Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-07-23 · Civilinė byla Nr. 2-112-476/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-23
Bylos Nr.
2-112-476/2012
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00025-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Atsakovas
K. P.
Ieškovas
J. Š.
Advokatai
Raimonda Klimienė, Lionė Užubalienė
Civ. byla Nr. 2-112-476/2012
(Proceso Nr. 2-36-3-00025-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.4.3., 99.5
SPREND IMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDURaseiniai, 2012 m. liepos 23 d.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Lionei Užubalienei,atsakovui K. P., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,Raseinių VTAS atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui K. P., dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. Š. prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukterimi N. P. tvarką, nustatant kad kiekvieno mėnesio 1-7 dienomis dukra būna pas motiną, dukrą paimant iš K. P. namų kiekvieno mėnesio 1 d. ir grąžina kiekvieno mėnesio 7 d. motinos gyvenamojoje vietoje ir du ištisus vasaros mėnesius nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 15 d. su teise išsivežti tam laikotarpiui dukrą už Lietuvos Respublikos ribų; poriniais metais Kalėdinių švenčių metu ir Kalėdinių atostogų metu, vieną savaitę N. P. būna pas savo motiną J. Š., jos gyvenamojoje vietoje.

Ieškovės atstovė advokatė Lionė Užubalienė paaiškino, kad ieškovė yra N. P. mama. Mergaitės tėvas yra atsakovas. Šiuo metu ieškovė gyvena Londone. Ji nori bendrauti su dukra ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo kreipėsi į teismą. Ieškovė nori, kad kiekvienais metais nuo 15 d. iki rugpjūčio 15 d. ištisus du mėnesius mergaitė būtų su ja jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o kitais mėnesiais nuo 1 iki 7 d. mergaitė būtų su mama, jos gyvenamojoje vietoje. Poriniais metais Kalėdinių švenčių metu ir Kalėdinių atostogų metu ir neporiniais metais Velykų švenčių metu dukra būna pas ieškovę. Ieškovė turi darbą, nuomojasi gyvenamąją patalpą ir gali tinkamai pasirūpinti dukra. Prašė patenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas K. P. su ieškiniu nesutiko. Ieškovės gyvenamoji vieta neaiški, o nuoma yra laikinas dalykas. Neaišku ar ieškovės darbas nuolatinis, ar ji turi pastovias pajamas. Ieškovė nemoka priteisto išlaikymo, jau yra susidaręs nemažas įsiskolinimas. Jei ieškovė nesugebėjo atvažiuoti į teismą, tai kaip ji sugebės parvežti išsivežtą dukrą. Jis siūlo ieškovei bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį Lietuvoje. Jis nori žinoti kur mergaitė to bendravimo metu bus, nes ieškovė Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Dukra nenori su dukra išvykti į užsienį, nes ji nežino kokios sąlygos jos laukia, taip pat ten neturės draugių. Vasaros atostogų metu jis taip pat nori bendrauti su dukra, išvažiuoti pailsėti. Prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.

Liudytoja S. P. parodė, kad ji bendrauja su nepilnamete N., tarp jų užsimezgęs artimas ryšys, mergaitė ją vadina mama. Po susitikimo su mama, N. emocinė būklė pablogėja, teko vesti net pas psichologą. Mergaitė su mama bendrauja kompiuteriu. N. mama aiškina, kad negali ilgai sėdėti prie kompiuterio, nes jai skauda akis. Mergaitė nori matyti mamą, bet su ja išvažiuoti į užsienį nenori.

Liudytoja I. P. parodė, kad kai gimė mergaitė, visi gyveno pas ją bute. Ieškovė nesutarė su jos sūnumi ir išėjo gyventi pas kitą vyrą. Mergaitę ji paliko pas juos. Prieš 7 metus sūnus vedė ir kurį laiką jie gyveno kartu. Prieš metus sūnus su šeima persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą, esantį kaime. Anūkė išvyko gyventi kartu su sūnaus šeima. Po pamokų mergaitė ateina pas ją į namus, o vakare su tėčiu važiuoja į savo namus. Jokio dukters N. išlaikymo J. Š. jai nemokėjo. Prieš Naujus Metus ji atsiuntė jai skolą. J. Š. atsiųsdavo N. dovanas gimtadienio proga. Kai buvo grįžusi į Lietuvą, J. Š. buvo apsistojusi pas ją, nes neturėjo kur gyventi. Ją priėmė todėl, kad norėjo anūkei suteikti galimybę pabendrauti su mama. N. nėra viena pasilikusi su mama, nes jos bijo. Kartą J. dukrą N. buvo išsivežusi į Akropolį ir paliko žaidimų kambaryje. Po to paskambino jiems ir liepė mergaitę pasiimti. Jie važiavo N. paimti. Tai mergaitei sukėlė papildomo nepasitikėjimo mama.

Nepilnametė N. P. paaiškino, kad paskutinį kartą mamą matė prieš metus. Vakar su mama bendravo telefonu. Mama pažadėjo ją nuvežti į Ispaniją, jei ji teisme pasakys, kad nori gyventi su mama. Dabar ji gyvena su tėčiu. Jai patinka gyventi tėčio šeimoje. Norėtų dažniau bendrauti su mama, bet nenori su ja važiuoti į užsienį. Viskas ten jai nepažįstama, neturės su kuo bendrauti.

Raseinių VTAS specialistė Rima Bardauskienė paaiškino, kad Raseinių VTAS turėjo galimybę bendrauti su N. P. neutralioje aplinkoje. Mergaitė aiškiai išreiškė norą gyventi tėčio šeimoje ir nenori važiuoti pas mamą į užsienį. N. atrodo, kad ten jai bus nesaugu, be to ji neturės draugių ir neturės ką veikti.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ir motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). 2007-07-11 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnametės N. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu ir iš J. Š. priteistas materialinis išlaikymas po 130,00 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš 2012-03-05 pažymos matyti, kad materialinio išlaikymo skola 2012-03-01 sudaro 6971,83 Lt.(b.l.44). Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta nepilnametė N. P. ir paaiškino, kad paskutinį kartą mamą matė prieš metus, o telefonu kalbėjosi prieš dieną. Nepilnametė N. aiškiai išreiškė savo norą, kad nori bendrauti su mama, bet nenori išvykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos ir vykti kartu su mama į užsienį. Teismas šias aplinkybes laiko svarbiomis, nes staigus gyvenimo sąlygų pasikeitimas gali neigiamai paveikti vaiką, jis gali jaustis nesaugiai. Ieškovės pasiūlytas bendravimas su nepilnamete dukra neracionalus, bendravimo įgyvendinimas apsunkintų nepilnametės N. gyvenimo, buities ir mokymosi sąlygas. Ieškovė J. Š. gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi, todėl neaišku kur nepilnametė N. bus nuo kiekvieno mėnesio 1 d. iki 7 d. N. mokosi, todėl būtina lankyti mokyklą, o kaip ši galimybė jai bus suteikta ieškovė neįrodė. Nepilnametė kategoriškai nesutinka dviem mėnesiams išvažiuoti kartu su mama į užsienį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nuomojasi patalpas, bet nuoma yra trumpalaikė, gyvenamosios vietos būklė neaiški, buities tyrimo aktas nepateiktas. Atsakovo priešieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka labiau atitinka nepilnametės N. interesus. Mergaitė galės nuolat gyventi savo gyvenamojoje vietoje, lankyti mokyklą, o bendravimas su mama neišbalansuos nusistovėjusio gyvenimo ritmo. Mergaitė gerai sutaria su tėvo sutuoktine S. P., „(duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė“ atsakovų šeimą charakterizuoja teigiamai.

Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnametės N. P. a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su motina J. Š. a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

N. P. su mama J. Š. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo 10 val. iki 19 val. J. Š. dukterį iš tėvo K. P. pasiima ir grąžina į mergaitės gyvenamąją vietą pati.

Poriniais metais Kalėdų šventes N. P. praleidžia su tėvu K. P., Velykų šventes su motina J. Š..

Neporiniais metais Kalėdų šventes N. P. praleidžia su mama J. Š., Velykų šventes su tėvu K. P..

Vasaros atostogų metu N. P. su motina J. Š. bendrauja taip pat kaip ir kas mėnesį, pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo 10 val. iki 21 val. Motina pati pasiima ir perduoda tėvui dukrą į mergaitės gyvenamąją vietą.

J. Š. turi užtikrinti, kad su N. P. bus bendraujama aplinkoje, atitinkančioje mergaitės interesus, kad tėvas bet kuriuo metu galėtų susisiekti su dukra ir žinoti jos buvimo vietą.

Iš ieškovės J. Š. atsakovui K. P. priteisti 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės J. Š. priteisti 14,66 Lt. pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Narbutienė