- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- eI2-2289-463/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04571-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, valstybės įmonei Registrų centrui, N. P., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, VĮ Registrų centras
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, valstybės įmonei Registrų centrui ir N. P. dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo“ Nr. 3R-430 (2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas) 1, 3 ir 4 punktus.
Skunde teismui nurodo, kad Inspekcija 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 2R-5255 (2.13) (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 24 d. raštas) paprašė pateikti informaciją, susijusią su N. P. (skundžiamame Sprendime vadinamas pareiškėju) skundu, kuriame nurodyta, kad advokatas R. K. galimai neteisėtai rinko minėto asmens duomenis apie turimą nuosavybę (butą Vilniuje). Pareiškėjas 2018 m. spalio 9 d. paaiškinime (toliau – ir 2018 m. spalio 9 d. paaiškinimas) nurodė, kad: 1) advokatas R. K. 2018 m. kovo 13 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su D. N. (toliau – ir Klientas), kuria įsipareigojo veikti kaip Kliento patarėjas ir atstovas visais teisiniais klausimais, susijusiais su N. P. 2018 m. kovo 12 d. uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ (toliau – ir UAB „Lietuvos rytas) televizijos tiesioginėje laidoje „Nuoga tiesa“ ir vėliau paskleistais duomenimis apie Klientą; 2) vykdydamas Kliento pavedimą parengė ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo projektą, teikė jam su tuo susijusias konsultacijas, įkėlė Kliento pasirašytą ieškinį į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, atstovavo Klientui Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5611-769/2018; 3) informaciją apie Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruotą N. P. nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą atlygintinai gavo 2018 m. kovo 19 d., prisijungęs prie NTR informacinės sistemos; 4) informacija buvo reikalinga teisinėms paslaugoms pagal teisinių paslaugų sutartį teikti, šią informaciją konkrečiai detalizuodamas; 5) apie tai, kad R. K. yra gavęs informaciją, kokią ir kokiu būdu ji buvo gauta, N. P. buvo informuotas teismo posėdžiuose civilinės bylos nagrinėjimo metu; 6) advokato teisės savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, taip pat gauti teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją įtvirtintos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir AĮ ) 44 straipsnio 1 ir 2 punktuose, Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teikiami įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnis).
Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamu Sprendimu Inspekcija nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad jis, rinkdamas N. P. asmens duomenis apie jo turimą ir turėtą nekilnojamąjį turtą iš NTR, neužtikrino, kad jie būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai, tuo pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ, Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Savo nesutikimą su Sprendime padarytomis išvadomis grindžia šiais argumentais: 1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnį ieškovas turi teisę pasirinkti konkretų teismą; pagal CPK 30 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad tuo atveju, kai atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, ieškinys gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą; 2) Klientui nebuvo žinoma atsakovo N. P. gyvenamoji vieta, taip pat tai, ar jis yra ją deklaravęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas asmuo yra Seimo narys ir labiau tikėtina, kad jis gyvena Vilniuje, iniciuoti bylos procesą atrodė pagrįsta ir dėl to, kad ieškovas (Klientas) ir jį atstovaujantis pareiškėjas gyvena Vilniuje; 3) Sprendime nenurodoma jokių argumentų, kuo konkrečiai, teikdamas Klientui teisinius patarimus dėl CPK 30 straipsnyje numatytos teisės pasirinkti vieną iš galimų teismų, pareiškėjas tariamai neįgyvendino asmens duomenų tikslumo ir proporcingumo reikalavimų ir koks yra šių reikalavimų turinys šioje konkrečioje situacijoje.
Pasisakydamas dėl informacijos rinkimo, turint tikslą spręsti klausimą, ar reikšti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (toliau – ir LAP) taikymo ir Sprendime šiuo klausimu išdėstyto vertinimo nurodo, kad ši informacija buvo reikalinga, siekiant nustatyti, ar egzistuoja grėsmė realiam galimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ar atsakovas turi pakankamai turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), o gauta informacija leido padaryti išvadą, kad tokia grėsmė neegzistuoja, dėl to prašymas dėl LAP taikymo su ieškiniu nebuvo teikiamas. Pažymi, kad skundžiamo Sprendimo teiginys dėl „istorinių duomenų rinkimo“ yra siurprizinis ir neaiškus, iš jo neįmanoma nustatyti, kokių „istorinių duomenų“ neteisėtu rinkimu ir/ar gavimu pareiškėjas yra kaltinamas, nes 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. spalio 18 d. raštuose jis nebuvo prašomas dėl to pateikti paaiškinimų.
Nesutinka su skundžiamo Sprendimo teiginiais, jog nors pareiškėjui formuluojant ieškinio dalyką ir įrodinėjant civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes informacija apie N. P. turimą nekilnojamąjį turtą buvo reikalinga, tačiau jo, kaip viešo asmens, turimas turtas galėjo būti įvertintas peržiūrint viešai skelbiamus Gyventojų turto deklaracijų (toliau – ir Turto deklaracija) duomenis, nes: 1) Inspekcija pripažino, kad informacija apie N. P. turimą nekilnojamąjį turtą buvo reikalinga; 2) Turto deklaracijų duomenys atspindi tai, ką deklaravimo metu išviešino pats deklaruojantysis, todėl iš jų negalima įvertinti, kokį turtą aktualiu metu turi konkretus asmuo, kokios to turto savybės ir galima rinkos vertė; 3) tuo atveju, jei N. P. nebūtų viešas asmuo ir tam tikri jo Turto deklaracijos nebūtų skelbiami viešai, Inspekcijos nuomone, duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą gavimas iš NTR būtų teisėtas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, skundžiamo Sprendimo teiginiai dėl VĮ Registro centro veiksmų teisėtumo teikiant N. P. nekilnojamojo turto duomenis jam, kaip advokatui, yra akivaizdžiai neteisėti ir nepagrįsti, nes, be kita ko, pareiškėjas ir VĮ Registrų centras nepažeidė N. P. asmens duomenų tvarkymo reikalavimų; teiginiai yra siurpriziniai, o pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nurodyti savo argumentų šiuo klausimu ir/ar naudotis kitoms administracinės procedūros dalyvio teisėmis.
2021 m. kovo 16 d. teisme gauti pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose iš esmės yra nurodomi tokie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti skunde teismui.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam ir jo Klientui N. P. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma ir dėl to atsirado poreikis surinkti duomenis apie šio asmens nekilnojamojo turto buvimo vietą iš NTR. Paaiškina, kad pirminis duomenų apie fizinio asmens gyvenamąją vietą šaltinis yra Gyventojų registras, į kurį pareiškėjas net nebandė kreiptis. Renkant duomenis apie N. P. nekilnojamojo turto buvimo vietą, buvo pažeistas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reikalavimas.
Atsakovė, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog pareiškėjui N. P. nekilnojamojo turto duomenų rinkimas buvo reikalingas tam, kad išsiaiškinti, ar byloje dėl pakankamai didelės turtinės žalos atlyginimo atsakovas turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas ir atitinkamai spręsti prašymo dėl LAP teikimo teismui klausimą, nurodo, kad pagal teisminę praktiką nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti LAP, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas yra teisės profesionalas ir ši teisminė praktika jam turėjo būti žinoma, jo pateikti paaiškinimai šiuo aspektu neleido Inspekcijai daryti išvados, kad buvo įgyvendintas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas asmens duomenų tvarkymo reikalavimas.
Pažymi, kad nė viename iš paaiškinimų pareiškėjas nepagrindė, dėl ko buvo suformuotas NTR (registro Nr. 10/213199) išrašas su istorija, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti tokių duomenų teisėtumo. Inspekcijos vertinimu, nebuvo jokio istorinių duomenų rinkimo ryšio su siekiu, kurį nurodė pareiškėjas Inspekcijai 2018 m. spalio 31 d. paaiškinime.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) pateiktame atsiliepime prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi ji tyrime nedalyvavo, o su Inspekcijos Sprendimu susipažino jau po jo priėmimo, todėl jai sudėtinga pareikšti nuomonę dėl skundo teisėtumo ir pagrįstumo. Mano, kad yra vertintinas Sprendimo argumento, apribojančio advokato teisę gauti informaciją, reikalingą kliento gynimui, pagrįstumo proporcingumas ADTAĮ (asmens duomenys turi būti tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai) bei 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR, Reglamentas) nuostatų atžvilgiu.
Tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras ir N. P. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 3R-430 (2.13-1.) 1, 3 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. Inspekcijai pateikė užpildytą formą „Asmens skundų nagrinėjimas“, prašydamas ištirti VĮ Registro centro veiksmus tvarkant jo asmens duomenis, t. y. teikiant jo duomenis apie nekilnojamąjį turtą V. M. advokatų kontoros advokatui. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. rugsėjo 18 d. elektroniniu paštu Inspekcijai nusiuntė kartotinį prašymą išnagrinėti jo skundą (toliau – Pakartotinis skundas), į kurį Inspekcija atsakė 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 5277-(2.13), be kita ko, nurodydama, kad šis jo pateiktas prašymas neatitinka ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl Inspekcijoje nebus nagrinėjamas kaip skundas, o Inspekcija 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2R-5126 (2.13) jį jau yra informavusi apie Inspekcijoje priimtą nagrinėti 2018 m. rugsėjo 10 d. skundą.
Advokatų profesinė bendrija 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. SD25/18 pateikė informaciją, kad pareiškėjas advokatas R. K. informaciją rinko, teikdamas teisines paslaugas pagal jo (ne advokatų profesinės bendrijos) individualiai su klientu sudarytą sutartį bei pateikė minėto advokato paaiškinimą su 2018 m. kovo 22 d. išrašu iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo. Pareiškėjas 2018 m. spalio 9 d. paaiškinime nurodė, kad jis 2018 m. kovo 13 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su Klientu D. N., pagal kurią įsipareigojo veikti kaip Kliento patarėjas ir atstovas visais teisiniais klausimais, susijusiais su N. P. 2018 m. kovo 12 d. UAB „Lietuvos rytas“ televizijos tiesioginėje laidoje „Nuoga tiesa“ ir vėliau paskleistais duomenimis apie Klientą. Paminėjo, kokius pavedimus įvykdė pagal Kliento pavedimą, įskaitant ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimą teismui ir Kliento atstovavimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5611-769/2018. Detalizavo, kad informaciją apie NTR įregistruotą N. P. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą atlygintinai gavo 2018 m. kovo 19 d., prisijungęs prie NTR informacinės sistemos https://www. registrucentras.lt/ntr/reg.php, taip pat kokių teisinių paslaugų teikimui rinkta informacija buvo reikalinga – ieškinio pateikimui pagal atsakovo turto buvimo vietą, prašymo dėl LAP teikimui, žalą padariusio asmens turtinės padėties nustatymui, formuluojant reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio ir įrodinėjant civilinėje byloje įrodinėtinas aplinkybes, be to, nurodė, kad apie tai, kad tokia informacija buvo gauta, taip pat apie jos turinį ir gavimo būdą N. P. buvo informuotas teismo posėdžiuose civilinės bylos nagrinėjimo metu.
Atsakovė 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 2R-5279(2.13) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pranešti: 1) pagal kokius paieškos kriterijus buvo atlikta peržiūra apie N. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kokia konkrečiai informacija buvo peržiūrėta; 2) ar N. P. asmens duomenys buvo pateikti advokatų profesinei bendrijai M., G. ir partneriai ir/ar praktikuojančiam advokatui R. K., nurodant kada, kokiu būdu, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu bei kokie asmens duomenys buvo teikti; 3) pateikti NTR duomenų teikimo sutarties, kurios pagrindu Advokatų profesinė bendrija M., G. ir partneriai atliko N. P. duomenų peržiūrą, kopiją; 4) ar N. P. buvo suteikta/nesuteikta informacija ir kokia forma apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 14 straipsnį.
VĮ Registrų centras 2018 m. spalio 9 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (1.1.86.)s-9104 paaiškino, kad advokatų profesinė bendrija su VĮ Registrų centru 2006 m. gegužės 29 d. sudarė Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį Nr. DT-NTR-713/06, kurios pagrindu advokatų profesinės bendrijos darbuotoja 2018 m. kovo 19 d. NTR centriniame duomenų banke atliko paiešką pagal pavardę ir asmens kodą ir suformavo N. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro išrašą su istorija, kuris buvo teiktas automatiniu būdu. Nurodė, kad N. P. informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą (teikimą) nebuvo teikiama, kaip to reikalauja BDAR 14 straipsnis, nes taikoma šio Reglamento 14 straipsnio 5 dalies c papunktyje nustatyta išimtis.
Pareiškėjas 2018 m. spalio 31 d. pateiktame paaiškinime pakartojo, kokias aplinkybes jis buvo nurodęs 2018 m. spalio 9 d. paaiškinime bei papildomai detalizavo, kad visa aptariama informacija buvo reikalinga teisinėms paslaugoms teikti: 1) įrodinėjant civilinės bylos teismingumą pagal atsakovo turto buvimo vietą; 2) sprendžiant dėl prašymo dėl LAP teikimo teismui klausimą; 3) įrodinėjant neturtinės žalos dydį.
Inspekcija, išnagrinėjusi N. P. skundą, 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-430 (2.13-1.) „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo“, kuriuo nusprendė: pripažinti N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundą pagrįstu (1 punktas); nurodė Teisingumo ministerijai ir VĮ Registrų centrui atnaujinti su advokatų profesine bendrija „M., G. ir partneriai“ (jei reikia ir su kitomis advokatų kontoromis ir advokatais) sudarytą sutartį, kad NTR duomenų teikimas advokatams atitiktų BDAR ir kitų su tuo susijusių teisės aktų nuostatas; apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 14 d. raštu informuoti Inspekciją (2 punktas); pareikšti advokatui R. K. papeikimą (3 punktas); nurodė advokatui R. K. užtikrinti, kad teikiant teisines paslaugas asmens duomenų rinkimas iš trečiųjų asmenų atitiktų BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 punktas).
Trečiojo suinteresuoto asmens skunde aprašytų įvykių metu asmens duomenų tvarkymą reglamentavo ADTAĮ, galiojęs iki 2018 m. liepos 15 d.
AĮ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 25 d.) 44 straipsnio dalyje buvo nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.
Skundo pateikimo Inspekcijai ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusio ADTAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 1 straipsnyje nustatyta, kad šio Įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis Įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nagrinėjimo ir administracinių nuobaudų skyrimo tvarką.
ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje buvo pateikti asmens duomenų teisėtumo tvarkymo kriterijai, kuriame nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. ADTAĮ 6 straipsnis nustatė, kad asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis. Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Kai asmens duomenys tvarkomi automatiniu būdu ir taikomos tinkamos duomenų saugumą užtikrinančios priemonės, teikiant asmens duomenis pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį, prioritetas turi būti teikiamas automatiniam duomenų teikimui, o teikiant asmens duomenis pagal duomenų gavėjo prašymą, – duomenų teikimui elektroninių ryšių priemonėmis.
Pareiškėjas su Inspekcijos Sprendimu nesutinka teigdamas, kad ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nepažeidė, nes duomenis rinko Kliento vardu įrodinėjant bylos teismingumą; sprendžiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikimo teismui klausimą ir duomenis buvo reikalingi įrodinėjant neturtinės žalos dydį.
AĮ advokatų teikiamas teisinės paslaugas apibrėžia kaip teisės konsultacijas (patarimus teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimą, atstovavimą teisės klausimais, gynybą bei atstovavimą bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą (2 straipsnio 1 dalis). Kaip jau buvo minėta, pagal AĮ 44 straipsnio 1 punktą, advokatas vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Tačiau teismas pažymi, kad šioje teisės normoje apibrėžta advokato teisė rinkti informaciją nėra absoliuti, naudojantis šia teise turi būti paisoma asmens duomenų tvarkymo kriterijų, proporcingumo principų bei visuomet turi būti pagrįstas ir aiškus renkamos informacijos panaudojimo tikslas.
Pirmasis pareiškėjo argumentas, kodėl rinko duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens N. P. nekilnojamąjį turtą duomenis yra tas, kad šių duomenų reikėjo Kliento vardu teikiamo ieškinio bylos teismingumo nustatymui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas, Kliento vardu, ieškinį atsakovui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. kovo 29 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismo atsisakymas priimti ieškinį motyvuojamas tuo, kad patikrinus VĮ Registro centro Gyventojų registro departamento duomenis nustatyta, kad atsakovas yra deklaravęs gyvenamą vietą Klaipėdoje. Teismo nutartyje taip pat cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir gyvenamąsias vietas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė visiškai pagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo argumentas dėl duomenų rinkimo tikslingumo teritoriniam ieškinio bylos teismingumui nustatyti yra netinkamas. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens (atsakovo civilinėje byloje) gyvenamąją vietą pareiškėjas galėjo nustatyti užtikrinant asmens duomenų tikslumo ir proporcingumo reikalavimus, t. y. tokios informacijos nustatymui būtų pakakę Gyventojų registro.
Antrasis pareiškėjo argumentas – duomenų reikėjo dėl laikinųjų apsaugos priemonių trečiojo suinteresuoto asmens (atsakovo civilinėje byloje) turtui taikymo.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo tvarkomi, konsultuojant klientus dėl prašymo užtikrinti nuostolių atlyginimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikimo, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad toks prašymas teismui buvo teikiamas. Priešingai, nurodo, kad tokio prašymo buvo atsisakyta. Pažymėtina, kad pagal minėtas CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtent teismas turi teisę pareikalauti įrodymų iš prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavusio asmens atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Pareiškėjo skunde minimas Sprendimo teiginys „istorinių duomenų rinkimo“ yra siuprizinis ir neaiškus, dėl ko negali suprasti, kokie tai neleistini duomenis. Teismas pažymi, kad toks pareiškėjo argumentas nėra pagrįstas. 2018 m. spalio 9 d. VĮ Registrų centras rašte Nr. (1.1.86.)s-9104 pateikė informaciją, kad 2018 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo atlikta paieška pagal pavardę ir asmens kodą ir suformuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio buto registro išrašas su istorija. Teismas pažymi, kad toks istorinių duomenų (duomenys apie buvusį savininką ir t. t.) rinkimas iš ties negali būti pateisinamas, o pareiškėjo argumentai, kad nesuprato „istorinių duomenų rinkimo“ formuluotės vertinami kaip gynybinė pozicija.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad iš Nekilnojamojo turto registro buvo reikalingi ir dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Atsakovė sutinka, kad formuojant ieškinio dalyką ir įrodinėjant civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens turimą nekilnojamąjį turtą buvo reikalinga, tačiau vertino tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešas asmuo, jo turimas turtas galėjo būti įvertintas peržiūrint Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viešai skelbiamus Gyventojų turto deklaracijų duomenis, tokiu būdu užtikrinant ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimą. Atsakydamas į šį atsakovės argumentą pareiškėjas teismui nurodė, kad šių minimų duomenų negalima įvertinti, kokį aktualų turtą aktualiu metu konkretus asmuo turi ir t. t., nes turto deklaracijose yra pateikiami duomenys, kuriuos išviešino pats deklaruojantysis. Nurodo ir tai, kad jei trečiasis suinteresuotas asmuo nebūtų viešas asmuo ir jo deklaracijos duomenys nebūtų skelbiami viešai, tuomet duomenų gavimas būtų laikomas teisėtu. Teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmens duomenų rinkimas, kaip ir asmens duomenų rinkimo tikslai turi būti įvertinti individualiai kiekvienoje nagrinėjamoje situacijoje. Todėl pareiškėjo argumentas dėl to, kad nesant asmens viešumo kriterijaus duomenų rinkimas būtų pateisintas nevertinami. Svarbu yra tai, kad pareiškėjas atstovavo Klientą santykyje būtent su viešu asmeniu ir tokius duomenis galėjo ir turėjo įsivertinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pateiktuose viešai skelbiamuose Gyventojų turto deklaracijų duomenyse. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu dėl duomenų tikslumo ir patikimumo, nes kaip minėta pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens Gyventojo turto deklaracijos duomenų neperžiūrėjo ir jų neįsivertino, todėl teigti apie neperžiūrėtų duomenų netikslumą ir nepatikimumą nėra tinkama.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius pareiškėjo paaiškinimus, šalių argumentus bei faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad informacija apie trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo renkama nepagrindus nei vieno ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Inspekcija Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pripažino trečiojo suinteresuoto asmens skundą pagrįstu (Sprendimo 1 punktas), pareiškė pareiškėjui papeikimą (Sprendimo 3 punktas) ir nurodė pareiškėjui užtikrinti, kad teikiant teisines paslaugas asmens duomenų rinkimas iš trečiųjų asmenų atitiktų BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimus. Inspekcija, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.