Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Atilius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. kovo 22 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-1015-807/2017 pagal ieškovės UAB „Atilius“ ieškinį atsakovams UAB „Kornėja“, UAB „Lemaja“, UAB „Lemastija“ ir kt. dėl apsimestinių sandorių pasekmių taikymo bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Atilius“ pateikė teismui ieškinį dėl apsimestinių sandorių pasekmių taikymo bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiui ir prašė: pripažinti atsakovų D. R., R. R. ir J. K. 2013-10-08 sudarytą skolos padengimo sutartį (notarinio registro Nr. 3964) apsimestine bei negaliojančia ir tuo pačiu pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią J. K. pardavė, o D. R., R. R. už 456,44 Eur įsigijo 6/5343 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat už 152,05 Eur įsigijo 2/1820 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkelti ieškovei UAB „Atilius“ pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį ir nustatyti, kad J. K. pardavė, o ieškovė UAB „Atilius“ nupirko minėtą turtą už 608,49 Eur ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Nurodė, kad trūkumų nepašalinus ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas.Iš Gyventojų registro tarnybos pažymų teismas nustatė, kad atsakovas H. D. mirė (duomenys neskelbtini), atsakovas D. T. mirė (duomenys neskelbtini), atsakovė M. S. mirė (duomenys neskelbtini), atsakovė G. K. mirė (duomenys neskelbtini), atsakovė A. N. mirė (duomenys neskelbtini), atsakovas G. K. mirė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė I. Š. mirė (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad fiziniam asmeniui mirus, išnyksta jo civilinis teistumas, todėl jis negali būti byloje dalyvaujančių asmeniu. Šiuo atveju galimas mirusių atsakovų teisių perėmimas, todėl įpareigojo ieškovę nurodyti mirusiųjų atsakovų teisių perėmėjus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi pakartotinai nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Nurodė, kad ieškovė tinkamai teismo 2017-03-07 nutarties reikalavimų neįvykdė, 2017-03-13 patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė tam tikrą informaciją apie mirusių atsakovų teisių perėmėjus (galimus teisių perėmėjus), tačiau šie duomenys nėra tikslūs, konkretūs bei nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Dėl to pakartotinai įpareigojo ieškovę pateikti teismui į bylą aiškius ir tikslius, rašytiniais įrodymais patvirtintus duomenis apie mirusių atsakovų H. D., D. T., M. S., G. K., A. N., G. K., I. Š. teisių perėmėjus, nurodant šių asmenų visus būtinus rekvizitus.Be to, teismas susipažinęs su byloje 2016-05-23 gauto pradinio ieškinio bei 2017-01-04 gauto patikslinto ieškinio materialiniais teisiniais reikalavimais, nurodė, kad šiuo atveju ieškovė turi aiškiai nurodyti, ar atsisako šioje civilinėje byloje pareikštų pradinių ieškinio reikalavimų. Kadangi byloje yra pareikšti du skirtingi savarankiški ieškiniai, kurių reikalavimai bei šalys skiriasi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. kovo 22 d. nutartis panaikinti ir priimti 2017 m. sausio 13 d. patikslintą ieškovės ieškinį.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti skundžiamų nutarčių pasibaigus CPK 137 straipsnio 3 dalyje ir 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam 3 darbo dienų terminui. Mano, jog teismo teisė nustatyti ieškinio trūkumus buvo apribota CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes ieškinyje buvo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Patikslintą ieškinį ieškovė pateikė 2017-01-03, o 2017-01-10 pirmosios instancijos teismas priėmė 3 nutartis: viena jų pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kita pakeitė ieškovę UAB „Fagma“ į jos teisių ir pareigų perėmėją UAB „Atilius“, o trečia perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, nesuprantama, dėl kokių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismas, po šių nutarčių priėmimo praėjus dar net 38 darbo dienų, staiga priima skundžiamą 2017-03-07 nutartį, o jos neįteikus – dar ir 2017-03-22 nutartį. Mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamas nutartis, pasinaudojo teise, kuri jau seniai buvo išnykusi, dėl ko šios nutartys yra neteisėtos.Teismas skundžiamoje 2017-03-22 nutartyje nurodė žymiai daugiau ieškinio trūkumų, nei skundžiamoje 2017-03-07 nutartyje tuo pažeisdamas teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Net ir ieškovei pašalinus visus šiose nutartyse nurodytus ieškinio trūkumus, teismas galėtų priimti dar vieną ar kelias nutartis, įpareigodamas ieškovę šalinti naujus jo nustatytus ieškinio trūkumus. Nors tai padaryti teismas galėjo prieš 2 mėnesius, kai 2017-01-10 priėmė kitas 3 paminėtas nutartis.Teismas, neteisėtai ir nepagrįstai savo pareigą perkėlė ieškovei. CPK 48 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą rašytinio proceso tvarka išspręsti teisių perėmimo klausimą, jei toks iškyla. Be to, ieškovė teismui neteikė ir nesirėmė Gyventojų registro pažymomis, kurias mini teismas skundžiamoje 2017-03-07 nutartyje. Ieškovė, rengdama atsakovų sąrašą, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro bei kitų priedų (mainų, dovanojimo, akcijų pasirašymo, skolos padengimo turto, pirkimo-pardavimo sutarčių ir kt.) duomenimis. Ieškovė nesikreipė į Gyventojų registrą ir netikrino, ar kuris nors šių asmenų yra miręs, nes buvo įsitikinusi, jog tai yra teismo, o ne ieškovės pareiga pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį.Teismas 2017-03-22 nutartyje be pagrindo rėmėsi ieškovės 2017-03-12 antruoju patikslintu ieškiniu, nes tos pačios datos neskundžiama nutartimi atsisakė jį priimti.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-22 nutartį grįsdamas byloje nepriimto 2017-03-12 antrojo patikslinto ieškinyje turiniu, privalėjo pažymėti, kaip jame atsirado konkreti pastraipa apie atsakovų teisių perėmėjus. Pati teisėja D. J. paskambino ieškovės atstovui ir prašė surinkti informaciją apie mirusių atsakovų teisių ir pareigų perėmėjus. Todėl patikslinto ieškinio pastraipa apie atsakovų teisių ir pareigų perėmėjus atsirado ne ieškovės, bet teisėjos iniciatyva ir tik dėl to, kad ieškovės atstovas į šį teisėjos prašymą pažvelgė geranoriškai. Atsižvelgiant į tai, teismas negalėjo remtis minėta pastraipa kaip ieškovės nurodytais teiginiais, nes jos nebūtų buvusios, jei ne teisėjos skambutis ieškovės atstovui.Teismas pažeidė CPK imperatyvą, nes, įpareigodamas ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, nenurodė būdo, kaip tai padaryti. Teismas nesivargino paaiškinti, kokiu būdu ieškovė turi gauti ir „pateikti teismui į bylą aiškius ir tikslius, rašytiniais įrodymais patvirtintus duomenis apie mirusių atsakovų H. D., D. T., M. S., G. K., A. N., G. K., I. Š. teisių perėmėjus, nurodant šių asmenų visus būtinus rekvizitus“, kai pats tokių rekvizitų nenurodė. Ieškovei neaišku, kokių rašytinių įrodymų reikalauja teismas, kokia forma ji turėtų pateikti prašomą informaciją. Neturėdamas tinkamų įgaliojimų, ieškovės atstovas neturės pagrindo reikalauti minėtos informacijos iš konkrečių notarų. Be to, teismo nutartyse nurodyti asmenys yra be asmens kodų ir be gyvenamųjų vietų adresų, t. y. jų negalima identifikuoti vien iš nutarčių, todėl pateikus skundžiamas teismo nutartis notarams, jie neabejotinai atsisakytų pateikti tokią informaciją, nes nebūtų aišku ir tikslu, apie kokio būtent asmens teisių ir pareigų perėmėjus eina kalba. Nėra teisės normos, kuri įpareigotų notarą vykdyti skundžiamas teismo nutartis tokio turinio, kokios jos yra priimtos.Teismas viršijo savo įgaliojimus, nes ieškovei nepašalinus patikslinto ieškinio trūkumų grasina grąžinti ne tik šį patikslintą, bet ir pradinį ieškinį. CPK 115 straipsnio 3 dalis numato tik to procesinio dokumento, kurio trūkumai yra neištaisomi per teismo nustatytą terminą, grąžinimą. CPK nenumatyta, kad tokiu atveju, kai nepašalinami patikslinto ieškinio trūkumai būtų grąžinamas ir pradinis ieškinys. Todėl minėtos teismo nurodytos patikslinto ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmės yra neteisėtos.Teismas, grąžindamas ieškovei ir patikslintą ieškinį, ir pradinį ieškinį, užkirstų kelią ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, nes ieškovė būtų praleidusi 3 mėnesių terminą ir nebegalėtų kreiptis į teismą apskritai.Taip pat nurodo, jog nesuprato teismo nurodyto įpareigojimo „aiškiai nurodyti, ar ieškovė atsisako šioje civilinėje byloje pareikštų pradinių ieškinio reikalavimų“. Mano, kad visais atvejais patikslinęs ieškinį ieškovė siekia pradinio ieškinio reikalavimus pakeisti patikslintame ieškinyje nurodytais reikalavimais. Todėl, jei tai iš tikrųjų yra patikslinto ieškinio trūkumas, visiškai neaišku, kaip jį ištaisyti (CPK 137 straipsnio 3 dalis).Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad patikslintas ieškinys nuo pradinio skiriasi tiek savo dalyku, tiek pagrindu. Pradinio ieškinio 1.9 punkte tuometinis ieškovas E. S. nurodė, kad jis ketina tikslinti ieškinį, atsižvelgdamas į papildomų dokumentų gavimą iš VĮ Registrų centras. Kadangi šių dokumentų buvo itin daug (patikslinto ieškinio priedai sudaro net 1591 lapus, o 2017-03-12 patikslinto ieškinio, kurio teismas nepagrįstai nepriėmė – dar daugiau), ieškinio tikslinimas užtruko ilgiau, nei buvo planuota. Ilgai užtrukusį ieškinio tikslinimą taip pat nulėmė ir pačių ginčo sutarčių paieška, nes kai kuriais atvejais gavus dokumentus iš VĮ Registrų centras paaiškėdavo, kad reikalingi dar ankstesni dokumentai (pvz., gavus atsakovės UAB „Lemaja“ 2016-03-29 akcijų pasirašymo sutartį paaiškėjo, kad jos steigėjas atsakovas D. R. į šios bendrovės įstatinį kapitalą įnešęs žemiau nurodytų žemės sklypų dalis jas gavo pagal 2013-10-30 skolos padengimo sutartį, todėl reikėjo vėl užsakyti šį dokumentą ir pan.). Pradinio ieškinio 1.1 punkte nurodyti žemės sklypai nesiskiria nuo patikslinto ieškinio 1.3 punkte nurodytų žemės sklypų, o būtent šių sklypų dalių perleidimas svetimiems asmenims vietoj to, kad būtų perleistos bendraturčiams, ir yra šio ginčo esmė. Neskubėdamas kreiptis į teismą, t. y. kreipdamasis į teismą tik po to, kai būtų surinkęs visus reikalingus duomenis iš VĮ Registrų centras dėl itin didelės jų apimties E. S. būtų neabejotinai praleidęs CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą ir pažeistos jo teisės bei teisėti interesai nebebūtų apginti. Akivaizdu, kad gavus naujų įrodymų (ginčijamų sutarčių kopijas), juos reikėjo išanalizuoti, susisteminti, išvardinti ir dėl jų pasisakyti. Tiek pradinio, tiek patikslinto ieškinio esmė yra tų pačių žemės sklypų dalių perleidimo ginčijimas pagal CK 4.79 straipsnį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Atsižvelgdami į tai bei į pradinio ir patikslinto ieškinio turinį, darytina išvada, jog tai nėra du savarankiški ieškiniai, bet pradinis ir jį patikslinantis ieškinys. Be to, jei patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus tuometinis ieškovas E. S. būtų pareiškęs pradiniame ieškinyje, jie būtų suformuluoti netinkamai, netiksliai ir teismas būtų įpareigojęs juos pašalinti per ypač trumpą laiko tarpą, o E. S. to nebūtų sugebėjęs padaryti dėl tų pačių priežasčių – didelės dokumentų apimties bei jų gavimo tam tikrais etapais, kai gavus užsakytus dokumentus iš jų paaiškėdavo, kad reikia užsakyti dar ir kitus dokumentus.Teismas 2017-03-22 nutartyje neteisingai nurodė, kad ieškovė tinkamai neįvykdė šio teismo 2017-03-07 nutarties. Kaip matyti iš pridedamų dokumentų, ieškovė teismo 2017-03-07 nutartį gavo vėliau, nei 2017-03-22 nutartį. Todėl ji objektyviai negalėjo jokia dalimi įvykdyti teismo 2017-03-07 nutarties, nes 2017-03-22 nutarties priėmimo metu jos nebuvo gavusi.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Lemastija“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. kovo 22 d. nutartis. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, jog ieškinio pagrindas ir dalykas skiriasi patikslintame ieškinyje. Pradiniame ieškinyje atsakovais buvo UAB „Atilius“ ir H. R., o patikslintame ieškinyje UAB „Atilius“ tapo ieškove ir H. R. atžvilgiu jokie sandoriai nėra ginčijami. Palyginus pradinio ieškinio 1.1 punktą ir patikslinto ieškinio 1.3 punktą, matyti, jog patikslintame ieškinyje yra nurodyta dviem žemės sklypais daugiau negu pradiniame ieškinyje. Nors abiejuose ieškiniuose ir yra nurodyti tie patys žemės sklypai, tačiau jų atžvilgiu reikalavimai skiriasi iš esmės. Pažymi, kad abiejų ieškinių dalykai yra panašūs tik dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei patikslintą ieškinį grindžiant visiškai kitomis (naujomis) faktinėmis aplinkybėmis, šį ieškinį reiškiant kitiems atsakovams ir šiame ieškinyje formuluojant kitą (naują) reikalavimą (dalyką), pirmos instancijos teismas pagrįstai tokį ieškinį laikė ne patikslintu pradiniu ieškiniu, o visiškai nauju bei savarankišku ieškiniu. Abiem ieškiniais yra ginčijami skirtingi sandoriai, bet dėl tuose pačiuose žemės sklypuose esančių dalių perleidimo, negali būti laikoma pakankama konstatuoti, kad byloje buvo pateiktas vienas ieškinys, kuris vėliau buvo patikslintas. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės skundžiamoje 2017-03-22 nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovas turi aiškiai nurodyti, ar jis atsisako šioje civilinėje byloje pareikštų pradinių ieškinio reikalavimų, kadangi iš pradinio ir patikslinto ieškinio turinio matyti, kad byloje yra pareikšti du skirtingi savarankiški ieškiniai.Nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas pažeidė CPK 137 str. 3 d. bei 147 str. 1 d., nes abejomis skundžiamomis nutartimis ieškovei buvo nustatyti įpareigojimai pašalinti patikslinto ieškinio, o ne pradinio ieškinio trūkumus. CPK nenumato termino, per kurį teismas turi išspręsti tokių pareiškimų (patikslintų ieškinių) priėmimo klausimą. Be to, ieškovė pažeidė CPK 141 str. normas, nes teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame buvo pakeistas tiek jo dalykas, tiek pagrindas.Teisė byloje pasirinkti atsakovą ir pareigą nurodyti jo duomenis civiliniame procese tenka ieškovei. Atitinkamai, paaiškėjus, kad ieškovės nurodyti atsakovai - fiziniai asmenys yra mirę, jai tenka pareiga pateikti teismui duomenis apie šių mirusių asmenų teisių perėmėjus. Tuo tarpu CPK 48 str. 1 d. suteikia teisę teismui, jei yra pagrindas, pakeisti byloje mirusį atsakovą jo teisių perėmėju, tačiau teismas tai atlikti gali tik turėdamas pakankamai duomenų, kuriuos jam pateikti privalo ieškovė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti jam duomenis apie atsakovais byloje patrauktų mirusių fizinių asmenų teisių perėmėjus. Teismas savo nutartyje aiškiai nurodė, kokius duomenis ieškovė turi pateikti, todėl visiškai nepagrįstai atskirajame skunde nurodoma, kad nėra aišku ko reikalauja teismas.Iš skundžiamos 2017-03-22 nutarties galima daryti išvadą, kad atsižvelgdamas į pasikeitusią situaciją, t. y. į patikslinto ieškinio, kuris iš esmės yra naujas savarankiškas ieškinys, pateikimą, pirmos instancijos teismas laikė, kad tokiu atveju atsirado trūkumų ieškovės pradiniame ieškinyje, todėl pagrįstai įpareigojo ieškovę juos pašalinti išdėstant aiškią poziciją dėl pradinio ieškinio palaikymo ar nepalaikymo, o to nepadarius, pagrįstai nusprendė grąžinti ieškovei abu ieškinius.Ieškovei iš esmės piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, t. y. byloje pateikus iš esmės naują civilinį ieškinį, kuris yra įvardijamas kaip neva patikslintas pradinis ieškinys, neteikiant teismui jo nurodytų duomenų dėl mirusių atsakovų teisių perėmėjų ir t.t., ji turėtų prisiimti ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes, kurios neturėtų būti traktuojamos kaip kelio ginti savo neva pažeistas teises ieškovei užkirtimas, juolab, kad įstatymas numato ir praleisto termino atnaujinimo galimybę tuo atveju, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Kornėja“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. kovo 22 d. nutartis. Teismas pagrįstai priėmė nutartis dėl patikslinto ieškinio trūkumų šalinimo. Pažymi, jog ieškinys ir patikslintas ieškinys yra skirtingi, patikslintame ieškinyje yra naujai nurodytas ieškinio pagrindas bei ieškinio dalykas, todėl teismas pagrįstai nustatė terminą ieškovei dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Pažymi, jog dabartinė ieškovė nurodyta patikslintame ieškinyje yra ir pradinio ieškinio atsakovė, todėl akivaizdu, jog patikslintas ieškinys yra pareikštas visiškai naujai, dėl kitų sandorių, sudarytų tarp visiškai kitų asmenų. Ieškinys, kuriame pakeistas ieškinio dalykas ir pagrindas, negali būti priimtas toje pačioje byloje, o jei jis buvo priimtas – privalo būti paliktu nenagrinėtu kaip neatitinkantis ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Teismas pagrįstai 2017-03-22 nutartyje nurodė ieškovui teisę dėl pradinio ieškinio atsisakymo bei nustatė patikslinto ieškinio trūkumų šalinimą. Pradinis ieškinys dėl jo neatitikimo ieškiniui keliamų reikalavimų (ieškinys po ieškovo ir atsakovo sutapimo tapo pareikštu pačiam ieškovui), nepašalinus jo trūkumų, privalo būti ne „grąžintas“ ieškovui, o turėtų būti „paliktas nenagrinėtu“. Teismo pavartota frazė dėl pradinio ieškinio „grąžinimo“ yra tik formalus netikslumas, dėl kurio naikinti nutartį nėra pagrindo.Iš esmės ieškovė pateikė teismui ne patikslintą ieškinį, o pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimo, todėl šio dokumento priėmimui nėra taikomi ieškinio priėmimo procedūra ir terminai. Nesutinka su ieškovės argumentais, jog teismas perkėlė savo pareigą nustatyti mirusių atsakovų teisių perėmėjus, nes teikdamas ieškinį, atsakovas iš karto turi nurodyti tinkamas bylos šalis. Teismas aiškiai nurodė ieškovei būdą kaip pašalinti trūkumus, suteikė jai veikimo laisvę pateikti bet kokius leistinus rašytinius įrodymus. Šiuo atveju nebuvo pažeista CPK 137 straipsnio 3 dalis. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismui grąžinus ieškinį bus pažeista jos teisė. Ieškovės yra pareiga tinkamai pasirūpinti savo teisių įgyvendinimą, bei pašalinti nustatytus trūkumus, teismas negali būti atsakingas už tai, jog ieškovė nepašalina trūkumų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Lemaja“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. kovo 22 d. nutartis. Teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes jei ieškinys neatitinka CPK reikalavimų teismas iki jo priėmimo nustato trūkumų šalinimą. Pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti sprendžiamas ir esant ieškinio trūkumams. Teismas 2017 m. kovo 22 nutartimi pakartotinai nustatė terminą tiems patiems ieškinio trūkumams šalinimą, kaip nurodyta 2017 m. kovo 7 d. nutartyje tik dėl aiškumo nurodė papildomai, kas turi būti detalizuojama. Todėl nepagrįstai ieškovė nurodė, jog antrojoje nutartyje nurodyti papildomi trūkumai. Pažymi, jog ieškovės yra pareiga nurodyti tinkamus atsakovus, o ne teismo pareiga rinkti įrodymus apie tinkamus atsakovus. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog teismas nenurodė būdo, kaip pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nutartyse aiškiai nurodė, jog tam, kad ieškinio trūkumai būtų pašalinti, ieškovas turi nurodyti atsakovų teisių perėmėjus, jų duomenis ir tą pagrindžiančius įrodymus. Teismas neprivalo detalizuoti būdus kaip tą padaryti. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas viršijo savo įgaliojimus bei pažeidė ieškovės teises dėl ieškinio grąžinimo ieškovei, nes teismas dar nėra priėmęs šiuo klausimu jokio procesinio sprendimo ir tai nėra susiję su nustatytais ieškinio trūkumais. Taip pat pažymi, jog ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį, pakeitė tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio pagrindą, todėl teismas pagrįstai nurodė ieškovei pasisakyti ar atsisako pradinio ieškinio. Tiek pirma skundžiama teismo nutartimi, tiek antra skundžiama nutartimi teismas iš esmės nustatė tuos pačius trūkumus, kuriuos ieškovė turi pašalinti per 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. kovo 22 d. nutartys paliktinos nepakeistos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis ieškovė įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti teismui į bylą aiškius ir tikslius, rašytiniais įrodymais patvirtintus duomenis apie mirusių atsakovų H. D., D. T., M. S., G. K., A. N., G. K., I. Š. teisių perėmėjus, nurodant šių asmenų visus būtinus duomenis bei nurodyti ar ieškovė atsisako šioje civilinėje byloje pareikštų pradinių ieškinio reikalavimų, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką.Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas, gavęs ieškinį, patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 straipsniai), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato ieškovei terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi pradinio ieškovo E. S. atstovo advokato M. D. prašymu ieškovą E. S. pakeitė jo teisių perėmėju UAB „Fagma“, o 2017 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės UAB „Fagma“ prašymu pakeitė ieškovę UAB „Fagma“ jos teisių perėmėju UAB „Atilius“. Teismas, priėmęs UAB „Atilius“ patikslintą ieškinį, nustatė, kad atsakovais nurodyti H. D., D. T., M. S., G. K., A. N., G. K. ir I. Š. yra mirę, todėl įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus - nurodyti mirusiųjų atsakovų teisių perėmėjus. Ieškovės UAB „Atilius“ atstovas advokatas M. D. 2017 m. kovo 13 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą trūkumams pašalinti, nes ieškovė 2017 m. kovo 7 d. nutartyje nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino. Teismas, įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, iš esmės nurodė ieškovei suformuluoti galutinį ieškinio dalyką (1 t., b. l. 71-117, 132-133).Nesutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad teismo 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. kovo 22 d. skundžiamos nutartys yra neteisėtos, nes teismo teisė nustatyti ieškinio trūkumus buvo apribota, kadangi teismas ieškinį priėmė, taikė laikinąsias apsaugos priemones bei pakeitė ieškovę UAB „Fagma“ į jos teisių ir pareigų perėmėją UAB „Atilius“. Kaip minėta, asmens teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį. Ieškinys yra procesinis dokumentas, todėl turi atitikti CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Ieškinyje turi būti nurodyta: dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, o kai dalyvaujančiu byloje asmeniu yra juridinis asmuo - juridinio asmens pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas); aiškus procesinio dokumento pobūdis ir dalykas (CPK 135 straipsnis). Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad keli asmenys, patikslintame ieškinyje nurodyti atsakovais, yra mirę, pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymas paduodant ieškinį sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Jeigu ieškinio turiniui keliami reikalavimai paaiškėja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir ieškovui teismo nustatytu terminu neištaisius trūkumų, ieškinys vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei CPK 296 straipsnio 3 dalimi paliekamas nenagrinėtu, o ne grąžinamas ieškovui, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamose nutartyse. Pirmosios instancijos teismas skundžiamose nutartyse, nustatydamas ieškovei terminas ieškinio trūkumams pašalinti, aiškiai nurodė, jog byloje galimas mirusių atsakovų teisių perėmimas, todėl įpareigojo ieškovę nurodyti mirusiųjų atsakovų teisių perėmėjus.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovė tinkamai įvykdė teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį. Patikslintame ieškinyje ieškovės nurodytas aplinkybes apie mirusiųjų atsakovų teisių perėmėjus, negalima laikyti tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu, nes nurodyti duomenys neparemti jokiais įrodymais (1 t., b. l. 97-98).Nepagrįstai apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CPK imperatyvą, įpareigodamas ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, nenurodė būdo, kaip tai padaryti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartyje aiškiai nurodyta, kad <...> ieškovė įpareigotina pateikti į bylą aiškius ir tikslius, rašytiniais įrodymais patvirtintus duomenis apie mirusiųjų atsakovų H. D., D. T., M. S., G. K., A. N., G. K., I. Š. teisių perėmėjus, nurodant šių asmenų visus būtinus rekvizitus. Teismas neprivalo detalizuoti ieškovei kokiais būdais ji turi surinkti duomenis bei neprivalo nurodyti konkrečių veiksmų eigą. Pažymėtina, kad ieškovę atstovauja profesionalus teisininkas, advokatas, kuriam puikiai žinomos civilinio proceso normos. Be to, Advokatūros įstatymo 44 straipsnis suteikia advokatui teisę: gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Duomenų, kad ieškovės atstovas kreipėsi į atitinkamas institucijas ir negavo informacijos apie teisių perėmėjus, prašė teismo išduoti jam liudijimą apie teisę gauti įrodymus (CPK 199 straipsnio 4 dalis) ir pan., byloje nėra pateikta.Pažymėtina ir tai, kad ieškinys turi būti vientisas procesinis dokumentas, kuriame aiškiai išdėstyti ieškovės reikalavimai (ieškinio dalykas). Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, nes gali būti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimui, o teismui sudaromos kliūtys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus(pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2006; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013, 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013, kt.).Apibendrindamas virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtas ir pagrįstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. kovo 22 d. nutartys (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas, gavęs bylą, turės nustatyti naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. kovo 22 d. nutartys palikti nepakeistas.