- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-673-387-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00649-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Jurgita Mačionytė
- Nukentėjusysis
- O. K.
- Nuteistasis
- J. K.
- Advokatai
- Linas Belevičius
- Kategorijos
Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-673-387/2013
Teisėja Česlava Malinovska Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00649-2012-1
2013 m. spalio 4 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-07-15 nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d. (6 veikos), ir nubaustas galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant J. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešiems mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką J. K. įskaityta 1 para, išbūta sulaikyme nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d.
Iš J. K. priteista 155,25 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 3000 Lt už advokato atstovavimą byloje O. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nuteistas už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje, padarė savo žmonai O. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2010-02-27, apie 18.00 val., sesers J. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini),, konflikto su žmona O. K. metu, žmonai gulint lovoje, tyčia sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius alkūnėmis ir ne mažiau kaip 2 smūgius kojomis į šonus, žmonai O. K. atsikėlus iš lovos, pribėjo prie jos, ir tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip 2 kartus į įvairias kūno vietas, po ko kojomis įspyrė ne mažiau kaip 3 kartus į pilvo sritį ir 3 kartus į užpakalį, tęsdamas nusikalstamą veiką, pastūmė žmoną O. K. ant lovos, ir užlipęs ant jos, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į galvos ir veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas kraujosruvą galvos srityje, tai yra nežymiai sutrikdė savo žmonos O. K. sveikatą.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2010-07-11, apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona O. K. metu, tyčia delnu vieną kartą sudavė žmonai į kairę ausį, padarydamas kairės ausies būgnelio plyšimą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė savo žmonos O. K. sveikatą.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2011-10-07, apie 13.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona O. K. metu, paėmęs nuo grindų skudurą, tyčia juo sudavė žmonai ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, po to kojomis įspyrė ne mažiau kaip 4 kartus į užpakalį, tuo sukeldamas žmonai O. K. fizinį skausmą.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2011-12-19, apie 18.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona O. K. metu, tyčia kojomis sudavė žmonai ne mažiau kaip 3 kartus į kojas ir užpakalį, žmonai atsisėdus ant lovos, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjo prie jos, ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 3 kartus žmonai į kojas, tuo sukeldamas žmonai O. K. fizinį skausmą.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2012-08-15, apie 14.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona O. K. metu, atėmęs iš žmonos raktų ryšulį, tyčia juo vieną kartą sudavė žmonai į veido sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, žmonai išeinant pro namų duris, tyčia vieną kartą įspyrė jai į užpakalį, tuo sukeldamas žmonai O. K. fizinį skausmą.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2012-08-16 apie 08.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona O. K. metu, žmonai sėdint ant lovos, tyčia kojomis sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į užpakalį, tęsdamas nusikalstamą veiką, 12.30 val. tyčia kumščiu, kumštyje laikydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, sudavė žmonai vieną kartą į smilkinio sritį, po to vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę veido sritį, tuo sukeldamas žmonai O. K. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Skundu J. K. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-07-15 nuosprendį, išteisinant jį dėl nusikalstamų veikų (BK 140 str. 1 d.), padarytų 2010-02-27, 2010-07-11, 2011-10-07, 2011-12-19, 2012-08-15; atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį.
Apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino J. K. kaltu dėl penkių nusikalstamų veikų padarymo. Skunde akcentuojama, kad nuosprendis turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus. Priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį dėl asmens kaltumo neturi likti jokių abejonių, kadangi nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Pasak apelianto, apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu dėl 2010-02-27 nusikalstamos veikos padarymo, vadovavosi vien nukentėjusiosios ir jos tėvų parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad jie neatitinka kitų bylos aplinkybių. Taip medicininiame įraše užfiksuotas vienintelis sužalojimas – kraujosruva galvos srityje, tuo tarpu nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduota žymiai daugiau smūgių (ne mažiau kaip 2 smūgiai kojomis į šonus, ne mažiau kaip 2 smūgiai kumščiu į įvairias kūno vietas, ne mažiaus kaip 3 kartus į pilvo sritį, ne mažiau nei 10 smūgių į galvos ir veido sritį ir t.t.). Be to, pasak apelianto, išanalizavus minėtų asmenų parodymus, tampa aišku, kad nesutampa chronologinė įvykių eiga. Apeliantas pažymi, kad nors medicininėje pažymoje nurodyta, kad apie įvykį buvo informuota policija, pastaroji jokio tyrimo nepradėjo. J. K. nuomone, teismas galėjo pašalinti visas dėl šios aplinkybės kilusias abejones, apklausdamas pažymą išdavusį gydytoją G. P., bet jis to nepadarė.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas pripažino jį kaltu dėl 2010-07-11 veikos padarymo vadovaudamasis vien nukentėjusiosios parodymais. Pasak J. K., jokių muštynių tarp jų tądien nebuvo. Jie susipyko ir nukentėjusioji išvažiavo pas savo tėvus. Apeliantas pažymi, kad iš O. K. pateiktos medicininės pažymos matyti, jog į medikus ji kreipėsi tik praėjus 4 dienoms po įvykio. Tuo tarpu pasak jos tėvų ir pačios nukentėjusiosios jai buvo padaryti rimti sužalojimai. Esant šioms aplinkybėms, J. K. manymu, tampa neaišku, kodėl į medikus nebuvo kreiptasi anksčiau. Per tas keturias dienas nuteistasis su O. K. nesimatė ir niekaip sužaloti jos negalėjo. Taip pat skunde akcentuojama, kad spręsdamas jo kaltės klausimą, apylinkės teismas visiškai nevertino J. ir O. K. kaimynės I. D. parodymų. Pastaroji paaiškino, kad K. šeima gyvena virš jos buto, tačiau ji niekada nematė O. K. sužalotos. Taip pat niekada nematė ir negirdėjo muštynių. J. K. teigimu, svarbu yra ir tai, kad dėl šio įvykio nukentėjusioji 2010 m. liepos mėnesį kreipėsi į Trakų PK, nurodžiusi, kad J. K. ją sumušė, tačiau vėliau savo pareiškimą atsiėmė, motyvuodama tuo, kad kreipimosi metu buvo supykusi ir norėjo atkeršyti J. K..
J. K. pažymi, kad vien tik nukentėjusiosios parodymais teismas vadovavosi ir pripažindamas jį kaltu dėl 2011-10-07 bei 2011-12-19 veikų padarymo. Jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad tomis dienomis O. K. patyrė sužalojimus, nėra. Tuo tarpu byloje esanti nuteistojo „prisipažinimo“ garso įrašą, J. K. teigimu, nukentėjusioji išgavo nuolat jį provokuodama. Jis buvo supykęs ir buvo pasiryžęs pasakyti bet ką, kad tik jį paliktų ramybėje. Iš tikrųjų nuteistasis J. K. atžvilgiu tądien jokio smurto nenaudojo.
Šalies argumentai
J. K. nurodė pripažįstantis, kad 2012-08-16 tarpusavio konflikto metu sudavė delnu nukentėjusiajai per veidą po to, kai ji jam trenkė į veidą. Padarė tai paveiktas netikėtumo ir skausmo. Skunde nurodoma, kad atvykę policijos pareigūnai užfiksavo namuose ne smurto artimoje aplinkoje požymiuos, bet išsikraustymo iš namų požymius. Liudytojas pareigūnas G. T. parodė, kad buvo smurto artimoje aplinkoje požymiai, bet neįvardijo kokie. Be to, pasak apelianto, apylinkės teismas visiškai nevertino to, kad byloje yra pateiktas J. K. pareiškimas dėl 2012-08-16 patirtų sužalojimų. Pareigūnai patys pristatė jį į gydymo įstaigą, nes jo sužalojimai buvo akivaizdūs. J. K. teigimu, tą patvirtino byloje esanti 2012-08-16 medicininė pažyma, tačiau teismas jo sužalojimo atsiradimo aplinkybių nesiaiškino, o konstatavo priešingai – J. K. jokių sužalojimų padaryta nebuvo, į medikus jis nesikreipė.
Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 20 str. reikalavimų – visiškai nevertino liudytojų J. J., A. Š., A. K., I. D. parodymų, laikydamas juos nepatikimais, o vadovavosi prieštaringais, nenuosekliais ir niekuo nepagrįstais nukentėjusiosios ir jos tėvų parodymais. Tuo tarpu pastarieji jų pačių teigimu apie tarp J. ir O. K. vykusius konfliktus žinojo tik iš dukters pasakojimų.
Teismo posėdžio metu nuteistasis J. K. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusioji, jos atstovas advokatas bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Susipažinus su bylos medžiaga, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo J. K. veiksmus pagal BK 140 str. 1 d., nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų, ištirtų ir patikrintų įrodymų pagrindu nustatyti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Skirtingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl 2010-02-27 įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo, vadovavosi ne vien nukentėjusiosios ir jos tėvų parodymais, bet byloje esančia Išrašo iš medicininių dokumentų kopija, kurioje nurodyta, kad 2010-02-27 O. K. buvo diagnozuotas galvos sumušimas, hematomos (b. t. 1, b. l. 93). Pažymėtina, kad skunde nurodoma aplinkybė, susijusi su O. K. tądien nustatytų sužalojimų pobūdžiu (medicininiame įraše užfiksuotas vienintelis sužalojimas – kraujosruva galvos srityje, tuo tarpu nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduota žymiai daugiau smūgių), esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad BK 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui ar nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tuo tarpu gydytojo nustatyti O. K. 2010-02-27 patirti sužalojimai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, minėtame Išraše iš medicininių dokumentų nurodoma, kad O. K. buvo diagnozuotas ne tik galvos sumušimas, bet ir hematomos. Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta ir J. K. argumentą, susijusį su nukentėjusiosios tėvų parodymų vertinimu, o būtent su tuo, kad išanalizavus minėtų asmenų parodymus dėl 2010-02-27 įvykio, neva aišku, jog nesutampa chronologinė įvykių eiga. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei S. K., nei S. K. negalėjo tiksliai nurodyti valandos, kurią jie 2010-02-27 sulaukė dukros skambučio. Taip pasak S. K. tai galėjo būti 22 val. ar 23 val., tuo tarpu S. K. apskritai nurodė, jog tai buvo vėlus metas, nes jie su vyru jau miegojo (b. t. 2, b. l. 9-12). Taigi byloje nėra tiksliai nustatyta kurią valandą nukentėjusiosios tėvai sužinojo apie O. K. sumušimą ir atvažiavo jos pasiimti, tad teigti, jog vadovaujantis S. ir S. K. parodymais nukentėjusioji galėjo patekti pas gydytoją tik po vidurnakčio, t. y. 2010-02-28, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, O. K. bei jos tėvų parodymus apie tai, kad nukentėjusioji buvo sumušta vyro Trakų rajone, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog skubios pagalbos ji kreipėsi į artimiausią ligoninę – VšĮ Trakų ligoninę, kur gydytojui nurodė, jog buvo sumušta vyro (b. l. 93). Tuo tarpu tas faktas, kad policijoje dėl šio įvykio nebuvo pradėtas joks tyrimas pats savaime nieko neįrodo. Nukentėjusiosios teigimu gydytojas pats žadėjo pranešti apie jos sumušimą policijai, kas yra užfiksuota ir Išraše iš O. K. medicininių dokumentų, tad nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo netikėti gydytoju ir savarankiškai kreiptis į policiją. Apelianto dėmesys yra atkreiptinas ir į tai, kad BPK 284 str. numatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, bet ne pareiga, kviesti į posėdį atitinkamos srities specialistą. Taigi ta aplinkybė, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo apklausiamas 2010-02-27 O. K. apžiūrėjęs gydytojas, tik patvirtina, jog teismo vertinimu pateiktas Išrašas iš medicininių dokumentų buvo pakankamai aiškus ir išsamus.
Kaip nepagrįsti yra atmestini ir apelianto argumentai dėl 2010-07-11 įvykio vertinimo. Apeliantas pažymi, kad 2010-07-11 jis jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, jiems susipykus, O. K. išvažiavo pas tėvus. Tačiau į medikus pastaroji kreipėsi tik 2010-07-14, kas, J. K. teigimu, kelia abejones esant tokiems rimtiems sužalojimams, kaip kad buvo nustatyti nukentėjusiajai. Apygardos teismas pažymi, jog byloje nukentėjusiosios bei jos tėvų parodymais yra nustatyta, kad 2010-07-11 J. K. sudavė nukentėjusiajai į kairę ausį, dėl ko jai sutriko klausa. Pasak nukentėjusiosios, ji tai girdėjo, tai negirdėjo sužalota ausimi, tačiau tikėjosi, kad viskas praeis. Į gydytojus nutarė kreiptis pastebėjus, jog iš ausies jai bėga kraujas, tačiau iš karto poliklinikoje nebuvo vietų, tad tėvas ją nuvežė į Santariškes tik po kelių dienų. Šias O. K. nurodytas aplinkybes patvirtina ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytojo įrašo kopija, kurioje konstatuota, kad O. K. buvo padarytas kairės ausies būgnelio plyšimas. Pažymėtina, kad gydytojo yra nurodyta, jog trauma atsirado nuo smūgio į nukentėjusiosios kairę ausį (b. l. 94-95). Analogiškas šio sužalojimo padarymo aplinkybes (sumušė vyras) nukentėjusioji buvo nurodžiusi ir 2010-07-14 pareiškime Trakų rajono PK. Tai, kad vėliau, susitaikius su vyru, O. K. šį pareiškimą atsiėmė nepaneigia tos aplinkybės, jog jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2010-07-11 iki 2010-07-14 nukentėjusioji patyrė kitą panašaus pobūdžio traumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįsta išvadą, jog nežymus sveikatos sutrikdymas O. K. buvo padarytas neteisėtais nuteistojo veiksmais kaltinime nurodytu laiku. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, priimdamas nuosprendį apylinkės teismas atsižvelgė į liudytojos I. D. parodymus, tačiau atskirai dėl jų nepasisakė, kadangi jie didesnės įrodomosios reikšmės byloje nustatytinoms aplinkybėms neturi. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, jog ne kartą buvo girdėjusi kaip J. ir O. K. barasi, tačiau niekada nebuvo mačiusi O. K. sumuštos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie liudytojos parodymai atitinka kitą byloje surinktą medžiagą. Byloje yra nustatyta, jog po 2010-02-27 įvykio nukentėjusioji, kol neužgijo jos patirti sužalojimai, gyveno pas tėvus. Tuo tarpu 2010-07-11 jos patirtas sužalojimas (ausies būgnelio plyšimas) išoriškai nesimatė. 2011-10-07 bei 2011-12-19 nukentėjusioji, jos pačios teigimu, buvo patyrusi tik fizinį skausmą. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog, pasak nukentėjusiosios, vyras dažnai jai spirdavo į tokias vietas (užpakalis, kojos), kurios įprastai nėra matomos.
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog surinktų įrodymų visuma patvirtina nuteistojo sistemingo smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu faktą. Byloje neginčytinai nustačius net kelis laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m. J. K. smurtavimo atvejus O. K. atžvilgiu, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai dėl pagrindo netikėti nukentėjusiosios bei jos tėvų parodymais nebuvimo. Priimdamas nuosprendį, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojų A. Š., A. K. ir J. J. parodymus, įvertinęs juos kaip siekį padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir vadovavosi O. K., S. K., S. K. parodymais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pastarųjų asmenų duoti parodymai tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo išsamūs ir nuoseklūs, atitiko kitą byloje surinktą medžiagą bei nustatytas aplinkybes. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymus dėl 2011-10-07 įvykio patvirtina byloje esantys duomenys dėl policijos iškvietimo į J. ir O. K. namus 2011-10-07 (b. t. 1, b. l. 73-74), kur yra nurodoma, jog pasak pareiškėjos (O. K.) vyras triukšmauja, šūkauja, mušasi, bei 2011-10-07 policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. t. 1, b. l. 75). J. K. kaltę padarius jam inkriminuojamas veikas patvirtina ir byloje esantis tarp nuteistojo bei nukentėjusiosios vykusio pokalbio garso įrašo 2012-12-17 apžiūros protokolas (b. t. 1, b. l. 60-64), iš kurio matyti, jog J. K. prisipažįsta smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu. Nuteistojo teiginius, jog jis garso įrašo darymo metu buvo suirzęs ir pasakė viską, ką norėjo išgirsti O. K., teisėjų kolegija vertina kritiškai. Pažymėtina, kad minėto pokalbio metu nuteistasis nedviprasmiškai nurodė, jog mano, kad mušdamas O. K. elgiasi tinkamai ir, kad taip elgsis jos atžvilgiu ir ateityje.
Apeliaciniame skunde yra nepagrįstai teigiama, jog 2012-08-16 atvykę pas O. ir J. K. į namus policijos pareigūnai užfiksavo ne smurto artimoje aplinkoje požymius, bet išsikraustymo požymius. Šį J. K. teiginį paneigia byloje esantis 2012-08-16 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo (b. t. 1, b. l. 3-4), kuriame yra užfiksuota, jog nukentėjusiajai buvo suduoti du smūgiai į kairę galvos pusę. Be to, teisiamojo posėdžio metu policijos pareigūnas G. T. papildomai paaiškino, jog savo tarnybiniame pranešime jis nurodė būtent tas nukentėjusiosios kūno vietas, ant kurių akivaizdžiai matėsi sumušimai (b. t. 2, b. l. 9). Nepagrįstu laikytinas ir J. K. teiginys dėl jo 2012-08-16 patirtų sužalojimų atsiradimo aplinkybių nesiaiškinimo. Bylos pirmoje instancijoje nagrinėjimo smetu pastarosios aplinkybės nebuvo aiškinamos, kadangi 2012-09-06 specialistas J. R., turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, konstatavo, jog J. K. objektyvių sužalojimų požymių nustatyta nebuvo (b. .t 1, b. l. 46).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nukentėjusioji prašė teismo priteisti iš J. K. jos patirtas 1000 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė nurodytos sumos dydį patvirtinančius įrodymus. Apygardos teismas, pripažindamas O. K. teisę į jos patirtų išlaidų atlyginimą bei atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, nukentėjusiosios atstovas advokatas dalyvavo 1 teismo posėdyje, kuris truko neilgą laiko tarpą, bylos nagrinėjimo metu nebuvo teikiami jokie nukentėjusiosios atstovo advokato paruošti procesiniai dokumentai, jis tik pasakė baigiamąją kalbą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog O. K. prašoma priteisti suma mažintina iki 300 Lt, pripažinus, jog ji laikytina pakankama nukentėjusiajai suteiktoms atstovo advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
2013-07-15 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą.
Priteisti iš J. K. nukentėjusiosios O. K. naudai 300 Lt (trys šimtai litų) jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.