Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-485-366/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-14
Bylos Nr.
1S-485-366/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kaltinamasis
V. Z.
Advokatai
Savinimas Katauskas
Kategorijos
Nr. 1S-485-366/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant prokurorui Valdemarai Chodorcevičienei,kaltinamojo V. Z. gynėjui advokatui Savinimui Katauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ričardo Juozainio skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nutarties kuria, baudžiamoji byla, kurioje V. Z. kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d., perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. Z. kaltinamas tuo, jog jis 2009 m. birželio 20 d., apie 1 valandą, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir važiuodamas Anykščių miesto (duomenys neskelbtini) gatve miesto centro link, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9,19,28,133,135 punktų reikalavimus, nesilaikė bei nesiėmė visų būtinų priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų, keleivių ar jų turto saugumui; gyvenvietėje privalėdamas važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, važiavo apie 123 km/val., greičiu; artėdamas prie gatvės dešinėje pusėje prieš namą Nr. (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės šalia kurios jo eismo juostoje stovėjo automobilis AUDI 80, atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti ir iškilus grėsmei eismo saugumui, būdamas iki kliūties apie 92 m atstume, jis dar, pažeisdamas ir Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus, nesulėtino automobilio greičio, net visiškai jį sustabdant, arba neapvažiavo kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kai tą reikėjo padaryti dėl susidariusios tokios aplinkybės, ypač kai blogas matomumas (tamsus paros metas), o nestabdydamas automobilio pasuko juo važiuoti į dešinę, į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje automobilio priekinės dalies dešine puse trenkėsi į aikštelėje stovėjusio kito automobilio AUDI 80, priekinės dalies dešinę pusę, dėl ko įvyko eismo įvykis per kurį jo vairuojamojo automobilio keleivei L. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, automobilyje AUDI 80 sėdėjęs D. D. žuvo, tame automobilyje sėdėjusiems J. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o D. D. – nesunkiai sutrikdyta sveikata, o prie to automobilio stovėjusiems M. M. su I. V. buvo nesunkiai sutrikdytos sveikatos, t.y., padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Šalies argumentai

Savo sprendimą, bylą perduoti prokurorui, teismas motyvavo tuo, kad advokatas pateiktame pareiškime dėl kaltinamojo akto atitikimo byloje surinktiems įrodymams, nurodė, kad 2009-10-10 specialisto išvadoje ir 2011-11-20 ekspertizės akte yra konstatuota, jog dėl eismo įvykio yra kaltas ir kitas asmuo – I. L., tačiau prokuroras, nepaisydamas aiškios ir kategoriškos specialisto išvados, ekspertizės išvados dėl abiejų įtariamųjų kaltės, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą I. L. atžvilgiu. Teismo nuomone, byloje esantys surinkti įrodymai, leidžia pagrįstai manyti, jog ir I. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, todėl jam būtina pateikti įtarimą, jį apklausti, iš naujo proceso dalyvius supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei atlikti kitus veiksmus. Be to pažymima, jog prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimą I. L. atžvilgiu, apie tokį nutarimą neinformavo kaltinamojo V. Z., jo atstovo, o iš karto baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavė teismui, tokiu būdu nesuteikė teisės priimtą nutarimą apskųsti.

Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras R. Juozainis skundu prašo panaikinti 2012-04-23 Anykščių rajono apylinkės nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti Anykščių rajono apylinkės teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Nurodo, kad 2010-10-13 ir 2011-11-08 nutarimais prokuroras, vadovaudamasis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nutraukė ikiteisminį tyrimą automobilio ,Audi 80" vairuotojo I. L. atžvilgiu. Prokuroras nusprendė, kad automobilio „Audi 80" vairuotojo I. L. veiksmuose nėra požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnyje, o yra požymiai administracinio teisės pažeidimo, todėl nutarimo kopiją nusiuntė Anykščių rajono policijos komisariatui, kad jo pareigūnai jam surašytų atitinkamus dokumentus apie padarytą administracinį teisės pažeidimą ir spręstų klausimą dėl jo nubaudimo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka. 2010-10-13 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą I. L. atžvilgiu įtariamasis V. Z. apskundė rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, o kai pastarasis 2010-10-29 nutarimu nepatenkino jo skundo, tai jį apskundė Anykščių rajono apylinkės teismui. 2010-12-16 nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja V. Ragauskienė nurodė, kad eksperimentas buvo atliktas ne tuo laiku, jo rezultatai nepaneigė 2009-10-14 specialisto išvados, kurioje nurodyta, kad ir automobilio „Audi 80" vairuotojo I. L. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą I. L. atžvilgiu priimtas neįvertinus visų įtariamojo V. Z. skunde nurodytų reikšmingų aplinkybių, todėl yra nepagrįstas ir panaikino prokurorų nutarimus. 2011-06-17 (eismo įvykis įvyko 2009-06-20), dalyvaujant įtariamajam V. Z. ir jo gynėjui, advokatui S. Katauskui buvo atliktas pakartotinas eksperimentas automobilio vairuotojo (V. Z.) matomumui nustatyti. Su eksperimento eiga ir rezultatais V. Z. ir jo gynėjas, advokatas S. Katauskas sutiko.

Pareiškėjas pažymi, kad 2011-11-08 prokurorui antrą kartą nutraukus ikiteisminį tyrimą I. L. atžvilgiu aukščiau paminėtais motyvais apie tai buvo pranešta I. L., jo gynėjui, advokatui A. G. ir nukentėjusiesiems. Nutarimas nutraukti tyrimą lietė tik įtariamąjį I. L., jo gynėją bei nukentėjusiuosius, todėl tik jiems ir buvo pranešta apie bylos nutraukimą. LR BPK 214 str. numato, kad apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam. Nutarimas nelietė V. Z., todėl nebuvo pagrindo jam pranešti ne apie jo atžvilgiu priimtą tokį procesinį sprendimą. Su nutarimu įtariamasis V. Z. bei jo gynėjas, advokatas S. Katauskas susipažino pabaigus byloje ikiteisminį tyrimą.

Skunde teigiama, jog 2011-11-18 LR BPK 218 str. numatyta tvarka susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga V. Z. pareiškė, kad jis skųs 2011-11-08 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą I. L. atžvilgiu. Iki 2011-11-30 prokuroro nutarimo jis neapskundė ir byla nagrinėjimui buvo nusiųsta Anykščių rajono apylinkės teismui. 2011-12-30 Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Z. Gavėnienė, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, priėmė nutartį, kad nenustatyta aplinkybių, trukdančių perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kad kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 str. reikalavimų ir nutarė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kadangi 2012-02-14 kaltinamojo V. Z. gynėjas, advokatas S. Katauskas pateikė teismui rašytinį pareiškimą dėl kaltinamojo akto atitikimo byloje surinktiems įrodymams. Teisėja Z. Gavėnienė patenkino V. Z. gynėjo, advokato S. Katausko prašymą, ir nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų, kaltinamojo akto trūkumų negalima pašalinti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

Vyriausiasis prokuroras nesutikdamas su priimta nutartimi nurodo, kad 2011-12-30 nutartyje teisėja konstatavo, kad kaltinamasis aktas surašytas laikantis LR BK 219 str. reikalavimų, o 2012-04-23 nutartyje, pasisakiusi priešingai, nenurodė kokie konkretūs kaltinamojo akto turinio pažeidimai padaryti bei nepateikė motyvų, kodėl negalima ištaisyti teisme akto turinį, kad nebūtų tokių pažeidimų ir kokiu būdu šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Pažymi, kad šioje byloje kaltinamajame akte surašyti duomenys teismui netrukdė nagrinėti bylos V. Z. atžvilgiu, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, nėra.

Atkreipia dėmesį, jog įstatymo numatyta, kad konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi įstatymas neleidžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Tokiu būdu mano, kad teisėja faktiškai pripažino, kad eismo įvykyje yra kaltas ir I. L., įpareigojo prokurorą pateikti jam įtarimą, apklausti, iš naujo proceso dalyvius, supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei atlikti kitus veiksmus. Nutartimi teisėja faktiškai iškėlė baudžiamąją bylą nukentėjusiajam I. L., neišnagrinėjusi bylos ji išreiškė savo nuomonę, kad byloje esantys surinkti įrodymai leidžia jai pagrįstai manyti, jog ir I. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai ir tokiu pagrindu davė prokurorui nurodymą patraukti kaltinamuoju ir I. L.. Pareiškėjo nuomone susidarė dviprasmiška situacija, kadangi iš vienos pusės I. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, o iš kitos pusės teismas nutartimi įpareigojo prokurorą jam pateikti įtarimus dėl tos pačios veikos, kurios atžvilgiu yra galiojantis nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, kadangi teisėja priimdama 2012-04-23 nutartį nepanaikino 2011-11-08 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą I. L. atžvilgiu, bei 2011-12-02 vyriausiojo prokuroro nutarimo atmesti skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti. Kaltinamojo V. Z. gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 234 str. 2 d. numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 str. išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str., ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Tačiau skundžiamojoje nutartyje nenurodyta, kad teismas nustatė kokius nors esminius byloje esančio kaltinamojo akto neatitikimus BPK 219 straipsnio reikalavimams ar kokius nors kitus, esminius baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimus, padarytus ikiteisminio tyrimo metu.

Sprendimas perduoti bylą prokurorui grindžiamas išimtinai tik kaltinamojo gynėjo pateiktas argumentais. Tačiau Anykščių rajono apylinkės teismas 2011-12-30 nutartimi konstatavo, kad nenustatyta aplinkybių, trukdančių baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje ir kaltinamasis aktas surašytas laikantis LR BPK 219 str. reikalavimų (II t. b.l. 146). Tokiu būdu, apygardos teismas daro išvadą, kad 2012-04-23 priimta nutartis, kurioje nurodoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų yra prieštaringa ir objektyviai nepagrįsta. Iš kaltinamojo akto šioje baudžiamojoje byloje matyti, kad jame nurodyti visi BPK 219 str. 3 p. reikalavimus atitinkantys duomenys: aprašyta nusikalstama veika, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą ir padarinius, BK straipsnis, pagal kurį šį veika kvalifikuota (II t. 134-138). Be to, apylinkės teismas, konstatuodamas, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, nenurodė jokių motyvų, kodėl nutartyje nurodytos aplinkybės trukdo nagrinėti bylą iš esmės.

Sutinkamai su BPK 255 str. 1 d. konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas iš esmės apibrėžia prokuroras surašydamas kaltinamąjį aktą, nes pagal aukščiau nurodytą normą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš baudžiamojoje byloje esančio Anykščių rajono apylinkės prokuratūros 2011-11-08 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas I. L. atžvilgiu buvo nutrauktas nenustačius, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių (II t. b.l.115-116). Pažymėtina, kad spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinė prokuroro teisė. Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų būtent dėl to, kad prokuroras, nepaisydamas aiškios ir kategoriškos specialisto išvados, ekspertizės išvados dėl įtariamojo I. L. kaltės, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą I. L. atžvilgiu.

Teismui nustačius, jog nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir kitas asmuo, t.y. šiuo atveju I. L., vadovaujantis LR BPK 257 str., teismas motyvuota nutartimi tai turi pranešti prokurorui, tačiau teismas negali nei įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą, nei juo labiau nurodyti surašyti kaltinamąjį aktą. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių paaiškėjimas (tai, kad kaltinamasis padarė ir kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte ar nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo), nelaikomas pagrindu pripažinti kaltinamąjį aktą neatitinkančiu reikalavimų ir tokiu pagrindu baudžiamąją bylą dėl trūkumų šalinimo grąžinti prokurorui. Atkreiptinas dėmesys, kad prokurorui taip pat suteikta teisė teisme pakeisti kaltinimą, jį papildyti, patikslinti ir pan., kaip tai numato BPK 256 str. 1 ir 2 d., jeigu įrodymų tyrimo teisme metu ar juos ištyrus atsiranda tam būtinybė. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Todėl nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, prieš tai nenustačius aplinkybių, kurios trukdytų perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, baudžiamoji byla neturėtų būti grąžinama prokurorui trūkumams šalinti, padarius tam tikras išvadas dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų ekspertizių gautus rezultatus, kadangi įrodymų vertinimas yra bylos nagrinėjimo teisme stadijos funkcija.

Apygardos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti teiginiai apie tai, jog V. Z. ir jo atstovo neinformavimas apie nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą I. L. atžvilgiu priėmimą, laikomi kaltinamojo V. Z. teisių pažeidimu, yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pranešimas apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą, buvo išsiųstas LR BPK 214 str. 3 dalyje nurodytiems subjektams (II t. b.l. 117). Pažymima, kad minėtoje teisės normoje yra pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, kuriems privaloma pranešti apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Tokiu būdu apylinkės teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą baudžiamąją bylą dėl trūkumų šalinimo grąžinti prokurorui. Šiuo atveju Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi peržengė BPK 255 str. nustatytas bylos nagrinėjimo teisme ribas, kadangi ėmėsi spręsti ir pasisakė dėl asmens, kuris nebuvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje kaip kaltinamasis, kaltės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumui pašalinti yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta, sprendimas perduoti bylą prokurorui priimtas nesant BPK 234 str. 2 d. numatytoms sąlygoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

NUTARIA:

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kaltinant V. Z. pagal LR BK 281 str. 5 d., perduota prokurorui trūkumams ištaisyti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius