Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 19 d. buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje Ž. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, protokolo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, jog 2016 m. lapkričio 14 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 216 straipsniu, 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 170 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 214 straipsniu, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nustatyta, jog 2016 m. liepos 28 d., apie 13 val. 50 min., parduotuvėje „Topo centras“, adresu (duomenys neskelbtini), Ž. Ž. paėmė 4 pakuotes kavos „Lavazza“, įsidėjo jas į kuprinę ir išėjo nesusimokėjęs. Tokiais veiksmais Ž. Ž. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

ATPK 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. <...>, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, <...>. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jo data laikas ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010; 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.

Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus specialistės J. E. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas konstatuoja, kad protokolo turinys neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl grąžintinas trūkumams šalinti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta nei pagrobtų kavų „Lavazza“ vertė, nei konkreti kavos „Lavazza“ rūšis (b. l. 2). 2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37851-16 nurodyta, jog 2016 m. liepos 28 d. iš parduotuvės „Topo centras“, be galimai kitų pasisavintų kavos pakuočių, Ž. Ž. įtariamas pasisavinęs du pakelius kavos pupelių „Lavazza Gran Crema Espresso“ , bendros 51,56 Eur vertės, tris pakelius kavos pupelių „Lavazza Caffe Espresso“, bendros 65,97 Eur vertės, du pakelius kavos pupelių „Lavazza Qualita Rossa“, bendros 39,98 Eur vertės (b. l. 5). Iš šių duomenų matyti, kad nuo prekės rūšies priklauso ir prekės kaina, o iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančių duomenų nėra aišku, kokių prekių pagrobimas iš prekybos centro „Topo Centras“ inkriminuojamas Ž. Ž., kokia pagrobtų prekių vertė ir ar, remiantis pagrobto turto verte, teisingai Ž. Ž. veika inkriminuojama pagal ATPK 50 straipsnį, nes turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Minėtos aplinkybės nustatymas yra esminė aplinkybė teisingam administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui pagal ATPK 50 straipsnį.

Teismas pažymi, kad teismui nesuteikta teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimo Ž. Ž. naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, tai yra pagrobtą turtą, jo kiekį ir vertę, kurie nebuvo nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolu.

Pažymėtina ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Iš teismui pateiktos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus specialistės J. E. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 20-G-132680 medžiagos matyti, jog joje, be Ž. Ž. surašyto protokolo (b. l. 2), yra pateikta tik ši medžiaga: šaukimo šaknelė (b. l. 1), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3-7), asmens duomenys (b. l. 8-17, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18-65), informacijos apie pretendentą rezultatai (b. l. 66). Šie duomenys nėra pakankami, kad teismas galėtų spręsti klausimą dėl Ž. Ž. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Byloje nėra jokių su Ž. Ž. pareikštu kaltinimu susijusių reikšmingų duomenų, pavyzdžiui: parduotuvės „Topo centras“ pareiškimo, darbuotojų apklausos protokolų, vaizdo medžiagos bei kitų, su administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pareikštu kaltinimu susijusių duomenų, kuriuos įstatymo nustatyta tvarka teismas galėtų teismo posėdžio metu patikrinti ir tiesiogiai ištirti bei tinkamai išspręsti klausimą dėl Ž. Ž. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad 2016 m. gruodžio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 22P-80363513-16 turinys neatitinka ATPK 260 straipsnyje 1 dalyje nustatytų reikalavimų, pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir medžiagos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-10599-888/2016 grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo ir medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu, 280 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.-10599-888/2016 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriui – administracinio teisės pažeidimo protokolo ir medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.