- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 1-1252-725/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00045-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 2.10.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (421 str.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.10.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1960-03-20, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyv. Vėjo g. 72-1, Kaune, teistas 2008-11-20 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d. – 4 metų laisvės atėmimo bausme, bausmė atlikta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. sausio 14 d., apie 16.45 val. buto, esančio Kaune, A. S. al. 33-2, kambaryje, konflikto su žmona A. K. metu, naudodamas fizinį smurtą, t. y. sugriebdamas jai už plaukų ir tempdamas iš kambario į virtuvę, ten pargriaudamas ant grindų, sukėlė A. K. fizinį skausmą bei, tęsdamas savo smurtinius veiksmus, dukrai R. K. bandant apginti mamą, sugriebdamas pastarajai už plaukų ir kambario bei koridoriaus tarpduryje pargriaudamas ant grindų, tokiu būdu naudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą, toliau tęsdamas savo smurtinius veiksmus, žmonai A. K. virtuvėje viena ranka uždengdamas jos burną, o kita ranka suduodamas jai vieną smūgį į smakro sritį, sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014 m. sausio 14 d. namuose dukra R. ir žmona A. buvo išgėrusios alkoholio. Jam nepatiko, kad jos geria, todėl kambaryje tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Jo metu jis supykęs griebė žmonai už plaukų ir nutempė į virtuvę, kur ją pargriovė ant grindų. Į jų konfliktą įsikišo dukra Renata, todėl su ja irgi gavosi konfliktas, dėl ko jis dukrai irgi sugriebė už plaukų ir tarpduryje tarp kambario bei virtuvės pargriovė ant grindų. Tuomet dukra jam pasakė, kad iškvies policiją dėl to, kad ją tąsė už plaukų. Tai pasakius, į butą atėjo dukros sugyventinis, su kuriuo dukra išėjo. Bute su žmona jiems likus dviese, buto virtuvėje žmonai buvo viena ranka uždengęs burną, kad ji nešauktų, tačiau kita ranka smūgio nei į smakrą, nei į kitą kūno vietą nesudavė. Mano, kad kraujosruva ant smakro žmonai galėjo gautis nuo jo rankos laikymo, kuomet jai buvo užspaudęs burną. Netrukus pas juos į butą atvyko policijos pareigūnai, kuriuos, kaip suprato iškvietė dukra. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (b. l. 58, 62, 65).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
R. K. pareiškimu (protokolu – pareiškimu), kad 2014-01-14 apie 16.45 val. bute, esančiame A. S. al. 33-2, Kaune, jos tėvas R. K. naudojo jos ir mamos A. K. atžvilgiu fizinį smurtą. Nurodoma, kad tai ne pirmas atvejis, kai R. K. smurtauja (b. l. 2).
Nukentėjusiosios A. K. parodymais, kad 2014-01-14 apie 16.45 val. bute, esančiame A. S. al. 33-2, Kaune, tarp jos ir vyro R. K. gavosi žodinis konfliktas. Tą dieną ji ir kartu gyvenanti dukra R. K. buvo išgėrusios alkoholio, o vyras buvo blaivus, nes alkoholio nevartoja daug metų. Konfliktas įvyko dėl to, kad jos buvo išgėrusios. Konflikto metu kambaryje vyras stvėrė jai už plaukų ir, tempdamas už jų, nutempė į virtuvę, kur pargriovė ant grindų. Tempiant ir pargriaunant ją už plaukų, jai sužalojimų nepadarė, tačiau tai jai sukėlė fizinį skausmą. Ją puolė ginti dukra Renata. Tuomet vyras agresiją nukreipė prieš ją. Dukrą R. taip pat stvėrė už plaukų ir kambario bei virtuvės tarpduryje pargriovė ant grindų. Po fizinio smurto protrūkio į butą atėjo dukters draugas A. M., nes buto durys buvo neužrakintos. Atėjus į butą A. M., dukra pasakė, kad eina kviesti policijos ir jie abu iš buto išėjo. Bute liko ji viena su vyru, kuris vėl puolė link jos, nors ji jam nieko nesakė ir pagalbos nesišaukė, tačiau viena ranka jis jai suėmė už burnos, o kita sudavė vieną smūgį ranka į smakrą, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Kodėl jis jai buvo užėmęs burną ranka, nežino, tačiau įtaria, kad bijojo, jog nesišauktų pagalbos. Ar smūgį sudavė delnu, ar kumščiu, ji neprisimena, nes tuo metu buvo stresinėje situacijoje, susinervinusi. Po šio smūgio sudavimo į butą sugrįžo dukra, o netrukus atvyko policijos pareigūnai. Dėl padarytų sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, pas teismo med. ekspertus vykti atsisakė, kadangi sužalojimas jai pasirodė per menkas, kad kur nors kreiptis, ji juto fizinį skausmą, o policiją iškvietė dukra, ji galbūt būtų net nekvietusi, nors vyras smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ji niekada į policiją nesikreipė. Dėl įvykio jai nei turtinė, nei moralinė žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 25, 26).
Nukentėjusiosios R. K. parodymais, kad gyvena kartu su abiem tėvais nuomojamame bute, kuris yra vieno kambario. 2014-01-14 ji su mama buvo išgėrusios alkoholio, o tėvas buvo blaivus, nes alkoholio nevartoja. Tarp mamos ir tėvo įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jos buvo išgėrusios. Žodinio konflikto metu ji matė kaip tėvas, būdamas šalia virtuvės durų, mamai sugriebė už plaukų ir už jų tempdamas, ją nutempė į virtuvę, kur, laikydamas už plaukų, pargriovė ant grindų. Pamačiusi tokį vaizdą, ji puolė ginti mamos, tuomet tėvas puolė link jos. Jai taip pat griebė už plaukų ir tempė, tempdamas už plaukų, ją kambario ir virtuvės tarpduryje irgi pargriovė ant grindų. Tempiant ir pargriaunant už plaukų, ji sužalojimų nepatyrė, tačiau tai jai sukėlė fizinį skausmą. Po fizinio smurto panaudojimo prieš jas, į butą pro neužrakintas buto duris atėjo jos vaiko tėvas A. M.. Pamačiusi, kad tėvas yra įsiutęs ir smurtauja, ji pasiėmusi telefoną, išbėgo pro buto duris kviesti policijos. Paskui ją išėjo ir A. M.. Bute liko tėvai vieni, kas tarp jų vyko toliau, nematė ir negirdėjo. Paskambinus policijai, ji grįžo į butą. Tarp tėvų jau nieko nevyko, ji pasakė, kad iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, girdėjo, kaip mama pasakojo, kad jai išėjus iš buto kviesti policijos, tėvas mamai ranka buvo užėmęs už burnos, o kitos rankos kumščiu sudavė vieną smūgį. Dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto ji pas medikus nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, pas teismo med. ekspertus vykti irgi atsisakė, kadangi sužalojimų nesimatė. Dėl įvykio jai nei turtinė, nei moralinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 20-21, 22).
Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis A. S. al. 33-2, Kaune (b. l. 16-19).
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuoti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų konstatuoti smurtą galintys rodyti požymiai (b. l. 4-6).
Teismas, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika pilnai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nustačius aplinkybes, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams – žmonai ir dukrai.
R. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (b. l. 72).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad R. K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta tyčia, kaltinamasis smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš moteris - savo žmoną ir dukrą, yra teistas (b. l. 43-52), administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2001 m. (b. l. 41-42), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi kelis kartus (b. l. 34), tačiau valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 93TPK-86 nurodyta, kad R. K. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 31), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 40).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. K. teistas, nusikalto neišnykus teistumui, tai rodo, kad už ankstesnį nusikaltimą paskirta bausmė kaltinamojo elgesiui įtakos neturėjo, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmę, manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai.
Kadangi R. K. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendė:
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir skirti 45 paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad R. K. paskirta bausmė yra 30 parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-01-14 iki 2014-01-16 – dvi paras.
Bausmės pradžią, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo dienos.
R. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.
Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 str. 4 d).
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.