- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-11-30
- Bylos Nr.
- 1-1518-111/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
R. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šakiuose, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., deklaruojamoji gyv. vieta ten pat, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) neteistas,-
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. L. nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:
jis būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, o nuo 2008-12-15 direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 str. 2 d., kuriame nurodoma, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, to paties įstatymo straipsnio 2 d. reikalavimą, jog „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriuo nustatytas 10 metų buhalterinių dokumentų saugojimo terminas, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir neišsaugojo šių apskaitos dokumentų: (duomenys neskelbtini) apskaitos registrų, susijusių su 2005-05-05 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) apskaita (išskyrus apskaitos registrą „Piniginių lėšų judėjimas banke/kasoje 2005-07-01 – 2005-07-31), (duomenys neskelbtini) apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2010-08-30, metinės finansinės atskaitomybės už 2007, 2008, 2009, 2010 metus, (duomenys neskelbtini) pardavimų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nuo 2007-09-01, (duomenys neskelbtini) kasos knygos už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2010-08-30, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2005-05-01 iki 2010-08-30.
Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d.
R. L. 2012-07-05 įteikus pranešimą apie įtarimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jis savo kaltę pripažino ir parodė, 2004-12-06 buvo įkurta (duomenys neskelbtini) kurio pavadinimas iki 2005-12-09 buvo (duomenys neskelbtini). Bendrovės vieninteliu akcininku ir vadovu tapo G. Š.. Maždaug 2006 m. sausio mėnesį iš G. Š. įsigijo 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, likusią akcijų dalį įsigijo 2006 m. pabaigoje. Tuomet jis tapo vieninteliu (duomenys neskelbtini) akcininku. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas iki 2007-09-26 ėjo G. Š., nuo 2008-01-02 iki 2008-04-18 jo sūnus A. L., o nuo 2008-12-15 direktoriumi tapo jis. G. Š. išeinant iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, jis jam kaip vieninteliam akcininkui, pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą perdavė visus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus. Kai direktoriumi tapo jo sūnus, jis sūnui pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą buhalterinius dokumentus pateikė, o kai sūnus išėjo iš direktoriaus pareigų, tai pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą dokumentai vėl buvo perduoti jam (R. L.). Jis priėmimo-perdavimo aktų neišsaugojo. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus saugojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Dokumentų saugojimo tvarkos užtikrinęs nebuvo, todėl supranta, kad nebuvo užtikrinęs (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo. Nežino kur galėtų būti įtarime nurodyti neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai, galbūt pasimetė šiuos dokumentus gabenant į jo gyvenamąją vietą. Pilnai supranta, kad už šių dokumentų neišsaugojimą jis atsakingas, kadangi buvo direktorius. Supranta, kad jų neišsaugojo per savo aplaidumą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (V t., b. l. 41).
Liudytojas G. Š. parodė, kad nuo 2004-12-08 iki 2007-09-26 buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Išeidamas iš darbo visus (duomenys neskelbtini) dokumentus atidavė R. L. (II t., b. l. 153). Papildomos apklausos metu liudytojas G. Š. parodė, kad jam einant (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma vadovaujantis įstatymu. Kai R. L. perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus, tai buvo sudarytas perdavimo-priėmimo aktas. Jis neturi šio akto, jei suras, tai pateiks. Jam einant (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi (duomenys neskelbtini), Vilnius (II t., b. l. 156).
Liudytojas A. L. parodė, kad nuo 2008-01-26 iki 2008-04-18 (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimu ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Šias pareigas ėjo tėvo R. L. prašymu. Apie tai, kad jis tapo direktoriumi Juridinių asmenų registrui nepranešė, kadangi manė, kad tuo pasirūpins jo tėvas R. L., kuris buvo (duomenys neskelbtini) akcininkas. Išeidamas iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė R. L. pagal dokumentų-priėmimo perdavimo aktą (II t., b. l. 187).
Ūkinės finansinės veiklos 2011-09-09 specialisto išvadoje Nr. 5-1/183 nurodyta, kad tyrimui nepateikti (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai, Didžioji knyga už visą tiriamąjį laikotarpį, metinė finansinė atskaitomybė už 2007, 2008, 2009 ir 2010 metus, (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai, susiję su 2005-05-05 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) apskaita (išskyrus apskaitos registrą „Piniginių lėšų judėjimas banke/kasoje 2005-07-01 – 2005-07-31), (duomenys neskelbtini) pardavimų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nuo 2007-09-01, (duomenys neskelbtini) kasos knyga nuo 2006-01-01 iki 2010-08-30. Dėl išvardintų priežasčių, pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir užduotyje nurodytus ištirti klausimus, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2005-05-01 iki 2010-08-30 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (IV t., b.l. 34-35).
Iš Juridinių asmenų išrašo matyti, kad nuo 2006-10-13 R. L. yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, o (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2004-12-03 iki 2007-09-26 buvo G. Š. (II t., b. l. 5-9).
Iš (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko – R. L. 2007-09-17 sprendimo matyti, kad jis atleidžia (duomenys neskelbtini) direktorių G. Š. iš pareigų nuo 2007-09-26 ( II t., b. l. 77).
Iš SODROS duomenų išrašo matyti, kad nuo 2008-12-15 (duomenys neskelbtini) tapo R. L. draudėja (V t., b.l. 62).
Išdėstytais faktiniais duomenimis ir kitais byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis R. L. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
2012-11-15 R. L. paskelbta apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Paaiškinta, kad sutikus su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras kreipsis į teisėją siūlydamas jam už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., skirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą. R. L. pareiškė, kad tokią galimybę suprato, dėl šio kreipimosi sutinka, prašo paskirti mažesnio dydžio baudą ir baudos mokėjimo terminą išdėstyti pusės metų laikotarpyje (b.l.112).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant LR BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė kaltinamajam paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – baudą.
Kaltinamajam R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 42-44), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
R. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir paskirti jam 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudą - 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.
R. L. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Nustatyti 6 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.