- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-845-579-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00071-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. S.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Gyčio Večersko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., BK 65 str., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš D. S. E. V. priteista 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. pagal BK 180 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 13 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atidarius E. V. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, nustūmęs E. V. nuo buto durų įsibrovė į patalpą ir panaudodamas fizinį smurtą – užsukdamas E. V. ranką iš kambario pagrobė nešiojamą kompiuterį „Dell“ 300 litų vertės ir iš baltinių, kuriais buvo apsirengęs nukentėjusysis, kišenės pagrobė 20 litų, tokiu būdu nukentėjusiajam E. V. padarė 320 litų turtinę žalą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio dilbio kaulų (alkūnės sąnario) išnirimo, nes dėl dešinės alkūnės kaulų išnirimo sveikta sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nuosprendį pakeisti ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas nurodo, jog neginčija veikos kvalifikacijos ir kaltės, tačiau mano, jo bausmė skirta neteisingai, pažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir neatitinka teisingumo principo (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Teigia, jog skirtoji bausmė neatitinka BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo pagrindų, protingumo kriterijaus, prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui, nėra tinkama bausmės tikslams pasiekti ir prieštarauja teisinės valstybės principui. Teismas nepagrįstai nuteistąjį apibūdinančių duomenų, tai yra to, jog kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, veika buvo įtakota sunkios finansinės padėties, kompiuterio negrąžino, nes jautė gėdą, tačiau nukentėjusiojo atsiprašė, įsipareigojo atlyginti žalą, nepripažino išskirtiniais. Taip pat nurodo, jog gyvena su motina, kuri yra ligonė ir jis vienintelis gali padėti jai buityje. Be to, teisiamas pirmą kartą, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Apelianto manymu, teismas, netaikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes reali laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati padarytai nusikalstamai veikai ir prieštarauja teisingumo principui. Mano, jog teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog veika nėra atsitiktinė, nors šiuo konkrečiu atveju apeliantas teigia nusikaltęs pirmą kartą. Be to, Prienų rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad pats savo iniciatyva nuteistasis kreipėsi į sveikatos įstaigą dėl gydymosi nuo potraukio alkoholiui, nes suvokė, jog problemos yra dėl jo vartojimo, todėl patalpinus jį į įkalinimo įstaigą, negalėtų tęsti pradėto gydymosi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.
Nuteistasis skunde prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog laisvės atėmimo bausmė pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o kartu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam skirta teisingai ir pagrindo ją keisti skundo motyvais nėra.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis LR BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.
BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Apylinkės teismas nurodė motyvuotus argumentus dėl bausmės skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms.
Viena iš būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 1 d. numatytu pagrindu skirti švelnesnę bausmę yra – kaltininko savanoriškas atvykimas ar pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Tokia aplinkybė byloje pagrįstai nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų BK 62 str. 2 d. 1-6 p. numatytų sąlygų taikyti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę. Nors nuteistasis teigia, jog jo motina yra ligota ir jis atlieka buities darbus, tačiau tokie teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti bylos duomenimis, be to, tai nesudaro BK 62 str. 2 d. 1 p. numatyto pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistojo motina sirgtų sunkia liga, nėra duomenų, kad nuteistasis ją išlaikytų ir daugiau nebūtų kam jos prižiūrėti, jei nuteistasis atliktų laisvės atėmimo bausmę. Tokiu atveju taip pat būtinos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau byloje nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Skirti švelnesnę bausmę pagal BK 54 str. 3 d. taip pat nėra pagrindo, nes nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios ypatingai teigiamai charakterizuotų nuteistąjį ar mažintų jo veikos pavojingumą, kad būtų galima teigti, jog sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas bei prieštarautų teisingumo principui. Skunde nurodytos aplinkybės dėl kaltės pripažinimo, gailėjimosi, atsiprašymo, įsipareigojimo atlyginti neturtinę žalą, gydymosi nuo alkoholizmo bei apribotą galimybę įsidarbinti ir taip greičiau atlyginti žalą nei kiekviena atskirai, nei visumoje nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų teigti, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui bei rodytų, jog laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju būtų akivaizdžiai per griežta. Šios aplinkybės rodo nuteistojo gailestį dėl padarytos veikos, kritišką savo elgesio vertinimą ir sudaro pagrindą skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kas ir buvo padaryta, tačiau niekaip nerodo mažesnio veikos ar nuteistojo pavojingumo. Be to, šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog vos praėjus mėnesiui po šios nusikalstamos veikos padarymo D. S. padarė kitą turtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupėje, už kurį buvo nuteistas, o sunki materialinė padėtis nesuteikia teisės daryti nusikaltimo. Dar daugiau, nei apklausus įtariamuoju, nei teisme nuteistas nenurodė, kad tokią veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties. Apeliantas teigė, jog dėl veikos kaltas alkoholis. Byloje nėra duomenų, kad pagrobtas daiktas būtų buvęs panaudotas kaip nors užtikrinti būtiniausius poreikius. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė yra neišvengiamai susijusi su tam tikrais apribojimais, tokia bausmės esmė, tuo pasireiškia nubaudimo aspektas, todėl tai, kad nuteistajam bus apribota galimybė susirasti darbą ir taip greičiau atlyginti priteistą žalą, nėra išimtinė aplinkybė, kuri rodytų, jog sankcijoje numatytos bausmė skyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jokių išimtinių aplinkybių ir bausmę skyrė BK 180 str. 2 d. sankcijos ribose.
Nustatant bausmės dydį D. S. BK 54 str. bei 61 str. nuostatos nepažeistos. Teisingai įvertintas veikos pavojingumas – padarytas tyčinis turtinis apysunkis nusikaltimas, nuteistasis elgėsi įžūliai, vartojo fizinį smurtą prieš pastebimai už save vyresnį asmenį, žinodamas, kad jis vienas namuose, siekė, kad būtų neatpažintas. Tinkamai įvertintas ir nuteistojo pavojingumas – teistas už vėliau padarytą tyčinę turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, kas rodo, jog padaryta veika nėra atsitiktinė. D. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegijos manymu, teismas tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o paskirtoji bausmė yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis, darytina išvada, kad teismas pakankamai atsižvelgė ir į kitas aplinkybes – nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė dėl žalos atlyginimo. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto nusikaltimo bei nuteistojo pavojingumą, todėl D. S. skirti švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.
Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią skirta bausmė skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė prieš priimant ankstesnįjį Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendį, bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu pagrįstai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirtąja bausme taikant dalinio sudėjimo būdą. Pridėta tik nedidelė dalis (mažiau nei 1/3) ankstesniu nuosprendžiu skirtosios bausmės, todėl, įvertinus veikos bei nuteistojo pavojingumą, darytina išvada, jog galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra būtina ir pakankama pasiekti bausmės tikslu, numatytus BK 41 str., todėl ją keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.