Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam K. P., jo atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) universiteto studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat,

kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 d. ir ATPK 130 straipsnio 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 29 d. apie 03.45 val., K. P., vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2015-08-29 įregistruotą R. P. vardu, Kėdainių m., Juodkiškio ir Šėtos gatvių sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į A. D. bei G. D. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, dėl ko dėl eismo įvykio apgadino svetimą turtą - automobilį ir namą (svetimas turtas apdegė) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9., 127. ir 222. punktų reikalavimus.

Administracinę bylą iškėlė prokuroras - 2016 m sausio 27 d. nutraukęs ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-0-49509-15.

K. P. kaltu prisipažino iš dalies. Tvirtina savo parodymus, duotus pirmojo teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 112-121). Pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadintas kitų asmenų turtas, nesutinka su kaltinimu, jog jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pirmojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-08-29 apie 3.00 val. automobiliu „Audi A6“ važiavo Juodkiškio gatve link Šėtos gatvės, priekyje važiavo juodos spalvos „BMW E60“ automobilis, kuris Juodkiškio ir Šėtos gatvių sankryžoje pradėjo staigiai stabdyti, tuomet jis pasuko vairą į kairę pusę, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į priešais stovintį namą, automobilis įvažiavo į namą, kurio siena įgriuvo, namas užsidegė. Išlipęs dėl patirto šoko nesuvokė kas darosi, todėl iš įvykio vietos išėjo į pagrindinį kelią, ėjo link Tilto gatvės. Buvo susitrenkęs galvą, skaudėjo sprandą.

Pamatęs, kad atvažiuoja greitosios pagalbos ir gaisrinės automobiliai, grįžo į įvykio vietą, atvažiavusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad tai jis važiavo ir sukėlė avariją.

Nagrinėjant bylą iš naujo patvirtino, kad pirmą kartą apklausiamas policijoje nepasakė, kad jis buvo šoke ir buvo sutrenktas. Jis nesuvokė ką daro, jam buvo sutrenkta ir skaudėjo galva. Negali tikslai pasakyti, ką jis darė po įvykio. Mano, kad išlipo iš mašinos, o ką darė toliau – neprisimena. Tik pamena, kaip grįžęs į įvykio vietą jis prisistatė policijai. Kiek pamena, automobilis iš karto neužsidegė. Eismo įvykio vietoje daugiau jokių žmonių nebuvo. Į medikus dėl sveikatos sutrikimų nesikreipė. Praeityje turėjęs tris galvos traumas. Užtenka menkiausio sutrenkimo, kad prarastų sąmonę ar nesiorientuotų aplinkoje. Tyčia iš įvykio vietos nepasišalino. Jei būtų suvokęs kas darosi, būtų iškvietęs pagalbos tarnybas, bet buvo dideliame šoke, nesuvokė ką daro, nesiorientavo aplinkoje. Susivokti pradėjo pamatęs važiuojančias pagalbos tarnybas. Tuo metu sėdėjo ant žolės prie Nevėžio tilto, į tilto kitą pusę perėjęs nebuvo. Suprato, kad reikia eiti atgal. Už kiek laiko grįžo į įvykio vietą – negali pasakyti, gal po valandos, gal greičiau. Patį įvykį suvokė tik kitą dieną. T. P. atlygino prašytą 240 Eur žalą. Sutartą žalą atlygino ir kitiems nukentėjusiesiems – D.. Šiuo metu nedirba. Neakivaizdžiai studijuoja universitete. Studijuoja žemės ūkio inžineriją ir vadybą, mokslas pakankamai sunkus, tačiau sekasi neblogai, du metus net gavo stipendiją. Pagalbos neiškvietė, nes nerado savo telefono. Telefoną ant šaligatvio rado grįžęs į įvykio vietą. Galvos traumas turėjo, nes sportuoja, užsiima motokrosu. Sportuoja ir šiuo metu. Numerius nuo mašinos nuėmė apie 08-08.30 val. ryto grįžęs iš policijos komisariato, kad niekas nefotografuotų, kad nesužinotų, kas automobilio savininkas, nes paskui deda į laikraštį. Tuo metu ištraukinėjo automobilį, nes jis policijos komisariate buvo nurodęs, kad tam būtina iškviesti pagalbą. Automobilis buvo R. P., su kurio dukra jis draugauja. Įvykio zonoje veikęs telefonas buvo registruotas jo mamos vardu, tačiau juo naudojosi jis. Telefono numerio pabaiga – 801. Turi ir kitą telefoną, jo numerio pabaiga 832. Šis telefonas irgi buvo iškritęs. Jį taip pat rado, kai grįžo į įvykio vietą. Tai yra įvykio metu jis turėjo du telefonus. Tvirtina, kad įvykio metu jis buvo vienas. P. apie įvykį sužinojo tik ryte.

Nukentėjusioji G. D. apklausta ankstesnio teismo posėdžio metu (I tomas, b. l. 116), papildomai paaiškino, kad jei jai ir sutuoktiniui A. D. P. sumokėtų į rankas 4000 Eur, sutiktų su tokio dydžio žala. Nukentėjusysis A. D., apklaustas ankstesnio teismo posėdžio metu (I tomas, b. l. 117), šio posėdžio metu dėl savo sveikatos būklės parodymų duoti nesugebėjo.

Liudytojas R. P. paaiškino, kad K. P. gyvena su jo dukra, būsimas žentas. Į įvykį pakliuvusį automobilį savo žentui davė, nes jis važiavo su jo dukra. Apie įvykį P. jam pasakė paskambinęs. Skambino į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Skambino naktį, kažką mykė, nesuprato, kas nutiko. Viską „rimtai“ sužinojo tik ryte, kai P. atvažiavo pas jį. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). K. P. jam skambino, jis buvo (duomenys neskelbtini) pas draugę E. V.. Į teisėjo klausimą ar ne jis vairavo įvykio metu atsakė – „nemanau“.

Liudytojas V. B. – policijos pareigūnas, paaiškino, kad pranešus budėtojui į įvykio vietą nuvažiavo po kelių minučių. Automobilis ir namas jau degė. Galvojo, kad visi viduje žuvę. Po 10-15 min., o gal ir greičiau, atvyko gaisrininkai. Gesino apie 15-20 min. Užgesinus P. pasirodė pakankamai greitai. Jį pažįsta iš matymo, gyvena tame pačiame name. Nuo jų atvykimo P. pasirodė po 20-30 min. Pasakė, kad vairavo jis. Gal atrodė sutrikęs. Sumušimų nesimatė. P. kalbėjo ir elgėsi normaliai, kalbėjo sklandžiai, orientavosi, sveikata nesiskundė. Sakė, kad iš įvykio vietos pasišalino išsigandęs. Kai atvyko į įvykio vietą, jau buvo atėję keli žmonės, užgesinus susirinko daugiau. Kiek pamena, į alkotesterį P. pūtė policijoje.

Liudytojas J. M. – policijos pareigūnas, paaiškino, kad įvykio nelabai prisimena. Parodė, kad kai atvažiavo, įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnų. Asmens, sukėlusio įvykį, nebuvo. Atvažiavo išgirdę apie įvykį per raciją, kai pranešinėjo, jie buvo kažkokiame iškvietime. Po kiek laiko nuo išgirsto pranešimo nuvažiavo į įvykio vietą – neprisimena. Kai jie atvažiavo, po kokių 5 min. atėjo asmuo – P., kuris pasakė, kad vairavo į įvykį pakliuvusį automobilį. Asmuo buvo išsigandęs, pasimetęs, sunkiai orientavosi. Pagalvojo, kad girtas, patikrino, bet taip nebuvo. Sklandžiai nekalbėjo, negalėjo normaliai paaiškinti kas nutiko. Kiek laiko su asmeniu kalbėjo neprisimena, gal nuvežė jį į policijos komisariatą, neprisimena, nes baiginėjo darbą. Klausė ar asmeniui reikalinga medicinos pagalba, tai jis sakė, kad ne. Sveikata nesiskundė, šoke gal buvo – nežino. Lyg sakė, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes išsigando.

Liudytojas L. T. – policijos pareigūnas, paaiškino, kad gavę pranešimą per 5 min. nuvyko į įvykio vietą. Jau buvo keli stebėtojai. Gaisrinė atvažiavo gal po kokių 5 min., tiksliai pasakyti negali. Maždaug už pusvalandžio atėjo įvykį sukėlęs asmuo. Jis jautėsi ramiai, orientavosi, sveikata nesiskundė. Išoriškai nesimatė, kad jis būtų sužalotas. Sakė, kad pasišalino išsigandęs.

Kodėl jo priešingi parodymai, nei duoti 2015-09-09 apklausiant liudytoju (I tomas, b. l. 32-33), paaiškinti nuosekliai nesugebėjo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atvykus apie 04.00 val., įvykio vietoje buvo gaisrinė, medikai, buvo susirinkę apie 10 žmonių, įvykio vietoje jie prabuvo apie 40 min. ir išvyko į kitą iškvietimą, kad per tą laiką niekas prie jo nebuvo priėjęs ir pasakęs, kad vairavo automobilį, kad maždaug po poros valandų budėtojas pranešė, jog į komisariatą atėjo asmuo, kuris prisipažino vairavęs automobilį, kad nuvykus į policijos komisariatą buvo asmuo, kuris nurodė, kad jis įvykio metu vairavo automobilį, kad jis sakė, jog labai išsigando, todėl paliko įvykio vietą. Nesimatė, kad asmuo sužalotas.

Į klausimą dėl parodymų prieštaringumo atsakė, kad jie su porininku jau buvo išvažiavę, bet asmuo, kuris prisipažino vairavęs, atėjo pas jo kolegas. Prie jo priėjęs nebuvo. Po to kolegos jį atvežė į skyrių. Ar įvykio vietoje asmuo, pripažinęs vairavęs, buvo priėjęs prie jo kolegų, tiksliai pasakyti negali. Jo parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu – teisingesni. Kodėl jo parodymai skiriasi, tai todėl, kad praėjo laikas. Dėl 40 min. - kuomet niekas nebuvo priėjęs, tai jis gal ir klydo. Į laikrodį nežiūrėjo. Geriau prisimena dabar - teisminio nagrinėjimo metu nei prieš metus. Prieš metus sakydamas suklydo. Asmuo – vairavęs automobilį, atėjo į įvykio vietą ir priėjo prie jo kolegų, kurie jį atvežė į policijos komisariatą, kur jis jį ir pamatė. Kolegos sakė, kad kai jie išvažiavo, tai automobilį vairavęs asmuo ir atėjo. Tai buvo apie 30-40 min nuo jų atvažiavimo. Išvažiuodamas dar nežinojo, kad į įvykio vietą atėjo automobilį vairavęs asmuo. Jo įvykio vietoje nematė, jam apie tai pasakė kolegos.

Liudytoja N. K. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, pro jos langus matosi namas, į kurį įvažiavo automobilis. Atsibudo apie 04.00 val., kai išgirdo bumbtelėjimą. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kaip du ar trys žmonės išlipo iš to automobilio, du tai tikrai, jie kažką garsiai kalbėjosi, apžiūrinėjo. Girdėjo dviejų žmonių kalbas. Moteriško balso negirdėjo. Ji tikrai matė, kaip keli žmonės išlipo iš automobilio. Automobilis tuo metu dar nedegė, užsidegė po kokių 5-10 min, tada ji ir paskambino į gaisrinę. Kai užsidegė automobilis ji negali pasakyti ar tie žmonės dar stovėjo ar išėjo, negali pasakyti kurios pusės link jie nuėjo. Gaisrinė atvyko po 10-15 min. nuo jos pranešimo. Jai atrodo, kad pirmoji atvyko gaisrinės mašina, po to greitoji medicinos pagalba. Kada atvyko policija – negali pasakyti. Pažeidėjo neįžiūrėjo, bet tai buvo vyras. Nuo jos namo miegamojo lango, per kurį matė, iki įvykio vietos atstumas toks, kad ji tikrai matė žmonių siluetus, miegamojo langas buvo atidarytas. Ji viską stebėjo su akių lęšiais, kurių vakarais neišsiima. Žmones įžiūrėjo, nes švietė mėnulio pilnatis, viskas matėsi.

Liudytoja L. R. – policijos pareigūnė paaiškino, kad tvirtina savo parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą. Patvirtino, jog į įvykio vietą atėjęs asmuo, kuris prisistatė vairavęs automobilį, kalbėjo ramiai, jam medikų pagalbos nereikėjo, akivaizdžiai nesimatė, kad jis būtų buvęs strese, šoke. Sakė, kad išėjo pasivaikščioti iš įvykio vietos, nes išsigando, sakė, kad pasėdėjo Rinkos aikštėje ant suoliuko ir grįžo. Asmuo į įvykio vietą atėjo tuo metu, kai ji apsiklausinėjo liudytojus. Tai buvo po valandos nuo jos atvažiavimo į įvykio vietą.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad dėl ligos - turimo galvos auglio, įvykio aplinkybių neprisimena, bet viskas, ką yra pasakiusi, buvo surašyta, todėl prašo vadovautis jos parodymais. Nurodė, jog įvykio vietoje galėjo būti du balsai, du siluetai, kad buvo pasakyta – „bėgam“, kad tai ji girdėjo pro atvirą langą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja (I tomas, b. l. 22-23) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 03.45 val. miegojo, kai išgirdo automobilio padangų cypimą ir stiprų trenksmą. Pro langą pamatė, kad į prieš jos namą esantį namą yra įvažiavęs automobilis. Išgirdo dviejų jaunuolių balsus, kurie sakė „bėgam“. Jaunuolių nematė, tik girdėjo balsus. Paskambino į gaisrinę.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad su patėviu jis gyveno tame name, į kurį įvažiavo automobilis. Jis gulėjo lovoje, kai nuo stipraus smūgio buvo apsuktas. Kambaryje pamatė mašiną. Prie mašinos lauke buvo moteris, o už kokių šešių žingsnių ant asfalto stovėjo du vyrai. Suprato, kad tai jie važiavo. Jie skambino kažkam telefonu. Paskui vienas ėmė rėkti „bėgam, nes tuoj bus policija“ ir jie visi trys dingo. Asmenų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Nuo atsitrenkimo ir kol jis išbėgo į kiemą praėjo apie dvi minutės. Jo manymu, automobilis užsidegė iškarto, tačiau laiko, kad iš automobilio išliptų žmonės – buvo. Jis užtruko, kol išlipo iš lovos. Kaip žmonės išlipo iš automobilio negirdėjo. Nuo stipraus smūgio ūžė ausyse. Po smūgio jo kojos buvo užverstos rastais, teko išsilaisvinti.

K. P. kaltė, be jo prisipažinimo sukėlus eismo įvykį, įrodoma byloje esančiais įrodymais: 2016 m. sausio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49509-15 K. P. atžvilgiu (I tomas, b. l. 1-2); PK pateikta pranešimo (-ų) apie įvykį fiksavimo pažyma, iš kurios matyti, kad pranešimas apie įvykį gautas 2015-08-29 03.46 val., pranešėja N. K.. Policijos pareigūnų V. B. ir L. T. atvykimo laikas 03.53 val., baigimo laikas 04.21 val., policijos pareigūnės L. R. atvykimo laikas 03.58 val., baigimo laikas 07.40 val. (I tomas, b. l. 12); eismo įvykio schema (I tomas, b. l. 13), fotonuotraukomis (I tomas, b. l. 14,15); K. P. pirminiu paaiškinimu (I tomas, b. l. 16-17), asmens blaivumo testu, kurio rezultatas 0.00 promilių (I tomas, b. l. 18), duomenimis apie turtinės žalos dydį (I tomas, b. l. 42-59, 63-78, 101-109); duomenimis apie turto savininkus, kad A. D. ir G. D. priklauso po 1/2 namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainiai (I tomas, b. l. 95-96); duomenimis apie K. P. sveikatą (I tomas, b. l. 137-140); duomenimis apie atlygintą žalą T. P. (II tomas, b. l. 28); taikos sutartimi su A. D. ir G. D. (II tomas, b. l. 37), iš kurios matyti, kad K. P. jiems atlygino sutartą žalą ir daugiau turtinių pretenzijų K. P. jie nebeturi.

Iš baudžiamosios bylos (toliau BB), kurioje buvo priimtas procesinis sprendimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, medžiagos Nr. 01-1-49509-15: esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad po įvykio dėl streso blogai pasijutęs nukentėjusysis A. D. buvo išvežtas į ligoninę (BB b. l. 17); iš geresnės kokybės fotonuotraukų matyti eismo įvykio vieta (BB b. l. 25-27); iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad naujuoju automobilio AUDI A6, Nr. (duomenys neskelbtini) savininku R. P. įsiregistravo 2015-08-29, tai yra įvykio dieną (BB b. l. 57); liudytoja Z. P. nurodė, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi jos sūnus K. P. (BB b. l. 130); iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, tame tarpe R. P. ir K. P. parodymų, buvo nustatyta, kad įvykio laiku tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi automobilio savininku po įvykio tapęs R. P.; tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi K. P.; (duomenys neskelbtini) – A. S. tel. (BB b. l. 103-126, 130). K. P. ir R. P. teismui nepateikė duomenų, kad jų telefonais naudojosi kiti asmenys.

Iš R. P. numerio skambučių išklotinės, mobiliojo ryšio bokštų veikimo zonų (BB b. l. 103) matyti, kad 2015-08-29: 04.03 val. fiksuotas R. P. – kurio telefonas veikė bokšto zonos KED09GB, apimančios ir nukreiptos kryptimi į įvykio vietą - skambutis moteriai - A. S., kurios telefonas taip pat veikė bokšto zonos KED09GB, apimančios ir nukreiptos į įvykio vietą kryptimi; 04.22 val. policijos pareigūno D. Š. - kurio telefonas veikė bokšto zonos KED03UA, apimančios ir nukreiptos kryptimi į įvykio vietą - skambutis R. P. su kuriuo buvo prakalbėtos 102 sekundės; 04.28 val. K. P. (abonentas P. vardu) - kurio telefonas veikė bokšto zonos KED03UA, apimančios ir nukreiptos kryptimi į įvykio vietą - skambutis R. P. su kuriuo buvo prakalbėtos 56 sekundės; 04.34 val. fiksuotas R. P. - kurio telefonas veikė bokšto zonos KED03UA, apimančios ir nukreiptos kryptimi į įvykio vietą - skambutis K. P. ir prakalbėta 21 sekundė; 04.50 val. K. P. (abonentas P. vardu) - kurio telefonas veikė bokšto zonos KED03UA, apimančios ir nukreiptos kryptimi į įvykio vietą - skambutis (ar atvirkščiai ) R. P. su kuriuo buvo prakalbėtos 56 sekundės. Iš K. P. numerio skambučių išklotinės, mobiliojo ryšio bokštų veikimo zonų (BB b. l. 104-106) matyti, kad 2015-08-29 tuo telefonu, pakankamai intensyviai vyksta susirašinėjamas žinutėmis su „Labas“ ryšio vartotoju (ženklai M N), jungiamasi prie interneto. K. P. išklotinėse esančių bokštų (celių) KED06UC ir KED06U3 pagrindinė kryptis link Kėdainių m., A. Kanapinsko g., tai yra gatvės kitame miesto gale, kurioje K. P. teismui nurodė gyvenantis, tačiau neatmetama galimybė, kad bokštų veikimo zona apėmė ir Šėtos g., nes veikimo perimetras apie 9 km. (BB b. l. 118). K. P. įvykio vietoje turėto telefono ((duomenys neskelbtini)), į kurį po įvykio 04.34 val. skambino P., išduoto P. vardu, pokalbių išklotinių baudžiamojoje byloje nėra.

K. P. veikos kvalifikavimas.

Priimant procesinį sprendimą – nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, prokuroras K. P. iškėlė administracinę bylą pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutarime nurodant, kad K. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9., 127., 219.1., 219.4., 219.5. punktų reikalavimus. K. P. neneigė padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., tai yra pažeidęs KET 9. ir 127. p. reikalavimus. Nepripažindamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., K. P. tuo pačiu neigė pažeidęs KET 219.1., 219.4., 219.5. punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad prokuroras nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinę bylą tinkamai aprašė pažeidimo esmę ir nustatytas aplinkybes, tinkamai kvalifikavo veiką pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., tačiau klaidingai nurodė pažeistus KET punktus.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato galimybę teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti veikos kvalifikavimą. Analogiška galimybė įtvirtinta ir ATPK 284 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Be to, įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva.

Teismo nuomone, K. P., įvažiavęs į namą ir namą stipriai apgadinęs, matydamas savo padarytos žalos mąstą ir dėl to privalėjęs pranešti nukentėjusiesiems arba policijai, to nepadarė – iš įvykio vietos pasišalino. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai, todėl K. P. veika turi būti kvalifikuojama kaip galimas KET 222 p., o ne 219.1., 219.4., 219.5. punktų pažeidimas. Ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos asmens veikos esminės faktinės aplinkybės dėl veikos kvalifikavimo pagal kitus (-ą) KET punktus (-ą) nesikeičia, darant išvadą, kad teisingumo interesai reikalauja, jog teismas tinkamai taikytų įstatymus nustatančius administracinę atsakomybę ir priimtų teisingus sprendimus, darytina išvada, kad byloje esantys KET pažeidimo kvalifikavimo trūkumai gali būti pašalinti teismo iniciatyva (ATPK 284 str. 2 d.). Šiuo atveju asmens kaltinimas nėra papildytas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis bei nenurodomi nauji esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl asmens teisės į gynybą pažeistos nebus.

Dėl eismo įvykio sukėlimo.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

K. P. prisipažino ir tvirtino, jog būtent jis vairavo svetimą automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykio buvimo faktą patvirtina eismo įvykio schema, fotonuotraukos, anksčiau aprašytų liudytojų parodymai. 0000000000Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad K. P., 2015-08-29 apie 03.45 val., vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį R. P., Kėdainių m., Juodkiškio ir Šėtos gatvių sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į A. D. ir G. D. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, dėl eismo įvykio apgadino svetimą automobilį ir svetimą namą, tai yra jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas (apdegė) svetimas turtas. K. P., vairuodamas automobilį pažeidė KET 9., 127. punktų reikalavimus, kadangi neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, transporto priemonės būklę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasėkoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medinį gyvenamąjį namą, kuriame tik laimingo atsitikimo dėka žmonės nenukentėjo, tai yra K. P. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., todėl turi būti nubaustas.

Dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos – tyčia.

Sutinkamai su ATPK 130 str. 1 d., administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje, analizuojant komentuojamo teisės pažeidimo subjektyviųjų požymių visumą, laikomasi pozicijos, jog kaltininko kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

K. P. savo neprisipažinimą pasišalinus iš įvykio vietos motyvavo iš esmės tuo, kad po įvykio jis nesuvokė ką daro.

Dėl K. P. parodymų vertinimo. Vertinant K. P. aiškinimą, kad jis, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos nesuvokė ką daro dėl patirto šoko, sutrenkimo, būtina įvertinti K. P. duotų parodymų visumos nuoseklumą, logiškumą, patikimumą.

Išanalizavus visą bylos medžiagą darytina išvada, kad K. P. parodymai skirtingi ir prieštaringi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. P. nurodė, kad iš įvykio vietos išėjo, nes labai išsigando, išėjęs iš įvykio vietos nuėjo į Rinkos aikštę (past. atstumas apie 650 metrų - maps.lt) ir sėdėjo ant suoliuko (b. l. 17), tą patvirtino girdėjusi ir liudytoja – policijos pareigūnė L. R.. Gi apklaustas teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, kad išėjo dėl to, kad nesuvokė ką daro, sėdėjo ant žolės prie tilto per Nevėžį, tilto perėjęs nebuvo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-09 (BB b. l. 73) K. P. smulkiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad su savimi telefono įvykio metu neturėjo, buvo jį pamiršęs namuose, o sukėlęs eismo įvykį ir su savimi telefono neturėdamas - išėjo ieškoti pagalbos, ėjo tikėdamasis ką nors sustabdyti. Grįžęs į įvykio vietą ten buvusio asmens paprašė paskolinti telefoną, kuriuo paskambino automobilio savininkui P., nes pastarojo telefoną žinojo atmintinai (BB b. l.73). Gi apklaustas paskutinio teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 32) į teisėjo klausimus dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatyto jo telefono veikimo įvykio vietoje fakto, jau atsakė visiškai priešingai - kad telefoną su savimi visgi turėjo, tačiau jį po įvykio buvo pametęs, telefoną ant šaligatvio rado grįžęs į įvykio vietą. Į tolesnį teisėjo klausimą ir dėl jo motinos vardu registruoto telefono veikimo įvykio vietoje aplinkybės - nurodė, kad įvykio metu jis turėjo ir šį telefoną, tai yra turėjo net du telefonus, antrąjį (registruotą mamos vardu) taip pat buvo pametęs ir rado grįžęs į įvykio vietą. Taip pat pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apie jokį sveikatos sutrikimą po įvykio K. P. nesakė. To nesakė ir įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams.

Kadangi K. P. parodymai svarbiose detalėse skirtingi, negalima daryti išvados, kad jie yra patikimi ir jais galima tikėti.

Negana to, vertinant byloje apklaustų asmenų parodymų visumą, galima daryti išvadą, kad K. P. parodymai ne tik kad nelogiškai skirtingi, bet net ir melagingi. Apklausti artimiausių namų, o ir namo, į kurį buvo įvažiuota, gyventojai, tai yra bešališki liudytojai, būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo, iš esmės visi vienodai nurodė, kad automobilyje prieš įvykį važiavo, priešingai nei įrodinėjo K. P., ne vienas asmuo. Liudytoja N. K. kategoriškai patvirtino, jog matė, kaip iš į namą įvažiavusio automobilio išlipo ne mažiau kaip du, o gal net ir trys žmonės, kurie apžiūrinėjo, garsiai kalbėjo, ji girdėjo dviejų žmonių kalbas, tuo metu automobilis dar nedegė. Liudytoja D. Ž. taip pat patvirtino, jog pabudusi nuo stipraus trenksmo pamatė, kad į kaimyno namą yra įvažiavęs automobilis, įvykio vietoje taip pat girdėjo dviejų jaunuolių balsus, buvo du siluetai, tvirtina, kad girdėjo kaip buvo pasakyta – „bėgam“. Įvykio name miegojęs liudytojas V. V. patvirtino, kad jis gulėjo lovoje, kai mašina įvažiavo į namą, ant jo kojų buvo prikritę rastų, tačiau jis prie mašinos pamatė moterį, o už kokių šešių žingsnių du vyrus, suprato, kad tai jie važiavo, vyrai kažkam skambino, paskui vienas ėmė rėkti – „bėgam, nes tuoj bus policija“ ir visi trys dingo.

Šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nėra jokių duomenų, kad jie negalėjo matyti ar girdėti tų aplinkybių, apie kurias davė parodymus. Absoliučiai jokio pagrindo daryti išvados, kad asmenys, buvę įvykio vietoje – buvo ne įvykio dalyviai, o stebėtojai, ypač, kai liudytoja N. K. patvirtino, jog matė, kaip jie išlipo iš į namą įvažiavusio automobilio – nėra. Vadinasi K. P., tvirtindamas jog įvykio vietoje jis buvo vienas – pateikė melagingus parodymus. Teismas tai pat atkreipė dėmesį, kad atsitiktinai ar ne, nes prielaidomis nutarimo teismas ir negrindžia, liudytojo R. P. bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos A. S., kuri aktyviai neigė buvusi įvykio vietoje ar kalbėjusi su R. P. (BB Nr. 125), telefonai veikė įvykio vietos zonoje Kėdainiuose (BB b. l. 103: R. P., būdamas KED09GB veikimo zonoje, 2015-08-29 04.03 val. skambino (A) A. S. - pokalbis 23 sek., A. S., kurios telefonas buvo KED03UA veikimo zonoje, 2015-08-29 04.06 parašė dvi žinutes (N) R. P.).

Dėl K. P. sveikatos būklės, kuri jam neleido (ar leido) suvokti kas įvyko. Jokių patikimų įrodymų, kad K. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino būdamas šoke, būdamas sutrenktas, nesuvokdamas ką daro – nėra.

Apie K. P. būklę, kuomet jis sugrįžo į įvykio vietą, buvo apklausti įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai. Visi policijos pareigūnai, kurie buvo apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu, vieningai parodė, jog asmuo jiems pasakė, kad iš įvykio vietos jis pasišalino, nes buvo išsigandęs, bloga sveikata policijos pareigūnams nesiskundė. Pareigūnai V. B., L. R. ir L. T. nurodė, kad K. P. elgėsi normaliai, kalbėjo sklandžiai, orientavosi.

Gi tik vienintelis policijos pareigūnas J. M., nebuvęs apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pirmą kartą apklausiamas teisme nuo įvykio praėjus metai laiko, nurodė, kad asmuo buvo išsigandęs, pasimetęs, sunkiai orientavosi, buvo vietoje patikrintas ar nėra neblaivus, sklandžiai nekalbėjo, negalėjo normaliai paaiškinti kas nutiko. Teismas negali remtis šio liudytojo nurodyta tokia K. P. būkle po įvykio, nes jo parodymai prieštarauja kitų trijų policijos pareigūnų parodymams. Tačiau šis pareigūnas taip pat teismui nurodė, kad K. P. aiškino, jog iš įvykio vietos jis pasišalino, nes išsigando.

Taigi visų policijos pareigūnų parodymais buvo nustatyta, jog K. P., grįžęs į įvykio vietą, visiems policijos pareigūnams paaiškino, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino ne todėl, kad nesuvokė, ką daro, bet todėl, kad išsigando. Tai, kad iš įvykio vietos išėjo labai išsigandęs K. P. nurodė ir savo pirmos apklausos po įvykio metu (b. l. 17).

Tai pat K. P. teismui tvirtino, kad jo anksčiau turėtos galvos traumos, kaip jam nurodė gydytojai, esant net menkiausiam sutrenkimui, išprovokuoja sąmonės praradimą, nesiorientavimą, todėl, įvykio metu būdamas sutrenktas, jis ir nesuvokė ką daro, kuomet pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šis jo aiškinimas taip pat nepagrįstas. Visų pirma – K. P. po įvykio dėl kokių nors sveikatos sutrikimų į gydymo įstaigas nesikreipė, apžiūros metu ant jo kūno jokių sužalojimų rasta nebuvo (BB b. l. 80-88), policijos pareigūnams apie kokius nors sveikatos sutrikimus nusiskundimų neišsakė, elgėsi ir orientavosi normaliai; antra - dėl sužalojimų K. P. pateikti medicinos dokumentai (jie buvo pateikti tik prie apeliacinio skundo) tokio K. P. aiškinimo, kad menkiausias sutrikimas išprovokuoja sąmonės praradimą, nesiorientavimą – nepatvirtina (2008 m. ir 2010 m. buvę dvi galvos traumos, gydėsi trumpai, galvos tyrimai - be pakitimų - b. l. 137). Apklaustas pirmojo teismo posėdžio metu K. P. apie tokias savo sveikatos problemas teismui neužsiminė (b. l. 114-115). Darytina išvada, kad jau pakankamai seniai turėtos traumos jokios įtakos K. P. sveikatai, jo pasirinktam gyvenimo būdui - nėra padarę, nes pats K. P. patvirtino, jog ir toliau užsiimta motokroso sportu, kas tikrai būtų nelogiška turint tokių sveikatos indikacijų, nes motokrose galvos traumos yra pakankamai didelė tikimybė, be to, jis yra sveikas, neįgalumo neturi, studijuoja universitete, tarp studijuojamų dalykų ir tikslieji mokslai, pirmus du kursus net gavo stipendiją už gerą mokymąsi.

Vien K. P. tel. (duomenys neskelbtini) , kurį nurodė turėjęs su savimi įvykio metu, bet laikinai buvo pametęs įvykio vietoje, ryšio išklotinių analizė rodo, jog jis įvykio laiku, laiku, kuomet buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos - ir siuntinėjo (M - išeinantis SMS), ir gavo (N - įeinantis SMS) žinutes, ir jungėsi prie interneto (G - išeinantis MMS) (03.40, 03.50, 04.00, 04.10, 04.20 val., kt., o ir po įvykio 05.30, 05.50 val., kt.). Be to, K. P. po apklausos policijoje sugebėjo grįžti į įvykio vietą ir nuimti nuo apdegusio automobilio numerį – kad, kaip jis nurodė, numeris nebūtų paviešintas žiniasklaidoje, kas dar kartą įrodo, jog jo sveikatos būklė po įvykio buvo gera, jis buvo orientuotas.

Todėl, remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, teismas K. P. aiškinimą, jog dėl savo sveikatos būklės po įvykio jis, pasišalindamas iš eismo įvykio, nesuvokė ką daro, vertina kritiškai.

Išnagrinėtų įrodymų ir aplinkybių visuma - K. P. įvažiavimas į ne bet kokį pastatą - bet į gyvenamąjį namą ir namo didelės dalies sugriovimas, ką jis matė, tai yra aiškus supratimas apie sukelto eismo įvykio metu apgadintą svetimą turtą, didelį apgadinimo mąstą, nesirūpinimas – ar gyvenamojo namo viduje yra nukentėjusių žmonių, jokių duomenų nebuvimas apie K. P. nesiorientavimą, ką patvirtino policijos pareigūnų parodymai, priešingai – buvimas akivaizdžių duomenų, kad K. P. orientavosi, ką įrodo jo prieštaringi ir melagingi parodymai slepiant, kas dar be jo kartu važiavo automobiliu įvykus eismo įvykiui, sąmoningi veiksmai įvykio vietoje, kuriuos įrodo liudytojų girdėtas raginimas bėgti ir skubus pasišalinimas, jokių K. P. kūno sužalojimų nebuvimas, K. P. sveika psichika, jo gebėjimas aktyviai naudotis telefonu, turimas vairuotojo pažymėjimas - reiškiantis KET žinojimą, žinojimą savo pareigą įvykus eismo įvykiui – privalėjimą pasilikti įvykio vietoje, pareigą apie įvykį pranešti policijai - leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad K. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne todėl, kad sąžiningai klydo, bet sąmoningai, tai yra išsigandęs gresiančios atsakomybės veikdamas tiesiogine tyčia pabėgo. Akivaizdu, kad iš įvykio vietos pabėgęs K. P., kadangi buvo sąmoningas - įvertinio savo lengvabūdišką elgesį, nes įvykio vietoje paliktas automobilis buvo lengvai identifikuojamas, todėl nusprendė sugrįžti. K. P. sugrįžimas į įvykio vietą po to, kai į įvykio vietą jau buvo atvykusios ir dirbo visos pagalbos tarnybos, gaisras buvo užgesintas, policijos tyrėja L. R., kaip tai matyti iš jos parodymų, tuo metu jau apklausinėjo įvykio liudytojus ir apie K. P. sugrįžimą sužinojo praėjus valandai nuo jos atvykimo į įvykio vietą, nukentėjusysis dėl šoko jau buvo išvežtas į ligoninę, K. P. atsakomybės dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nešalina. Taip pat tai, kad K. P. vairuotas automobilis buvo apdraustas, jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nebuvo jokių įtarimų dėl jo neblaivumo, todėl jam nebuvo jokio pagrindo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, neįrodo, jog K. P., apgadinęs svetimą turtą, iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia.

Teismas daro išvadą, jog faktinė situacija bei byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą neabejotinai teigti, jog K. P., sukėlęs eismo įvykį ir tą suvokdamas, tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, todėl pažeidė KET 222 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., dėl ko taip pat turi būti nubaustas.

Dėl nuostolių atlyginimo. ATPK 37 str. 1 d., 286 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu asmeniui padarytas turtinis nuostolis, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo, turi teisę kartu spręsti klausimą, kad kaltininkas atlygintų ir turtinį nuostolį. Byloje buvo pateikti (I tomas, b. l. 39-41, 60-62) nukentėjusiųjų A. D. ir G. D. prašymai įpareigoti K. P. atlyginti turtinį nuostolį (po 5850,54 Eur). Dar vienai nukentėjusiajai T. P. padaryta žala buvo atlyginta (II tomas, b. l. 27-28). Nagrinėjant bylą K. P. atstovas advokatas A. Jarašius teismui pateikė 2016-09-13 taikos sutartį (II tomas, b. l. 37), kurioje nurodyta, kad K. P. nukentėjusiesiems A. D. ir G. D. atlygino turtinį nuostolį po 2000 Eur kiekvienam ir nukentėjusieji civilinių ieškinių (prašymo atlyginti turtinį nuostolį) administracinėje byloje atsisako, prašo bylą šioje dalyje nutraukti. Nors pateikiant taikos sutartį nukentėjusieji A. D. ir G. D. posėdyje nedalyvavo, tačiau 2016-09-13 teismo posėdžio metu nukentėjusieji teismui nurodė, kad abu sutiktų su 4000 Eur žalos atlyginimo suma, prašė leisti procese toliau nedalyvauti dėl sunkios sveikatos (II tomas, b. l. 33-34). Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad pateikta taikos sutartis atitinka nukentėjusiųjų valią, todėl nukentėjusiųjų A. D. ir G. D. atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.

K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru atlygino nuostolį nukentėjusiesiems (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. P. nedirba, mokosi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atlygino nuostolį. K. P. yra skirtinos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytos minimalaus dydžio nuobaudos. Paskirtinos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 33, 286 - 288 str., teismas,

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28,00 Eur bauda;pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų laikui;

remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą paskirti – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikui.

Administracinę bylą dalyje dėl nukentėjusiųjų A. D. ir G. D. prašymo įpareigoti K. P. atlyginti turtinį nuostolį - nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.