuojant jam priklausantį žemės sklypą teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, liko tik gretimų privačių žemės sklypų savininkų privatus ginčas dėl servituto nustatymo. Todėl prokuroras neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl viešojo intereso gynimo, ir tai reiškia, kad prokuroras pareikšdamas ieškinį neturėjo reikalavimo teisės, dėl ko jo ieškinys atmestas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad reikalavimo teisė priklauso trečiajam asmeniui V. P., pastarajam pasiūlė įstoti į bylą ieškovu (t.1, b.l. 140-141), tačiau pastarasis po eilės procesinių veiksmų (prašymų pratęsti terminą ieškiniui pateikti) atsisakė reikšti savarankišką ieškinį, manydamas, kad jo interesus turėtų ginti prokuroras. Prokurorui imantis ginti privatų interesą, būtų pažeisti asmenų lygybės, nuosavybės neliečiamumo, teisingumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 17 straipsniai). Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesiaiškino, kokios valstybės institucijos ir jų pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas ir nenustatė kelio servituto ir dėl ko jis nebuvo nustatytas, tačiau būtent prokuroras, paduodamas ieškinį, privalėjo nurodyti ieškinio, reiškiamo viešajam interesui ginti, pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnio 1 dalis), kurios neabejotinai turėjo būti žinomos ir atsakovui. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai dėl valstybės institucijų pareigos nustatyti kelio servitutą taip pat nepagrindžia viešojo intereso, kadangi nėra konkrečiai įvardinta tokia valstybės institucijų pareigą ir ją nustatantys teisės aktai.
Nustačius, kad ieškinys pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl sąlygų servitutui nustatyti neanalizuotini. Dėl nurodytų priežasčių prokuroro bei trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.