- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-07
- Bylos Nr.
- N-525-492-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutarties J. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio (toliau – ir Institucija) pareigūno 2006 m. balandžio 24 d. nutarimu J. C. už tai, kad jis, 2005 m. rugsėjo 8 d. apie 16 val. 30 min., vairuodamas automobilį VW Golf (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Radviliškio rajone, kelio Radviliškis – Tyruliai ir Panevėžys – Šiauliai sankryžoje, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido juo važiuojančio E. L. vairuojamo automobilio ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, dviems asmenims padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 196 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta 500 Lt bauda.
II.
J. C. pateikė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti 2006 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. E280018.
Pareiškėjas neneigė nutarime minimu laiku ir vietoje vairavęs automobilį ir iš šalutinio kelio norėjęs sukti į pagrindinį ir važiuoti Šiaulių kryptimi. Pažymėjo, kad sankryžoje apie 10 minučių stovėjo, nes buvo intensyvus eismas ir jis negalėjo kirsti pagrindinio kelio, norėdamas sukti į kairę. Pareiškėjas, sulaukęs, kai nuo Šiaulių pusės maždaug už 150 m. artėjo automobilis ir įsitikinęs, kad tai saugu, kirto pagrindinį kelią, pervažiavo į savo eismo juostą, pasukdamas kairėn, kai kitoje kelio pusėje pamatė dideliu greičiu nuo Šiaulių artėjantį, į priešingos krypties eismo juostą išvažiavusį lengvąjį automobilį Seat Toledo, vairuojamą E. L., kuris kliudė pareiškėjo vairuojamo automobilio priekinę dalį. Nurodė, kad dėl minėto įvykio Radviliškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2006 m. vasario 23 d. nutarimu nutrauktas, taip pat rėmėsi ATPK 35 straipsnio 2 dalimi. Pabrėžė, jog įvykio kaltininku yra E. L., nes susidūrimas įvyko ne E. L. automobilio važiavimo krypties juostoje, o priešingoje eismo juostoje. Pažymėjo, kad, įvykus eismo įvykiui, jam kilo įtarimų dėl E. L. girtumo, tačiau, nuvežtas į Radviliškio rajono policijos komisariatą, E. L. iš jo išvyko ir atvyko pasitikrinti girtumo tik po dviejų valandų. Nurodė, kad nors E. L. dalyvavo jam imant kraują, o tikrinant alkotesteriu E. L. pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti, pareiškėjas taip pat nežino, ar E. L. buvo paimtas kraujas.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuotieji asmenys E. L. ir L. L. atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti ir palikti galioti 2006 m. balandžio 24 d. nutarimą.
Nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas J. C., nes jis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam jų automobiliui Seat Toledo, tai nustatyta ir Radviliškio rajono apylinkės prokuratūra 2006 m. vasario 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-902-05. Pažymėjo, kad pareiškėjas stengiasi suklaidinti teismą, nurodydamas baudžiamojoje ir administracinėje bylose esantiems dokumentams prieštaraujančias aplinkybes. Pabrėžė, jog E. L. eismo įvykio metu buvo blaivus, pareigūnams įtarimų nekilo, girtumo nustatymas ligoninėje buvo atliekamas tiek E. L., tiek J. C. vienu metu, tik pas skirtingus gydytojus.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi J. C. skundo nepatenkino, paliko nepakeistu 2006 m. balandžio 24 d. Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio (toliau – ir Institucija) pareigūno nutarimą; priteisė iš J. C. E. L. 423,03 Lt išlaidų, turėtų dėl pakartotinės autotechninės ekspertizės atlikimo.
Nurodė, kad Institucijos pareigūnai tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus ir paskyrė nuobaudą, nepažeisdami jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių, o paskirta nuobauda nelaikytina per griežta, nes tai minimali ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija. Rėmėsi Lietuvos Teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. 11Š-270(05), Lietuvos Teismo ekspertizės centro pakartotinės ekspertizės aktu Nr. 11-2166(06) ir padarė išvadą, kad pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamo eismo įvykio visiškai įrodyta bylos medžiaga. Pažymėjo, jog akivaizdžiai matyti, kad tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės išvadoje pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti yra nurodyti pareiškėjo veiksmai, o iš ekspertizės akte pateikto grafinio susidūrimo eigos atkūrimo vaizdo matyti, kad pareiškėjas sankryžą kirto ne stačiu kampu, po to pasukdamas kairėn ir įvažiuodamas į jam judėti skirtą eismo juostą, kaip reikalaujama KET, o skersai, kas iš dalies patvirtina trečiųjų suinteresuotų asmenų aiškinimus apie galimas techninio pobūdžio problemas (pagal J. C. aiškinimą jiems, manevro metu užsikirto sankaba). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nemažą įtaką eismo įvykio kilimui galėjo turėti ir garbus J. C. amžius, dėl kurio jis galėjo neadekvačiai suprasti ir vertinti eismo įvykio situaciją. Nurodė, kad eksperto Onos Lukoševičienės specialisto išvadoje nurodyta, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo E. L. veiksmai, šiam sankryžoje išvažiuojant į kairę pusę, tačiau joje daugiausiai dėmesio skirta subjektyviems J. C. aiškinimams apie eismo įvykio mechanizmą, konstatuojant, kad E. L. automobilis su pareiškėjo automobiliu susidūrė šiam jau išsilyginus savo eismo juostoje. Pažymėjo, jog pateiktos fotonuotraukos, eismo įvykio schema rodo, kad pareiškėjo automobilis trenkėsi į E. L. vairuojamo automobilio dešinį šoną kampu, t.y. jokiu būdu negalėjo judėti visiškai išsilyginęs. Nurodė, kad, nagrinėjant bylą, specialisto ar eksperto išvada teismui nėra privaloma, todėl nutarė minėta specialisto išvada nesiremti, nes ji paremta subjektyviais eismo įvykio aiškinimais ir prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Padarė išvadą, kad įrodymų visetas administracinėje byloje pakankamai aiškiai įrodo, kad pagrindine sąlyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti buvo paties pareiškėjo J. C. veiksmai išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nepraleidžiant jam iš kairės artėjančio automobilio. Pabrėžė, kad pareiškėjo aiškinimai apie E. L. girtumą niekuo neparemti bei paneigti kraujo tyrimo išvadomis, o tai, kad sutinkamai su ekspertizės išvada, E. L. veiksmai – iškilus grėsmei eismo saugumui nesulėtino vairuojamo automobilio greičio reikalui esant iki pilno jo sustojimo – techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu, nepaneigia J. C. kaltės dėl eismo įvykio
IV.
J. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiama iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.
Taip pat nurodo, kad, jo nuomone, E. L. pristatė teismui falsifikuotą kraujo tyrimo specialistų išvadą, kuri buvo atlikta po kelių dienų nuo eismo įvykio, be to, neatitinka ir specialistų išvadų numerių eiliškumas, nes, jeigu abu būtų kraują pridavę kartu, išvadų numeriai būtų registruoti eiliškumo tvarka, o dabar ženkliai skiriasi. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ar iš dalies ignoravo nurodytas aplinkybes. Pabrėžia, kad pats E. L. pirmuose parodymuose pripažino, kad jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Nurodo, kad neteisingas teismo teiginys apie sugedusią sankabą, nes ekspertai, tikrinę automobilio techninę būklę po avarijos, nustatė, kad automobiliai buvo techniškai tvarkingi. Pažymi, jog vienintelis variantas kaip buvo galima įvažiuoti į jam judėti skirtą eismo juostą buvo skersai. Pabrėžia, kad dalyvavo ir tyrimuose alkotesteriu, ir kraujo tyrimuose, o E. L. falsifikatas, susijęs su kraujo tyrimu, akivaizdžiai matomas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį.
Pažymi, kad byla buvo išnagrinėta visapusiškai ir priimtas pagrįstas sprendimas, nes pažeidimas įrodytas bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktais parodymais ir dvejomis autotechninės ekspertizės išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija), numatančias atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą, bei KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2004-12-24 redakcija) 196 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Nagrinėjamoje byloje neginčijami faktai, kad sankryža, šalia kurios įvyko eismo įvykis yra nelygiareikšmė, kad E. L. važiavo pagrindiniu, o J. C. išvažiavo iš šalutinio kelio. Byloje pateikti E. L. ir J. C. paaiškinimai, susiję su eismo įvykio eiga nesutampa, todėl būtina, remiantis kitais byloje esančiais įrodymais, nustatyti tikslų eismo įvykio mechanizmą.
Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje laikomi bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (1 d.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina principą, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 62 straipsnio 4 dalį eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas.
Nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai nustatyti eismo įvykio faktines aplinkybes, yra pateiktos kelios specialių techninių žinių reikalavusios išvados: Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. 11Š-270(05) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2166(06), remiantis kuriais iš esmės gali būti daroma išvada, kad eismo įvykis įvyko dėl J. C. veiksmų, jam išvažiuojant iš šalutinio kelio ir tinkamai nepraleidžiant pagrindiniu keliu važiavusio automobilio; bei ekspertės – specialistės prof. O.Lukoševičienės išvada, kurioje daroma išvada, jog eismo įvykio priežastimi yra E. L. veiksmai.
Pažymėtina, kad minėtas ekspertės – specialistės O.Lukoševičienės tyrimas atliktas ir išvada atitinkamai priimta J. C. prašymu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu O.Lukoševičienė pripažino, jog jai nebuvo pateikti visi galimi duomenys, ji neturėjo visų fotonuotraukų, be to, minėtoje išvadoje nagrinėjamos su tam tikrais subjektyviais vertinimais susijusios aplinkybės. Todėl, remiantis tuo, kas nurodyta, pabrėžtina, jog teismui kyla pagrįstų abejonių dėl minėtos išvados objektyvumo ir teisingumo, dėl to, nagrinėjant ginčą, turi būti remiamasi kitais byloje esančiais įrodymais.
Specialisto išvadoje Nr. 11Š-270(05) padaryta išvada, kad eismo įvykio mechanizmas patvirtino, jog J. C., išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam automobiliui Seat Toledo ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Ekspertizės akte Nr. 11-2166(06) taip pat konstatuojama, kad J. C. tinkamai nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio E. L., tačiau kartu pažymima, jog E. L., turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su į jo juostą įvažiavusiu automobiliu, jeigu jis būtų lėtinęs greitį. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog KET 3 punktas apibrėžia sąvoką „duoti kelią“ kaip pareigą eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Todėl nagrinėjamu atveju J. C., vykdydamas KET (2004-12-24 redakcija) 196 punktą, kaip šalutiniame kelyje esantis vairuotojas, privalėjo duoti kelią, t.y. sustoti arba nepradėti važiuoti taip, kad kiti eismo dalyviai, šiuo atveju E. L., nebūtų priversti keisti judėjimo kryptį arba greitį. Remiantis specialisto išvadoje Nr. 11Š-270(05) ir ekspertizės akte Nr. 11-2166(06) nustatytu iš analogišku eismo įvykio mechanizmu, atsižvelgiant į kitą bylos medžiagą, darytina išvada, jog J. C. nevykdė KET 196 punkto reikalavimų, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, privertė jį keisti važiavimo kryptį bei greitį, dėl ko įvyko eismo įvykis. J. C. padarytas KET pažeidimas vertintinas pagrindiniu pažeidimu, nulėmusiu eismo įvykio kilimą.
Apeliantas, pagrįsdamas savo skundą, teigia, jog netinkamai atliktas faktinių bylos aplinkybių tyrimas, byloje pateikti suklastoti įrodymai, jog E. L. eismo įvykio metu buvo blaivus. Pabrėžtina, kad teismui nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti minėtą išvadą. Skirtingas specialisto, atlikusio kraujo tyrimą, išvadų numeravimas nėra pagrindas teigti, jog tokia išvada yra neteisinga ar suklastota. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pateikti įrodymai, suteikiantys pagrindą abejoti E. L. kraujo tyrimo rezultatų teisingumu, tai nebūtų pagrindas naikinti skundžiamo nutarimo, kadangi šioje byloje nagrinėjamas J. C. padarytas pažeidimas, o ne kito eismo įvykio dalyvio galimai padarytas pažeidimas.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, jog nutarimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl jis paliktinas nepakeistas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. C. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.