Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

P. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, 4 klasių išsilavinimo, pensininko, vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Modestas Beržanskis surašė P. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 18 d., apie 16.37 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią V. B., ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus – jam nustatytas 0,52 promilės girtumas. Be to, jo vairuojamai transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Pareigūnas nurodė, kad šiais savo veiksmais P. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 221 bei 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos komisariato atstovas Donatas Vėlavičius teismo posėdžio metu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė ir nurodė, kad šių metų lapkričio 18 dieną bendrasis pagalbos centras užregistravo V. B. telefoninį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namo kieme pranešėjos automobilį „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis, kurio markės, valstybinio numerio nenurodė, liudytojai užsirašė automobilio numerį, tačiau pokalbio metu jo nenurodė. Atvykus policijos pareigūnams, kurie nustatyta tvarka įformino eismo įvykį, liudytoja nurodė automobilį, valstybinį numerį, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Buvo rastas automobilis, kurio vairuotojas P. R., kuriam nustatytas 0,52 promilės girtumas, dėl sukelto įvykio, iš kurio pasišalino, buvo surašytas protokolas. Protokolas surašytas už tai, kad vairuodamas automobilį atbuline eiga neįsitikino, kad yra saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį, kurį apgadino, ir nesant nukentėjusiosios iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Po eismo įvykio neišsiaiškinus jo aplinkybių vartojo alkoholį, automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra. Pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 221, 222, 226 punktų reikalavimus, todėl P. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 123 straipsnio 1 dalį. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), tai yra prie daugiabučio namo, prie parduotuvės. Iš vienos pusės yra įėjimas į daugiabutį namą, o iš kitos pusės - įėjimas į parduotuvę. P. R. automobilis nėra pritaikytas neįgaliam asmeniui važiuoti, todėl mano, kad jis nėra įrengtas neįgaliajam. Tuo metu buvo galima įsigyti automobilį, esant asmeniui neįgaliam, nes gaudavo kompensaciją automobilio įsigijimui. Neturi duomenų, kad ant automobilio būtų neįgaliojo ženklas. Automobilis Remeikos vardu registruotas nuo 2016 metų. Protokolas surašytas teisingai, pažeidimai buvo padaryti. Techninė apžiūra tam automobiliui yra atlikta, todėl prašo iš kaltinimo šalinti aplinkybę dėl neatliktos techninės apžiūros, kadangi duomenų bazėje buvo tikrinta pagal valstybinį numerį ir rodė, kad neatlikta techninė apžiūra, tačiau automobilis buvo registruotas jau su atlikta technine apžiūra. Patikrinus duomenų bazėje pagal VIN kodą nustatyta, kad atlikta techninė apžiūra. Iš protokolo šalinti ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nes automobiliui techninė apžiūra yra atlikta, be to, šalintinas Kelių eismo taisyklių 226 punktas, vietoje jo įtraukti KET 222 punktą. Kadangi teismo posėdžio metu išklausius liudytojus, iš administracinėje byloje surinktų duomenų nekyla abejonės, kad automobilio vairuotojas P. R., atsitrenkęs į stovintį automobilį, turėjo girdėti ir pajusti. Kaip paaiškino liudytoja, jis net buvo atsidaręs dureles, tačiau tik dėl jam žinomų priežasčių, gal siekdamas išvengti atsakomybės, galvodamas, kad gal niekas nepastebėjo, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Todėl prašo pripažinti P. R. kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas sankcijos ribose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad kliudė kitą automobilį, tačiau nurodė to nepajutęs. Paaiškino, kad automobilis „Mazda“ yra jo, kurį įsigijo 2016 m. gegužės 21 dieną. Automobilis neturi specialaus ženklo, yra su automatiniu valdymu. Įvykio dieną paskambino kaimynas, kuris buvo jam skolingas, buvo gavęs pensiją, pakvietė atvažiuoti atsiimti skolos. Jam pasakius, kad važiuoja iš (duomenys neskelbtini), kaimynas paprašė parvežti butelį, todėl užvažiavo į dvaro parduotuvę ir nupirko butelį. Stumdamasis atbuline eiga pasirodo, kad kliudė mašiną, bet nieko nejutęs nuvažiavo pas tą kaimyną, kuris pasiūlė išgerti degtinės, išgėrė. Už kokios pusantros valandos pas jį atvažiavo policija, tiksliai pasakyti negali, nes nežiūrėjo į laikrodį. Skvero gatvėje automobilį jis pasistatė prie parduotuvės laiptelių. Kai statėsi automobilį, už jo automobilio mašinų nebuvo. Išėjęs iš parduotuvės atsisėdo į savo automobilį, nepastebėjo, kad už jo automobilio stovėtų kitas automobilis, buvo prieblanda, stūmėsi atbuline eiga, nejautė atsitrenkimo, pajuto, kad lyg per kokį akmenį pravažiavo, neišlipo, neprasidarė automobilio durelių, nepasižiūrėjo, atsistūmęs nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas draugą D., kur išgėrė. Policija atvažiavo gal už pusantros valandos, nors į laikrodį nežiūrėjo, paklausė kieno mašina „Mazda“, pasakė, kad jo ir tada pamatė apgadinimus, policija pasakė, kad jis atsitrenkė į mašiną, o iki to laiko jo automobilis buvo tvarkingas. Vairavo blaivus. Specialių poreikių lygį turi dėl kairės kojos. Pajutęs, kad pravažiavo kaip per akmenį, atrodo, kad trinktelėjo lyg koks akmeniukas, nesustojo, neatsidarė durelių, neišlipo ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas draugą. Nebuvo prasidaręs automobilio durelių, gal durelės nebuvo gerai uždarytos ir pačios prasidarė, negirdėjo atsitrenkimo garso, garsas buvo lyg būtų užvažiavęs ant kokio akmenuko. Liudytojos Ž. nepažįsta. Įvykio vietoje pripažino padaręs pažeidimą, blogai pasielgė, kad nuvažiavo, pripažįsta, kad apgadino mašiną. Automobilio savininkei siūlė pinigų, norėjo atlyginti moralinę žalą, nes jai buvo skriauda, mašina apdaužyta, reikia važinėti. Yra kaltas, kad apgadino mašiną.

Nukentėjusioji V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną grįžo po darbo, pasistatė mašiną, kurią visą laiką statosi toje pusėje, kur parduotuvė, nes patogiausia. Statantis mašiną pamatė nepatogiai pastatytą kitą mašiną, kuri buvo pastatyta taip, kad kitoms mašinoms buvo nepatogu pasistatyti, pasistatė prie pat krašto ir nuėjo į namus. Namuose sugalvojo, kad reikia išsinešti šiukšles, išsivesti šunį ir ėjo pro namo kitą pusę. Einant atgal prie laiptinės, atbėgo kaimynė, kuri pasakė, kad į jos mašiną atsitrenkė kita mašina, kuri pasišalino, užsirašė numerius. Priėjusi prie savo mašinos pamatė, jog ji tikrai apgadinta: jos galas, apgadintas bamperis, išsikvietė policiją. Gyvena name, kur įėjimas į namą yra iš kitos pusės, o mašiną pasistatė priešingoje pusėje, priešais parduotuvę, prie krašto. Paties įvykio ji nematė. Grįžusi iš darbo matė stovintį sidabrinės spalvos automobilį, kuris buvo pastatytas nepatogiai, kažkaip skersai. Buvo pakankamai vietos, kad išvažiuoti nekliudžius kito automobilio, vietos buvo daug, nes ji pasistatė prie pat krašto. Kaimynė pasakė, kad matė, kaip mašina pradėjo važiuoti atbuline eiga, atsitrenkė į jos mašiną, matė, kad vairuotojas pavažiavęs atsidarė dureles, pasižiūrėjo ir nuvažiavo, o ji užsirašė numerius. Jos automobiliui buvo įlenktas galinis bamperis. Ji pati išsikvietė policiją, kuri atvyko netrukus. Kai policija atsivežė kaltininką, jis pripažino, kad atsitrenkė, pripažino, sakė, „kad kvailas, kam pasišalinau“. Po to įvykio, gal po poros dienų (kaltinamajam savo telefono nebuvo davusi), jai skambino kaltinamasis (skambino net į darbą) ir siūlė pinigus, tačiau ji atsisakė, neėmė, suprato, kaip moralinei žalai atlyginti. Automobilio dar nesusitvarkė. Mano, kad žmogus yra kaltas, pats tai pripažino ir už tai turėtų būti nubaustas.

Liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną apie 16.30 val. ėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir matė, kaip mašina, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į kitą mašiną. Stovėjo ir stebėjo, galvojo, kad vyriškis sustos, išlips, bet jis, pavažiavęs į priekį, prasidarė automobilio dureles, pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Ji gyvena tame pačiame name, kur yra parduotuvė, kur gyvena automobilio savininkė. Automobilio savininkę pažinojo, susirado ją ir pasakė apie įvykį, kad į jos mašiną atsitrenkė atbuline eiga važiuojanti kita mašina, kuri nuvažiavo. Ji automobilio numerių neužsirašė, kadangi neturėjo su savimi telefono. Automobilio numerį užsirašė vyriškis, gyvenantis trečiame aukšte, nes jis atėjęs sakė, jog išgirdęs garso trinktelėjimą priėjo prie buto lango ir matė. Vyriškis automobilio numerį buvo užsirašęs ant lapelio, atėjęs automobilio numerius padiktavo automobilio savininkei, kuri užsirašė į telefoną. Ji matė, kad atbuline eiga važiavo pagyvenęs vyriškis, važiavo vienas, atsitrenkęs į automobilį pavažiavo, prasidarė savo automobilio dureles, pasižiūrėjo atgal į tą mašiną ir nuvažiavo. Mano, kad jis turėjo matyti, jog atsitrenkė ir apgadino automobilį, turėjo girdėti garsą. Ji nešaukė, kad vairuotojas sustotų, pasižiūrėjo, galvojo, gal sustos, tačiau nuvažiavo nesustojęs. Kaimynas iš trečio aukšto vardu yra E., pavardės nežino, dirba gaisrinėje. Kaimynas, gyvenantis trečiame namo aukšte, išgirdęs garsą priėjo prie lango ir užsirašė mašinos numerius, kuriuos netrukus pasakė automobilio savininkei.

Liudytojas Modestas Beržanskis teismo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, į stovėjusį automobilį „Audi“, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė automobilis „Mazda“ ir nuvažiavo. Nuvykus į vietą, kieme buvę asmenys pasakė girdėję smūgį, pamatė nuvažiuojantį automobilį, įsidėmėjo jo numerius. Pagal numerius nustatė automobilio savininką, kad priklauso R., nustatė, kur jis gyvena, išvažiavo pas tą asmenį. Nuvažiavus į kaimą, kurio pavadinimo nebepamena, pirmame kieme pamatė stovintį automobilį su atitinkančiais numeriais. Apžiūrėjus automobilį (pasišvietė su prožektoriumi), matėsi apgadinta galinė dalis, įėjo į namo vidų, kur rado du asmenis, paklausė, kam priklauso automobilis „Mazda“, asmuo nurodė (parodo į R.), kad tai jo automobilis, paklausė, ar jis prieš tai buvo (duomenys neskelbtini), pasakė, kad buvo, paklausė, ar atsitrenkė į kitą automobilį, sakė, kad nejuto atsitrenkimo smūgio ir nuvažiavo. Nuėję prie jo mašinos parodė įlenkimą ties galine dalimi. Pamatė, kad pilietis vartoja alkoholį, paklausė, ar vartojo, pasakė, kad vartojo, palaukė 20 minučių ir davė pasitikrinti su alkoholio matuokliu, nustatė girtumą, o kiek nustatė promilių, neatsimena. Grįžo į įvykio vietą, nubraižė schemą, nufotografavo, asmeniui buvo surašytas protokolas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį, neišsiaiškinus eismo įvykio aplinkybių. Asmenį atsivežė į eismo įvyko vietą ir vietoje viską aiškinosi. Po iškvietimo, tik gavę iškvietimą, atvykę įvykio vietoje rado apgadinto automobilio savininkę ir liudytojus, kurie matė ar girdėjo smūgį, o ar buvo vyriškis, nepamena. Asmuo, kurį atsivežė, teigė, kad smūgio nejuto, tačiau matėsi, kad smūgis turėjo būti gan stiprus, nes automobiliui buvo gan smarkiai apgadinta galinė dalis. Vairuotojas tokį smūgį turėjo girdėti ir jausti.

Liudytojas Ramūnas Leškys teismo posėdžio metu parodė, kad atsimena, jog pagal iškvietimą vyko į eismo įvykį Pakruojo kaime, Skvero gatvėje, namo numerio nepamena, buvo automobilis „Audi“, o vairuotoja ir liudytoja nurodė, kad kitas automobilis atsitrenkė į „Audi“ automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl pagal turimus duomenis nusistatė automobilio savininko tapatybę, kur jis gyvena. Vyko pas jį į namus, esančius kaime, tačiau, įvažiavus į kaimą, pamatė kieme stovintį automobilį su atitinkančiais numeriais, o namo viduje rado ir vairuotoją, kuris teigė, kad vairavo automobilį, kad buvo (duomenys neskelbtini), nes važiavo į parduotuvę, kiek pamena, sakė, kad smūgio nejuto, kad buvo eismo įvykis. Vairuotoją atsivežė į eismo įvykio vietą, braižė schemą, protokolą rašė kolega, o kitus veiksmus atliko jis. Įvykio vietoje rado automobilio savininkę ir liudytoją, atrodo, kad vieną, gerai nepamena, tuos kuriuos rado, vietoje visus apklausė, paėmė paaiškinimus. Ką aiškino pilietis, kuris atsitrenkė į automobilį, nepamena. Automobiliai buvo nufotografuoti, matėsi apgadintos abiejų automobilių galinės dalys, apgadinimai buvo ryškūs. Kiek pamena, asmuo, kuris atsitrenkė, teigė, jog smūgio nejuto.

Nagrinėjamu atveju P. R. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu inkriminuoti keturi administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. R. padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra tinkamai kvalifikuota ir jo kaltė, padarius šį pažeidimą, yra pilnai įrodyta visa bylos medžiaga, nes iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (1-2 b. l.), tarnybinio pranešimo (3-4 b. l.), eismo įvykio vietos schemos (5 b. l.), patikros sertifikato (6 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopijos (7 b. l.), laikino leidimo šaknelės (8 b. l.), pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (9 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktų (10, 14 b. l.), foto lentelės (11-13 b. l.), nukentėjusiosios V. B. (15 b. l.), R. Ž. (16 b. l.) ir paties P. R. (17 b. l.) paaiškinimų, duotų ikiteisminio teisės pažeidimų tyrimo metu, informacijų apie transporto priemonę (18-24 b. l.), išrašų iš vairuotojų registro (25 b. l.), o taip pat ir paties P. R. paaiškinimų bei nukentėjusiosios V. B. ir liudytojų R. Ž., Modesto Beržanskio bei Ramūno Leškio parodymų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad P. R. 2016 m. lapkričio 18 d. apie 16.37 4 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas savo automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ko reikalauja Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatos, atsitrenkė į kitam asmeniui - V. B. - priklausančią stovinčią transporto priemonę „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino: įskėlė ir nubraižė automobilio galinį bamperį. Paminėtų byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinantys vieni kitus, visiškai atitinka ir policijos pareigūnams po eismo įvykio duotus paaiškinimus. Nukentėjusiosios automobiliui padaryti apgadinimai, kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos su foto lentelėmis (5, 11-13 b. l.) bei techninės apžiūros aktų (10, 14 b. l.), pagal savo pobūdį, jų lokalizacijos vietą, visiškai atitinka bylos medžiagą, liudytojų nurodytas eismo įvykio kilimo aplinkybes. Būtent visa įvykių seka ir byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiosios automobilio apgadinimai padaryti P. R. vairuojamo automobilio galine dalimi, jam važiuojant atbuline eiga, o ir pats P. R. pripažino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo savo automobiliu atbuline eiga, pajuto, kad lyg per kokį akmenį būtų pervažiavęs, tačiau nemanė, kad kliudė kitą mašiną. Argumentai, kad P. R. nematė stovinčio automobilio, nepanaikina Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodytos pareigos vairuotojui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir t.t., o P. R. teiginiai apie smūgio nepajutimą ir garso negirdėjimą būtent kitų byloje esančių įrodymų kontekste vertintini kritiškai, kaip gynybinė taktika, nes jie paneigti paminėtais byloje esančiais įrodymais, be to, jie nepašalina jo kaltės šį įvykį sukėlus. Todėl teismas byloje esančių įrodymų pagrindu daro išvadą, jog P. R. veikoje nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, t.y. P. R. 2016 m. lapkričio 18 d. apie 16.37 val., (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis.

Be paminėto pažeidimo, P. R. inkriminuotas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje inter alia (be kita ko) yra įvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nors protokole nenurodytas Kelių eismo taisyklių 222 punktas, kurį, kaip nurodė institucijos, surašiusios protokolą, atstovas teismo posėdžio metu, šiuo atveju galimai pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, tačiau pastarojo prašymas patikslinti P. R. pažeistus jo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tame tarpe nurodant 222 punktą, yra pagrįstas. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektas - norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka, objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. O kadangi šio pažeidimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Būtent nagrinėjamu atveju yra aktualus Kelių eismo taisyklių 222 punktas, kuriame numatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, kas inkriminuojama P. R..

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad P. R. savo vairuojamu automobiliu atsitrenkęs į nukentėjusiosios stovintį automobilį ir jį apgadinęs, nepasiliko eismo įvykio vietoje, o iš jos išvažiavo. Šį faktą pripažino ir pats P. R., tai patvirtina ir visa bylos medžiaga. Tačiau jis nurodė, kad nesuprato padaręs eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos ir išvažiavo. Tokie, kaip šiuo atveju, duomenys liudija, kad asmens veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo subjektyviųjų požymių Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad būtina tokio pobūdžio bylose nustatyti sąmoningą asmens siekį išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, t. y., jog šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Be to, eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013 ir kt.).

Kaip minėta, P. R. neigė pajutęs ir išgirdęs automobilių susidūrimą, nurodydamas, kad pajutęs lyg pravažiavo per akmenį. Tuo tarpu iš liudytojos R. Ž., kuri tiesiogiai matė eismo įvykį, parodymų teismo posėdžio metu, matyti, kad ji patvirtino įvykio vietoje policijos pareigūnams duotus parodymus apie tai, kad vairuotojas, kuris atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, po smūgio pavažiavo į priekį, prasidarė automobilio dureles, pasižiūrėjo atgal į už jo esančią transporto priemonę ir nuvažiavo. Vairuotojas išlipęs iš savo automobilio nebuvo. Nors P. R. neigė aplinkybę apie tai, kad jis buvo prasidaręs dureles, tačiau teismo posėdžio metu į liudytojos nurodytą šį faktą pateikė visiškai neįtikinamą poziciją (versiją) - galimai durelės nebuvo gerai uždarytos ir pačios atsidarė. Ši P. R. versija atmestina kaip prieštaraujanti bylos duomenims ir vertintina kaip jo gynybinė taktika bei tik jo subjektyvus interpretavimas, siekiant paneigti tiesioginius įrodymus apie tai, kad jis pajuto ir suprato kontaktą su nukentėjusiosios automobiliu. Liudytoja R. Ž. patvirtino, kad automobilių susidūrimo garsas buvo didelis, mašinos numerius užsirašė ne ji, o kaimynas iš trečiojo aukšto, kuris, būdamas namuose, išgirdęs susidūrimo garsą, priėjo prie lango pasižiūrėti, kas nutiko. Pastarosios aplinkybės liudija, kad pašaliniam asmeniui (tame tarpe ir asmeniui, esant savo bute trečiame aukšte) eismo įvykis kieme tikrai buvo matomas ir girdimas. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos R. Ž. parodymais, jie nuoseklūs, tvirti, visiškai atitinka įvykių seką. Byloje nenustatyta jokių duomenų, liudijančių šios liudytojos suinteresuotumu bylos baigtimi ar siekiu apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tuo tarpu P. R. nurodyta aplinkybė apie pojūčius lyg pervažiavo per akmenį, leidžia spręsti, kad P. R. važiavo neįsitikinęs manevro saugumu ir pajuto, išgirdo bei suprato įvykusį eismo įvykį, dėl ko jis sustojo, atsidaręs dureles pasižiūrėjo, kaip patvirtino liudytoja R. Ž., kas leidžia spręsti, jog jis ne tik turėjo pamatyti, bet ir pamatė ir suprato padaręs kitam automobiliui apgadinimus. Tačiau pasielgė lengvabūdiškai ir neatsakingai: iš automobilio neišlipo įsitikinti, kokio masto padariniai kilo, o skubiai ir sąmoningai iš eismo įvykio pasitraukė. Šiame kontekste pažymėtina, jog nėra pagrindo nesutikti su institucijos atstovo pozicija, kad P. R. skubiai pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos tikėjosi, kad niekas eismo įvykio nepastebėjo ir tokiu būdu bus apsunkintas eismo įvykio aplinkybių ir kaltininko nustatymas.

Šiuo atveju aplinkybės apie tai, kad P. R. automobilis draustas ir jis turi teisę vairuoti nešalina jo atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs vietos, nes bylos duomenys liudija, kad jo elgesys po eismo įvykio prieštaringas: jis nuo pat pradžių nepripažino padaręs eismo įvykį, tačiau po policijos surinktų įrodymų ir teisinės atsakomybės suvokimo su nukentėjusiąja tarėsi dėl žalos atlyginimo. Tokiu atveju, kaip šiuo atveju, kai automobilis apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, padaryta žala nukentėjusiajam atlyginama draudimo bendrovės. O P. R. nurodytos aplinkybės apie kaimyno kvietimą atvykti atsiimti skolos, jo prašymu pirktą alkoholį, dėl ko ir vyko į parduotuvę, šio alkoholio vartojimą tik po eismo įvykio, kai jį policijos pareigūnai surado ne namuose, o pas draugą, nepatvirtintos jokiais įrodymais, todėl vertintinos kritiškai. Todėl įvertinus visumą byloje nustatytų duomenų, darytina išvada, jog P. R. suprato sukėlęs eismo įvykį ir iš šio įvykio pasišalino skubiai ir tikslingai, siekdamas išvengti kilusių padarinių, t.y. nuo pat pradžių suvokė savo elgesio neteisėtą pobūdį ir pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgėsi neteisėtai - tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą ir eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, kas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju P. R. kaltė, pasišalinus iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, yra įrodyta bylos medžiaga, o padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Todėl esant kaltinime nurodytai aplinkybei apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir šiuos duomenis patvirtinančiai bylos medžiagai, tačiau pareigūnui protokole nenurodžius pažeistos Kelių eismo taisyklių normos – 222 punkto, bylos nagrinėjimo metu tikslintinos P. R. pažeistos teisės akto – Kelių eismo taisyklių – nuostatos, nurodant, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, P. R. pažeidė KET 222 punkto reikalavimus (ATPK 284 str. 2 d.).

Pats P. R. pripažino, kad po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę. Bylos duomenys: policijos pareigūno Ramūno Leškio tarnybinis pranešimas (3-4 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolas (1-2 b. l.), o taip pat liudytojų - policijos pareigūnų Modesto Beržanskio ir Ramūno Leškio teismo posėdyje duoti parodymai, patvirtina, kad po to, kai P. R. buvo policijos pareigūnų surastas, jam 2016 m. lapkričio 18 d. 17.45 val. nustatytas girtumas – 0,52 promilės girtumas. Protokole nurodytas Kelių eismo taisyklių 221 punktas nustato prievolę su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Šios pareigos 2016 m. lapkričio 18 d. įvykusio eismo įvykio kaltininkas P. R. neįvykdė. Atsakomybė už šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo nevykdymą numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Todėl konstatuotina, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, P. R. yra inkriminuotas pagrįstai, veika kvalifikuota tinkamai, o jo kaltė, padarius šį pažeidimą, yra pilnai įrodyta bylos medžiaga.

Be aptartų pažeidimų, P. R. inkriminuotas ir pažeidimas, numatytas ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, kaltinime nurodant, kad jo vairuojamam automobiliui įvykio laiku – 2016 m. lapkričio 18 d. – nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 226 punktas. Tačiau byloje esantis išrašas apie P. R. priklausančios transporto priemonės „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą (23 b. l.) patvirtina, jog šiai transporto priemonei valstybinė techninė apžiūra atlikta 2016-05-31 ir ji galioja iki 2018-05-31. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas patvirtino, kad byloje esantys du išrašai (22 ir 23 b. l.) prieštaringi, tačiau nurodė, kad tokie duomenys buvo gauti tikrinant šią transporto priemonę pagal skirtingus automobilio parametrus. Todėl įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog eismo įvykio metu 2016 m. lapkričio 18 d. P. R. vairuotai transporto priemonei valstybinė techninė apžiūra galiojo, kas lemia, jog P. R. nepažeidė pareigūno protokole nurodyto Kelių eismo taisyklių 226 punkto nuostatų. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl jam inkriminuoto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

P. R. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies, teisės pažeidimus padarė sulaukęs 74 metų amžiaus, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), metų laikotarpyje administracine tvarka už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas (26-28 b. l.), neteistas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra pensininkas, su vidutinių specialiųjų poreikių lygiu (37-38 b. l.), todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, jo asmenybę ir padarytų pažeidimų pobūdį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam už padarytus pažeidimus skirtinos minimalios sankcijose numatytos nuobaudos, t. y., už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina 28 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skirtina 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, P. R. galutinė nuobauda skirtina 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams (ATPK 30, 30², 31, 32, 33 str.).

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27, 33, 224, 281, 284, 286-288, 302², 302⁴, 324-326 straipsniais, teismas

nutaria:

P. R. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje bei 126 straipsnio 4 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, P. R. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną P. R. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.