Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. gruodžio 10 d., apie 23 val., kaltinamasis E. S., būdamas neblaivus, „Lukoil“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), parduotuvės patalpose pažeidė viešąją tvarką – degalinės darbuotojams atsisakius pilti kurą į plastmasinį indą, su jais ginčijosi, grasindamas sugadinti degalinės turtą, o degalinės klientui D. V. pareiškus pastabą, kaltinamasis jam spyrė į kairįjį juosmens šoną, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Po šių veiksmų padarymo, apytikriai tuo pačiu laiku, kaltinamasis E. S., išbėgęs iš degalinės parduotuvės patalpos, lauke prie pastato susitikęs su iki tol jam nepažįstamu nukentėjusiuoju T. S. ir kilus tarpusavio konfliktui – abiem susigrūmus ir sudavus vienas kitam didesnės reikšmės neturėjusius smūgius – peiliu smogė T. S. į pilvą, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą – kiaurinę durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą pažeidžiant klubinę žarną ir žarnų pasaitą, dėl to kraujas išsiliejo į pilvaplėvės ertmę.

Kaltinamasis E. S. dėl nurodytų kaltinimų kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006 m. gruodžio 10 d. vakarą, apie 23 val., atvyko į Liepojos gatvėje, Klaipėdos mieste, esančią „Lukoil“ degalinę, kur norėjęs įsigyti degalų. Kadangi atvažiavęs ne savo automobiliu degalus norėjęs įsipilti į plastiko indelį, tačiau tam prieštaravę degalinės darbuotojai ir atsisakę pilti. Tuo metu, kai jis ginčijosi su darbuotojais, šalia stovėjęs jam nepažįstamas asmuo liepęs netrukdyti darbuotojams ir leisti pirkti jam. Jis dėl šios pastabos supykęs ir spyręs pastabą pareiškusiam asmeniui. Šis asmuo ir jis, kaltinamasis, bėgę iš degalinės patalpos į lauką, kur prieš jį, kaltinamąjį, atsiradę jam nepažįstami asmenys, o vienas iš jų puolęs muštis. Su šiuo asmeniu susigrūmę, sudavę vienas kitam kumščiais, ir, matydamas, kad dėl šio asmens veiksmų jam gresia sumušimas, išsitraukęs iš kišenės peilį ir juo vieną kartą tam asmeniui dūręs.

Toks kaltinamojo parodymų turinys iš dalies atitinka kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių ir į bylą surinktų duomenų visumą, kaltinamojo kaltė įvykdžius šiuo nuosprendžiu nustatytas veikas yra įrodyta.

Nukentėjusysis D. V. parodė, kad tą vakarą jis su pažįstamais automobiliu atvyko į degalinę, užėjo į patalpų vidų, pasirinko prekes ir priėjo prie kasos. Tačiau čia su kasininkais kažką piktai aiškinosi jam iki tol nepažįstamas kaltinamasis. Nekantraudamas kaltinamajam kažką pasakęs, kad šis greičiau išsiaiškintų. Tačiau dėl pastabos kaltinamasis sureagavęs savaip – nieko nesakydamas spyręs jam į koją. Tuomet jis, nukentėjusysis, palikęs prekes, ėjęs iš patalpų prie savo lauke palikto automobilio, kur jame sėdintiems pažįstamiems, iš jų ir T. S., pasakęs, kad jį puola. T. S. išlipęs iš automobilio, ant jo tuo metu pradėjęs pulti iš degalinės patalpos išėjęs kaltinamasis – iš pradžių žodžiais, po to abu pradėję muštis. Vienu metu jis, nukentėjusysis, sėdėdamas automobilyje, pamatęs, kaip kaltinamasis rankoje turėjęs peilį. Nors smūgio peiliu nematęs, tačiau vienu momentu pastebėjęs, kaip T. S. susilenkė, o kaltinamasis sėdęs į savo automobilį ir išvažiavęs.

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad tą vakarą, apie 23 val., jis su D. V. bei kitais atvažiavę į degalinę. D. V. ir su jais atvažiavęs D. B. nuėję į patalpų vidų. Tačiau D. V. netrukus parbėgęs sakydamas, kad jį kažkas muša. Tuomet jis, nukentėjusysis, išlipęs iš automobilio ir susitikęs su įkandin D. V. iš patalpų išeinančiu kaltinamuoju, kuris jam trenkęs į veidą, po to abu susigrūmę, vienu metu pajutęs smūgį peiliu.

Iš 2006 m. gruodžio 12 d. specialisto išvados Nr. G 2651/06/03/ matyti, kad nukentėjusysis T. S. į Klaipėdos ligoninės Chirurgijos skyrių buvo atvežtas 2006 m. gruodžio 10 d. 23 val. 15 min. Šis laikas patvirtina įvykio dalyvių parodymus, kad įvykis atsitiko apie 23 val. Išvadoje teigiama, kad T. S. buvo padaryta kiaurinė durtinė pilvo sienos žaizda pažeidžiant klubinę žarną ir žarnų pasaitą, dėl to įvyko kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę. Toks sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės, įvykio metu padarytų veiksmų kvalifikavimo klausimus vertintini įvykdytų veiksmų tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų, liudytojų, paties kaltinamojo parodymai patvirtina kaltinamojo dalyvavimą padarant kaltinamajame akte nurodytus veiksmus. Įvykio pradžia yra siejama su netinkamu kaltinamojo elgesiu – reikalavimu, kad degalinės darbuotojai tenkintų jo nepagrįstus norus, pačiam esant neblaiviam (iš policijos pranešimo matyti, kad tą patį vakarą, 21 val. 45 min., kaltinamasis buvo sulaikytas vairuojantis automobilį neblaivus - esant 2,37 promilėms).

Liudytoja D. P., degalinės darbuotoja, parodė, kad tą vakarą į degalinę atvykęs kaltinamasis prašė įpilti degalų į plastikinį indelį bei aiškino, kad neturi pinigų, todėl kaip užstatą norėjo palikti telefono aparatą. Kadangi kasos darbuotojas atsisakė ir viena, ir kita daryti, kilęs ginčas. Tuo metu į patalpą užėję vaikinai liepę kaltinamajam ramintis, po to visi – ir kaltinamasis, ir pastabą pareiškę vaikinai – išėję į lauką. Netrukus sužinoję, jog lauke yra sužeistas vienas vaikinas.

Nors liudytoja R. P. teisme paaiškino, jog negalinti prisiminti – spyrė ar ne kaltinamasis pastabą pareiškusiam vaikinui, tačiau nustatyta kaltinimo objektyvioji pusė dėl to nekinta, nes dėl spyrio degalinėje nuosekliai tvirtina nukentėjusysis D. V., tai visiškai pripažįsta ir kaltinamasis.

Liudytojos D. D. ir S. D. nurodė aplinkybes, kurios siejosi su tais veiksmais, kurie vyko lauke prie degalinės po to, kai po incidento viduje iš patalpų išbėgo ir nukentėjusysis D. V., ir kaltinamasis D. S..

Kaip matyti iš D. V. parodymų, jis po incidento patalpų viduje toliau į konfliktą su kaltinamuoju nesivėlė, grįžo prie savo automobilio ir apie incidentą pasakė tuo metu automobilyje sėdėjusiam T. S..

Liudytoja S. D. parodė, kad automobilyje laukdama iš degalinės patalpų išeinančio D. V. pamačiusi, kaip D. V. išbėgo iš patalpos ir pribėgo prie automobilio, o jam iš paskos bėgęs nepažįstamas vaikinas. Bet šis pamatęs, kad yra daugiau žmonių, ėjęs prie savojo automobilio. Tačiau jų, nukentėjusiųjų, automobilyje sėdėjęs T. S., išlipęs ir nuėjęs prie nepažįstamojo, su kuriuo iš karto susigrūmę, nes nepažįstamasis smogęs T. S.. Grumtynių metu pamačiusi, kad nepažįstamasis turi peilį ir juo dūrė T. S..

Liudytoja D. D. parodė, kad ji, jos sesuo S. D. bei T. S. laukę iš degalinės patalpų išeinančio D. V.. Ji pamačiusi, kaip D. V., bėgdamas iš patalpos, prašęs pagalbos, iš paskos bėgęs nepažįstamas vaikinas, kuris, pamatęs iš automobilio lipančius žmones, atsitraukęs ir ėjęs prie savojo automobilio, bet netrukus susigrūmęs su T. S.. Mačiusi, kaip nepažįstamasis rankoje turėjęs peilį ir juo dūręs T. S..

Panašius duomenis liudytojos S. D. ir D. D. nurodė tikrinant jų parodymus vietoje. Tačiau pastebėtina, kad tikrintieji duomenys atspindėjo tik objektyvią reikšmę turinčių kaltinamojo bei nukentėjusiojo veiksmų turinį, nes šie duomenys patvirtina šiek tiek siauresnį įvykio vaizdą, negu tas vaizdas buvo atspindėtas abiejų liudytojų parodymuose.

Kaltinamojo padaryti veiksmai, kaip idealiąją sutaptį sudarantys nusikaltimai, kaltinamajame akte kvalifikuojami pagal du baudžiamuosius įstatymus idealiąja prasme apibrėžiant ir nurodytų veikų objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Tačiau vertinant įvykio situaciją, atskirus byloje nustatytus duomenis kaip įrodymus matyti, kad toks minėtų požymių apibrėžimas neatitinka įvykio aplinkybių vertinimo bei nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo.

Nusikaltimo pagal Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. kvalifikavimą lemia chuliganiškų paskatų, kaip veikimo motyvo, buvimas viso įvykio metu. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmų motyvas kilo netikėtai, nors priežastimi tam buvo jo paties netinkamas elgesys viešoje vietoje. Nukentėjusysis D. V., kaip ir bet kuris kitas asmuo, turėjo ir teisę, ir pareigą įspėti arba sudrausminti netinkamai besielgiantį kaltinamąjį. Tačiau kaltinamasis, rodydamas nepagarbą visuomenei ir siekdamas tai demonstruoti, spyrė jį perspėjusiam asmeniui, tuo sukeldamas sumaištį viešoje vietoje, kartu išgąsdindamas ir pažemindamas nuo jo fiziškai nukentėjusį asmenį. Toks kaltinamojo padarytų objektyvią reikšmę turinčių veiksmų santykio su tų veiksmų motyvu – tam tikromis psichologinėmis nuostatomis – vertinimas leidžia daryti išvadą, kad degalinės patalpose buvo padarytas nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Toks kaltinimas pagrįstai ir teisingai nurodytas kaltinamajame akte.

Tačiau idealiosios sutapties būdu apibrėžto kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dėl veiksmų, padarytų lauke, atsisakytina: kaltinamajame akte teigiama, kad po spyrio nukentėjusiajam D. V. kaltinamasis, tęsdamas nusikalstamą veiką, matant D. V., S. D., D. D., dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą peiliu dūrė į pilvą T. S., tuo demonstruodamas įžūlumą ir grasinimus, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinimas, susijęs su nukentėjusiojo T. S. sužalojimu, grindžiamas tuo pačiu besitęsiančiu motyvu („minimo viešosios tvarkos pažeidimo metu...“). Tačiau nustatytos įvykio aplinkybės rodo, kad tuo metu, kai kaltinamasis įvykdė chuliganiškus veiksmus degalinės patalpoje, jis peilio nedemonstravo ir kad peilis, kaip daiktas, prieš nukentėjusįjį D. V. naudotas nebuvo. Iš bylos žinoma, kad po incidento patalpoje abu – kaltinamasis ir nukentėjusysis D. V. – išbėgo į lauką, todėl galima manyti, kad kaltinamasis vijosi nukentėjusįjį, tačiau kaltinamasis nieko daugiau prieš nukentėjusįjį nedarė ir, kaip teisme parodė liudytojos S. D. ir D. D., kaltinamasis, pamatęs, kad su nukentėjusiuoju yra daugiau žmonių, pasisuko eiti link savo automobilio, bet tuo metu prie jo ėjo nukentėjusysis T. S.. Šios situacijos atmesti negalima: nors įvykį mačiusių asmenų, kaip ir paties įvykio dalyvių, parodymai yra šiek tiek prieštaringi – teigiama, kad kaltinamasis užpuolė nukentėjusįjį T. S. rankoje jau laikydamas peilį, kartu dėl to ir abejojama. Tačiau pirmesnė abejonė daugiau grindžiama bendru įvykio įspūdžiu, kurį lemia įvykio metu kilusios sunkios pasekmės. Todėl liudytojų S. D. ir D. D. parodymų teisme turinys tvirtina, kad, pasibaigus incidentui su nukentėjusiuoju D. V., kaltinamajam netikėtai susidūrus su kitu asmeniu, susiklostė naujos ir kaltinamajam netikėtos aplinkybės, kurios lėmė ir kitą motyvą, apibrėžtą tarpusavio muštynių santykiais. Antra, būtina vertinti ir tai, kad pasibaigus incidentui su nukentėjusiuoju D. V. ir nebesant grėsmės nei jam, nei visuomenei apskritai, T. S. nebuvo reikalo toliau skatinti įvykį. Suprantama, kad T. S. kaip pilietis taip pat turėjo teisę sudrausminti nusikalstamus veiksmus darantį asmenį arba jį sulaikyti. Tačiau pažymėtina tai, kad pats T. S. tuo metu buvo stipriai girtas: jį tuoj pat po įvykio nuvežus į ligoninę, nustatytas 3,80 promilių girtumas. Ši aplinkybė įpareigoja kitaip vertinti abiejų konflikto dalyvių elgesį ir su juo susijusius motyvus. Kadangi viešoji tvarka tuo metu akivaizdžiai pažeista nebuvo (įvykį matė tik su T. S. buvę asmenys), nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusįjį T. S. kaltinamasis puolė, o po to ir sužalojo vadovaudamasis chuliganiškų paskatų motyvais. Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų žmogaus sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. šio nusikaltimo sudėtis yra siejama su nurodyto turinio motyvu – tam tikru veikimo neapibrėžtumu (be aiškesnės priežasties ir konkretesnės dingsties), siekiant šiurkščiai ir įžūliai parodyti nepagarbą visuomenei ir pan. Tokio turinio motyvas turi būti akivaizdžiai išreikštas nuo nusikalstamos veikos darymo pradžios. Tačiau, kaip minėta, nusikaltimo, kurio metu buvo sunkiai sužalotas T. S., motyvai buvo susiję su kitomis priežastimis. Tariami chuliganizmo motyvai buvo mechaniškai sutapatinti su pirmiau padarytu nusikaltimu – viešosios tvarkos pažeidimu. Todėl asmenų tarpusavio konflikto metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuotinas pagal Kodekso 135 str. 1 d.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais: atsižvelgia į padarytų nusikaltimų tyčinį pobūdį, pavojingumo laipsnį, nes vienas iš nusikaltimų yra sunkus, už jo padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, ši kaltinamojo būsena įvykio metu akivaizdžiai turėjo reikšmės nusikaltimų padarymui. Yra pagrindas pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų kaltinamojo prisipažinimą ir gailėjimąsi, nes kaltinamasis pripažino esmines tiek objektyvią, tiek subjektyvią reikšmę turinčias aplinkybes, siekė bent iš dalies atlyginti materialinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam T. S.. Nors byloje nustatyti kaltinamojo asmenį neigiamai charakterizuojantys duomenys – baustas administracine tvarka, vengia mokytis, tačiau jis yra palyginti jauno amžiaus, ir, kaip minėta, prisipažįsta dėl įvykdytų veiksmų ir gailisi, anksčiau teisės pažeidimų, susijusių su smurto pavartojimu, nebuvo padaręs. Kadangi baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą, sankcija kaip bausmę numato tik laisvės atėmimą, apibrėžiant šios bausmės dydį, atsižvelgtina į minėtų aplinkybių visumą ir skirtina švelnesnė negu vidutinio griežtumo bausmė.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis iš kaltinamojo prašo priteisti 90 000 Lt neturtinės žalos. 10 000 Lt tokios žalos prašo priteisti nukentėjusiojo motina B. S.. Abu civiliniai ieškovai, motyvuodami ieškininius reikalavimus, nurodo civilinio įstatymo dispozicijos turinį, kartu teigdami ir konkretesnius ieškinių pagrindus: nukentėjusysis T. S. teigia, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė ilgalaikį ir didžiulį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, bendravimo su aplinka galimybių sumažėjimą ir kt. Taip pat patirtos ir tam tikros materialinio pragyvenimo galimybių netektys, nes negali rekonstruoti namo, efektyviai dirbti, dėl to negali normaliai apsirūpinti piniginėmis lėšomis.

B. S. taip pat ieškinį motyvuoja patirtu didžiuliu stresu dėl sūnaus sužalojimo, dėl to kilusiais dvasiniais išgyvenimais, depresija, asmeniniais psichologiniais sutrikimais, gyvenimo galimybių ribojimu.

Civilinių ieškinių motyvacija grindžiama ir teismų praktikos patirtimi.

Nagrinėdama civilinius ieškinius, kolegija konstatuoja, kad remiantis minėto civilinio įstatymo nuostatomis civilinių ieškovų pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, kaip motyvacijos pagrindas nurodyti egzistencijos apibrėžimai yra suprantami ir priimtini.

Tačiau nustatant priteistinos neturtinės žalos dydžius, vertintinos konkrečios įvykio aplinkybės, realios tokios žalos atlyginimo materialinės ir socialinės galimybės: minėta, kad įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, iš dalies lėmė ir paties nukentėjusiojo neblaivumas, atsižvelgtina, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus ir didelių dydžių neturtinės žalos atlyginimas gali būti socialiai nerealus. Trečia, atsižvelgtina ir į teismų veiklos praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio ieškinius: pirma, tokie ieškiniai ir jų dydžiai nėra apibrėžiami jokiais akivaizdžiai konkrečiais kriterijais, antra, teismų praktika iš dalies remiasi socialinėmis žmonių gyvenimo ir pragyvenimo galimybėmis tam tikru socialiniu-ekonominiu laikotarpiu. Todėl vienos ar kelių bylų išnagrinėjimas ir sprendimų priėmimas negali įsakmiai lemti sprendimų priėmimą kitose bylose. Todėl kolegija, priimdama sprendimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais.

Valstybinės teritorinės ligonių kasos ieškinys atlygintas bylos nagrinėjimo teisme metu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir paskirti 50 parų arešto bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti buvimą ekspertizės įstaigoje nuo 2007 m. balandžio 3 d. iki gegužės 8 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš E. S. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo T. S., 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo B. S..

Priteisti iš E. S. 3 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų T. S..

Daiktą – voką su kompaktiniu disku – palikti saugoti byloje, rūbus grąžinti T. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Apygardos teismą.