Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-11 · Civilinė byla Nr. e2S-672-640/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
e2S-672-640/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12890-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
E. M.
Ieškovas
R. M.
Trečiasis asmuo
„Swedbank“ AB
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-672-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12890-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.13.; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka susipažinusi su atsakovo E. M. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, trečiasis asmuo „Swedbank“ AB, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, trečiasis asmuo „Swedbank“ AB, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo E. M. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. V. M. ir G. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovę R. M. paskiriant vaikų išlaikymui skirtinų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

3. Atsakovas E. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis: 1) panaikinti iš atsakovo E. M. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V. M., gimusiam 2004 m. gegužės 24 d., ir G. M., gimusiam 2007 m. rugsėjo 14 d., po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų V. V. M., gimusio 2004 m. gegužės 24 d., ir G. M., gimusio 2007 m. rugsėjo 14 d., laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu E. M., jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti nepilnamečiams vaikams V. V. M., gimusiam 2004 m. gegužės 24 d., ir G. M., gimusiam 2007 m. rugsėjo 14 d., laikiną materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad iš esmės pasikeitė faktinė situacija, kadangi nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su tėvu E. M. ir yra jo išlaikomi. Pažymi, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebetikslingos, neatitinka faktinės situacijos, vaikams reikalingas reguliarus ir nuolatinis išlaikymas, išlaikymo negavimas neatitinka vaikų interesų.

Atsiliepimas

4. Ieškovė R. M. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad su pareikštu prašymu nesutinka. Mano, kad yra netikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamąją vietą su atsakovu, kadangi atsakovo santykiai su nepilnamečiu vaiku yra prasti, nors atsakovui pavyksta vaiką paveikti manipuliacijomis, draudimais ir grasinimais, tačiau vaiko noras gyventi su ieškove buvo visada stipresnis. Pažymėjo, kad dėl atsakovo negalėjimo tinkamai susitvarkyti su vaiku V. V. M., jo mokymosi rezultatai tapo labai blogi. Nurodė, kad šiuo metu ji gyvena atskirai, jos pajamos didesnės nei atsakovo, ji gyvena name, kur vaikams yra sudarytos geros sąlygos. Ieškovė nori pakeisti G. M. ugdymosi įstaigą, kad ji būtų arčiau ieškovės namų, tačiau atsakovas su tuo nesutinka, todėl kol nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškove, vaikai nejaučia stabilumo, kas atsispindi mokslo rezultatuose. Ieškovės teigimu, nepilnametis G. M. jau šiuo metu gyvena su ja, o V. V. M. gali pradėti gyventi su ieškove jau artimiausiu metu, todėl nustatytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos.

5. Išvadą byloje teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2019 m. sausio 29 d. E. M. su sūnumis atvykus į Tarnybą, buvo išklausyta nepilnamečių vaikų nuomonė. Abu berniukai patvirtino, kad šiuo metu gyvena su tėvu (Gabrieliaus teigimu – apie pusę metų, V. V. teigimu – nuo vasaros pabaigos), su mama bendrauja, nuvažiuoja pas ją į svečius, abu tėvai jais rūpinasi, su abiem tėvais gerai sutaria. Tarnyba, atsižvelgdama į faktinę padėtį (vaikai gyvena su tėvu, kuris jais rūpinasi, juos išlaiko), neturi pagrindo prieštarauti atsakovo E. M. prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš dalies – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi iš atsakovo priteista laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V. M. (gimimo data: 2004 m. gegužės 24 d.) ir G. M. (gimimo data: 2007 m. rugsėjo 14 d.) po 150 Eur kas mėnesinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis ir priteisė iš ieškovės R. M. laikiną išlaikymą minėtiems nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, E. M. paskiriant vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas kitoje dalyje prašymą atmetė.

7. Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies ir iš atsakovo E. M. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 150 eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovę R. M. paskiriant vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teisme, klausimas dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, jog santuoka tarp šalių E. M. ir R. M. nėra nutraukta, tačiau sutuoktiniai šiuo metu gyvena skyrium, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su tėvu E. M. šeimos nuolatiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, kadangi tai nesudaro pagrindo vertinti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymi, jog ieškovė ir atsakovas kelia reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina/tėvu, todėl vaikų gyvenamosios vietos klausimas bus išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, išklausius abiejų šalių argumentus, įvertinus tėvų galimybes auginti vaikus, nustačius kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

8. Tarnyboje 2019 m. sausio 29 d. įvykusio susitikimo su atsakovu E. M. ir nepilnamečiais vaikais metu, buvo siekiama išsiaiškinti kur šiuo metu gyvena vaikai, kokia jų nuomonė. Pagal Tarnybos pateiktus duomenis, atsakovas gyvena su nepilnamečiais vaikais, adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnametis G. M. nurodė, kad su tėčiu gyvena apie pusę metų, su mama susiskambina kiekvieną dieną, važiuoja pas ją savaitgaliais. Nepilnametis V. V. M. nurodė, kad nuo vasaros pabaigos gyvena su tėčiu, pas mamą važiuoja apie du kartus į savaitę su nakvyne. Byloje gauti duomenys paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes, kad vienas iš nepilnamečių vaikų šiuo metu gyvena su ja, o kitas ruošiasi gyventi su ja, bet patvirtina faktą, kad vaikai lankosi pas ieškovę, lieka pas ją su nakvyne, ieškovė ir nepilnamečiai vaikai bendrauja. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovė, nepilnamečiams vaikams pradėjus gyventi su tėvu, būtų nuolat teikusi išlaikymą nėra. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo ir ieškovės išdėstytus motyvus bei į nepilnamečių vaikų amžių, poreikius bei interesus, taip pat įvertinęs tai, kad nėra žinoma konkretūs nepilnamečių vaikų poreikiai, manė, kad atsakovo prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant iš atsakovo E. M. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisiant nepilnamečiams vaikams laikiną materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovės R. M. yra pagrįstas. Taigi iš ieškovės priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. V. M. ir G. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Teismo vertinimu, ši suma iki bus priimtas byloje sprendimas, yra pakankama tenkinti bent minimalius vaiko poreikius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Apeliantas E. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų V. V. M. ir G. M. laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu E. M. jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

10. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

10.1. Nepilnamečių vaikų tėvai gyvena skyrium, faktiškai vaikai gyvena su atsakovu ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra neaišku, kur yra vaikų gyvenamoji vieta tėvams gyvenant skyrium.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys gyvena skyriumi, o vaikai faktiškai gyvena su tėvu E. M., šeimos būste adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantas su šiomis aplinkybėmis sutinka ir mano, kad jos sudaro pagrindą iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu, kas atitiktų faktiškai susiklosčiusią situaciją.

10.3. Laikinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas užtikrintų vaikų interesus, teisinį stabilumą ir aiškumą dėl vaikų gyvenamosios vietos, t.y. su kuriuo iš tėvų nustatoma vaikų gyvenamoji vieta, kai tėvai gyvena skyrium. Šiuo atveju vaikai neturi aiškiai nustatytos gyvenamosios vietos arba turi jas dvi: pas motiną ir pas tėvą. Vertinant tai, kad išlaikymas priteistas vaikams iš motinos, galima manyti, kad vaikai turėtų gyventi su tėvu, tačiau teismo nutartimi neišsprendus šio klausimo, nėra stabilumo ir aiškumo teisiniu aspektu.

Šalies argumentai

11. A. R. M. prašė atskirojo skundo netenkinti.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

12.1. G. M. išreiškė norą gyventi kartu su ieškove, tačiau atsakovas nesutiko su tokiu vaiko noru. Pats atsakovas yra nurodęs, jog neišleidus G. M. gyventi kartus su mama, vaikas pasiėmė daiktus ir išėjo iš namų. Nuo 2019 m. sausio 29 d. nepilnametis sūnus G. M. gyvena su R. M., ji viena sūnų išlaiko, rūpinasi jo dienotvarke, nuveža į mokyklą, padeda paruošti pamokas. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko G. M. norą, ieškovė pati kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė neužtikrina nepilnamečio G. M. interesų. Kadangi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodymu buvo siūloma atsakovui ir ieškovei skyrybų proceso metu gyventi skyriumi, ieškovė įvykdė minėtą reikalavimą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, gyvendama skyriumi, neužtikrintų nepilnamečiams vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, ar veiktų priešingai jų interesams.

12.2. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo pateikto prašymo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išklausyti vaikų nuomonės su kuriuo iš tėvų nepilnamečiai vaikai norėtų gyventi atvyko tik E. M., kuris vaikus atvežė tiesiai į tarnybą apklausai. Nepilnamečių vaikų motina - R. M. apie apklausą nebuvo informuota ir apklausoje nedalyvavo. Vienašališkais E. M. dalyvavimas apklausoje darė vaikams psichologinį spaudimą, taigi, atlikta apklausa vertintina kaip neobjektyvi ir neatitinkanti vaikų interesų.

12.3. Objektyvių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su vaikais, motiniškų pareigų neatlikimą ar duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su motina darytų jiems neigiamą įtaką nėra. Esant nuolatiniams ginčams su atsakovu, esant šalių priešiškumu, ieškovė bandė sukurti vaikams saugią aplinką, todėl išsinuomavo kitą gyvenamąjį būstą. Duomenų, kad motinos sukurta aplinka nesaugi, netenkina vaikų poreikių nėra.

12.4. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų gyvenamosios vietos klausimas bus sprendžiamas pirmos instancijos teisme dar kartą, ieškovė mano, jog atsakovo reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo teikiant atskirąjį skundą neturėtų būti tenkinamas, kadangi skundo pateikimo metu nepilnametis vaikas G. M. kartu su atsakovu negyvena ir išreiškė norą gyventi su ieškove, o V. V. M. turėtų būti suteikta galimybė be įtampos ar pašalinės įtakos nuspręsti su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė E. M. prašymą dalyje dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos kartu su juo nustatymo. E. M. su tokia teismo nutarties dalimi nesutiko, todėl pateikė atskirąjį skundą prašydamas nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su tėvu E. M., adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

16. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.

17. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

18. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą, nors nustatė, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi, o vaikų faktinė buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu apelianto argumentu. Įvertinus skundžiamos nutarties dalies turinį, matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikų tėvai kartu negyvena, tačiau padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog tai nesudaro pagrindo vertinti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip jau minėta, teismas spręsdamas dėl išskirtinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo poreikio, visų pirma turi atsižvelgti į vaikų geriausių interesų užtikrinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, konkrečiu atveju visiškai nevertino vaikų gyvenamosios aplinkos nutarties priėmimo metu, jos tinkamumo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir to, jog vaikų tėvai gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose ir vaikų gyvenimas su abiem tėvais šioje bylos stadijoje nėra įmanomas.

19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neatsižvelgė į vaikų geriausių interesų užtikrinimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dalyje dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Darytina išvada, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą panaikinti, bei grąžinti vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį dalyje dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė