Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-12-09 · Civilinė byla Nr. 2-1143-834/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-09
Bylos Nr.
2-1143-834/2014
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00987-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
V. Ž., S. Ž.
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1143-834/2014Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00987-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2; 113.8. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 9 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,dalyvaujant pareiškėjai A. M.,suinteresuotam asmeniui V. Ž.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. M. paaiškino, jog jos tėvai A. Ž. ir A. Ž. santuokoje susilaukė trijų vaikų: pareiškėjos A. M. (iki santuokos Ž.), V. Ž. ir G. Ž.. Pareiškėjos tėvai yra mirę. Tėvas mirė 1981-09-21, o 2004-02-05 mirus motinai A. Ž. į notarus dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė. 2004-11-16 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Ž. palikimą priėmė jos vaikai, faktiškai valdydami mamai priklausiusį turtą. Brolis V. Ž. paveldėjimo teises padovanojo pareiškėjai, o brolis G. Ž. 2012-02-07 mirė. Nors jis buvo paveldėjęs dalį mamos turto, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo nebuvo gavęs, nes pas notarą nebuvo baigti tvarkyti dokumentai. Broliui G. Ž. priklausė turtas: 1/3 dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Iki mirties pareiškėjos brolis G. Ž. gyveno su sutuoktine S. Ž.. Mirus G. Ž., jo sutuoktinė pas notarus atsisakė G. Ž. palikimo ir ji niekam pretenzijų neturi, jie vaikų neturėjo. Nors pareiškėja nesikreipė į notarą po brolio mirties dėl palikimo priėmimo, tačiau ji po brolio mirties kartu su dukra rūpinosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, nuolat atvyksta į sodybą, prižiūri, tvarko, atlieka smulkius remonto darbus, tvarko aplinką ir atliko kitus aktyvius veiksmus. Tokiu būdu mano, jog ji brolio palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Notaras dabar atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėja praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po brolio mirties. Šiuo metu norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po brolio G. Ž. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo V. Ž. neprieštaravo pareiškėjos pareiškimui, nes ji priėmė brolio G. Ž. palikimą. Jis turi nustatytą nedarbingumą. Po brolio mirties sesuo prižiūrėjo po motinos mirties likusią sodybą, jis padėjo seseriai, tačiau į palikimą nepretenduoja, paveldėjimo teises padovanojo seseriai ir neprieštarauja, kad ji priimtų brolio palikimą.

Suinteresuotas asmuo S. Ž. procesinius dokumentus gavo, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta S. Ž. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojos D. P. parodymais nustatyta, jog pareiškėjos A. M. tėvas mirė 1981-09-21, o 2004-02-05 mirus motinai A. Ž. į notarus dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė (7,8,19,20 b.l.). 2004-11-16 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Ž. palikimą priėmė jos vaikai A. M., V. Ž. ir G. Ž., faktiškai valdydami mamai priklausiusį turtą (13,15-17 b.l.). Brolis V. Ž. paveldėjimo teises padovanojo pareiškėjai, o brolis G. Ž. 2012-02-07 mirė (10,12 b.l.). Paveldėjimo teisės liudijimo į motinos turtą G. Ž. nebuvo gavęs, tačiau G. Ž. priklausė turtas: 1/3 dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Iki mirties pareiškėjos brolis G. Ž. gyveno su sutuoktine S. Ž.. Pareiškėja nurodė, jog jie vaikų neturėjo. Mirus G. Ž., jo sutuoktinė pas notarus kreipėsi dėl to, kad atsisakytų G. Ž. palikimo (14,27 b.l.). Nors pareiškėja ir kiti asmenys nesikreipė į notarą po brolio mirties dėl palikimo priėmimo (26,28 b.l.), tačiau ji po brolio mirties kartu su dukra rūpinosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, nuolat atvyksta į sodybą, prižiūri, tvarko, atlieka smulkius remonto darbus, tvarko aplinką, sutvarkė dokumentus, sumokėjo už dokumentų sutvarkymą bei atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po brolio mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Minėtas aplinkybes bei pareiškėjos nuosavybes teises gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), patvirtino pasėdyje apklausta liudytoja bei į bylą pateikti rašytiniai dokumentai (40-55 b.l.). Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojos parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po brolio mirties pradėjus faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.) (28,39 b.l.). Pareiškėja A. M. yra G. Ž. ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Kadangi kiti įpėdiniai, suinteresuoti asmenys byloje, pareiškėjos brolis V. Ž., mirusiojo sutuoktinė S. Ž. palikimo nepriėmė bei jo atsisakė, todėl pareiškėja turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo brolio mirties (CK 5.11 str. 1 d. 4 p., 2 d.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, apklausta liudytoja, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 6,60 Lt pašto išlaidų, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 10 Lt sumą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą po savo brolio G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012 m. vasario 7 d. priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė