- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- e1-966-1130/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- V. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje
V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „M“, (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs);
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, jis, 2024 m. lapkričio 3 d. apie 17 val. 20 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,77 prom. neblaivumas), kairės rankos kumščiu sudavė 1 (vieną) kartą savo sutuoktinei D. S. į kairės pusės kaklo sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2024 m. lapkričio 3 d. pareiškėja D. S. nurodė, kad 2024 m. lapkričio 3 d. apie 17:20 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) m., jai su savo kairės rankos kumščiu sudavė vieną kartą stipriai į kairės pusės kaklo sritį, ko pasekoje ji pajuto fizinį skausmą. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
2024 m. lapkričio 3 d. Vilniaus AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko pranešėja D. S., kuri paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 3 d. apie 17:20 val., jos vyras V. S. jai su savo kairės rankos kumščiu sudavė vieną kartą stipriai į kairės pusės kaklo sritį, ko pasekoje moteris pajuto fizinį skausmą. Teigė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį apie 12 metų. Nurodė, kad V. S. prieš ją ankščiau fiziškai smurtavo, tačiau į policiją nesikreipdavo. Tuomet, kaip teigė moteris, jie kelis metus gyveno taikiai, smurto ir konfliktų nebuvo. Tačiau žodinis konfliktas sutuoktinių prasidėjo nuo vakar 2024 m. lapkričio 2 d. vakare dėl to, kad D. S. vyras įtaria, kad ji jam yra neištikima ir turi meilužį, ko pasekoje jie susipyko, tuomet 2024 m. lapkričio 2 d. apie 19:30 val. moteris išėjo į parduotuvę, vėliau susitiko su savo drauge ir 2024 m. lapkričio 3 d. apie 01:00 val. grįžo namo. Durys buvo užrakintos, skambinant ir beldžiant į duris, vyras durų D. S. neatidarė, todėl ji paskambino policijai. Buvo atliktas rizikos vertinimas ir V. S. buvo išduotas orderis. Sutuoktiniai sutarė, kad, kol galios orderis D. S. pagyvens pas savo močiutę adresu (duomenys neskelbtini), kadangi V. S. neturėjo kur išeiti. Tuomet 2024 m. lapkričio 3 d. apie 14:00 val moteris grįžo namo, jos nepilnametė dukra A. S. atidarė jai duris, tuo metu jos vyras buvo virtuvėje, gamino maistą. Tuomet, kaip teigė pranešėja, tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis galvoja, jog žmona yra neištikima. Tuomet, kaip teigė D. S., žodinio konflikto metu, V. S. su savo kairės rankos kumščiu sudavė vieną kartą stipriai į kairės pusės kaklo sritį, ko pasekoje moteris pajuto fizinį skausmą. Visą konfliktą moteris nufilmavo telefonu. Visą jų konfliktą matė sutuoktinių nepilnametė dukra A. S.. Buvo patikrintas V. S. blaivumas ir nustatytas 0,77 prom. girtumo laipnis. D. S. nustatytas 0.20 prom. girtumo laipnis. Į įvykio vietą buvo iškviesta vaiko teisių tarnyba. Vaiko teisių specialistai pabendravę su vaiku, priėmė sprendimą vaiką nuvežti pas prosenelę adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu, kol galioja orderis gyvena ir pranešėja. Dėl įvykio buvo priimtas pareiškimas ir užpildytas 5/1 protokolas.
2024 m. lapkričio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą, tiesiai matomas veidrodis, kairėje pusėje kambarys, kurio kairėje pusėje - pilkos spalvos sofa, šalia jos spinta, spintos dalyje, prie lango matoma bendra netvarka, išmėtyti iš spintos įvairūs daiktai, rūbai. Tiesiai - langas, dešinėje pusėje stalas, su kėdėmis, prie stalo ant žemės matomas maišas su tuščiais alkoholio buteliais. Nuo įėjimo durų tiesiai, dešiniau - įėjimas į virtuvės patalpą. Virtuvės kairėje pusėje yra šaldytuvas. Šalia šaldytuvo prie sienos stovi rudos spalvos medinis stalas penkiomis kėdėmis. Tiesiai langas. Dešinėje virtuvės pusėje yra virtuvinės spintelės, su virykle. Prie durų dešinėje pusėje yra kriauklė. Nuo įėjimo dešinėje pusėje, koridoriaus gale, yra tualeto patalpa, šalia šios patalpos yra vonios kambarys su vonia ir kriaukle. Nuo tualeto patalpos, kairėje pusėje yra įėjimas į kambarį. Jame lova, kairėje pusėje langas. Butas nefilmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta, nepaimta.
2024 m. lapkričio 3 d. liudytoja apklausta D. S. parodė, kad 2024 m. lapkričio 3 d. apie 17:20 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) m., su savo kairės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą stipriai į kairės pusės kaklo sritį, ko pasekoje ji pajuto fizinį skausmą. Su vyru gyvena kartu ir veda bendrą ūkį apie 12 metų. Jis prieš ją ankščiau fiziškai smurtavo, tačiau į policiją nesikreipdavo. Tuomet kelis metus gyveno taikiai, smurto ir konfliktų nebuvo. Tačiau žodinis konfliktas tarp jų prasidėjo nuo vakar 2024 m. lapkričio 2 d. vakare, dėl to, kad vyras įtaria, kad ji jam yra neištikima ir turi meilužį. Jie susipyko, tuomet 2024 m. lapkričio 2 d. apie 19:30 val. ji išėjo į parduotuvę, vėliau susitiko su savo drauge ir 2024 m. lapkričio 3 d. apie 01:00 val. grįžo namo. Durys buvo užrakintos, skambinant ir beldžiant į duris, vyras durų jai neatidarė, todėl paskambino policijai. Atvykę pareigūnai išrašė vyrui orderį, tuomet jis liko bute, o ji išėjo pas savo močiutę adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 3 d. apie 14:00 val. ji grįžo namo, dukra A. atidarė jai duris, vyras tuo metu buvo virtuvėje, gamino maistą. Tuomet tarp jų su vyru kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis galvoja jog ji yra jam neištikima. Tuomet, žodinio konflikto metu, vyras su savo kairės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą stipriai į kairės pusės kaklo sritį, ko pasekoje ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet paskambino į policiją. GMP pagalbos atsisakė. Visą konfliktą nufilmavo telefonu. Visą jų konfliktą matė jų nepilnametė dukra A.. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
2024 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 14 d. bendraujant telefonu su nukentėjusiąja D. S., ji paaiškino, kad po 2024 m. lapkričio 3 d. įvykio su gauta Užduotimi dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė, nes sirgo, jokių sumušimo žymių nesimato, todėl kreiptis neketina.
2025 m. sausio 9 d. apžiūrėtas pranešimo BPC garso įrašas, stenografuota, (vertimas į lietuvių kalbą): Bendrojo pagalbos centro darbuotoja - BPC. Pranešėja moteris - M. BPC - Vienas, vienas, du. M - Labas vakaras. Ką tik vyras va sudavė man per kaklą. Aš tiesiog norėjau arbatos virtuvėje pasidaryt, jis... BPC – adresą pasakykit? M - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini)? M - taip? (fone girdisi triukšmas, balsas (balsai)). BPC - alio, girdite? Laiptinė koduota? M – jis agresyviai elgiasi... BPC – laiptinė koduota? M – laiptinė, laiptinė, kodas: (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini) ir daugiau nieko nereikia paspausti? M - ne, (duomenys neskelbtini), žvaigždutė, tuoj aš prisiminsiu, palaukit (klausia kažko „kakoj kod?“ (koks kodas?). Padiktuoja BPC darbuotojai kodą, darbuotoja pakartoja, M patvirtina – taip. BPC – koks aukštas? M – trečias aukštas. BPC – greitoji pagalba reikalinga? M – ne, šiuo metu ne, bet pas mane (kažką sako nesuprantamai). BPC – nepilnamečiai vaikai namuose yra? M – pas mane duktė, ji... (duomenys neskelbtini) metų, isterija (ką sako dėl girdimo fone triukšmo nesigirdi). BPC – vienas vaikas namuose? M – vienas taip? BPC – kaip jūsų vardas, pavardė? M – mano D. S.. BPC - laukite. M - gerai.
2024 m. sausio 13 d. apžiūrėta Vilniaus aps. VPK pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, kūno kameromis filmuota medžiaga: Filmuota medžiaga patalpinta 6-iuose failuose „PSS-20241103-180817UTC+0200“, „PSS-20241103-193336UTC+0200“, „PSS-20241103-183817UTC+0200“, „PSS-20241103-180817UTC+0200 (1)“, „PSS-20241103-183241UTC+0200“, „PSS-20241103-183522UTC+0200“. 1. Failas „PSS-20241103-180817UTC+0200“ (filmuojama kamera, esančia ant pareigūno). Įrašo trukmė - 30 min. Pareigūnai (pareigūnas ir pareigūnė) atvyksta į įvykio vietą, pagal byloje esančius duomenis, adresu (duomenys neskelbtini) (filmuojama kamera, esančia ant pareigūno). Bute juos pasitinka moteris, pagal byloje esančius duomenis - pranešėja D. S. (toliau - D. S.). Pareigūnas įspėja, kad yra daromas vaizdo, garso įrašas ir nueina paskui D. S. prie įėjimo į virtuvę. Pareigūnui paklausus kas atsitiko, D. S. paklausia ar galima paaiškinti rusiškai. Gavusi pareigūno sutikimą, užeina į virtuvę ir pradeda pasakoti: „Aš užėjau į virtuvę pasigaminti sau arbatos. Aš imu į rankas virdulį, jis iš manęs šį virdulį išplėšia, meta į plautuvę, aš įrašau garso įrašą, jis matė, kad aš dariau garso įrašą ką jis daro, jis taip stovi ir suduoda smūgį man į kaklą iš visų jėgų... nė už ką“ (D. S. pasakodama dešine ranka parodo sau iš dešinės, kur įvykio metu, stovėjo vyras ir parodo kaklą dešinėje pusėje, kur vyras jai sudavė). Virtuvėje yra vyras, pagal byloje esančius duomenis, pranešėjos sutuoktinis V. S. (toliau - V. S.). Pareigūnui paklausus: „Ranka?“, D. S. atsako: „Taip, ranka“. Pareigūnui paklausus: „Greitoji reikalinga“, D. S. atsako: „Šiuo metu ne“. Sutuoktinis liepia moteriai važiuoti: „Atlikti ekspertizę“. Pareigūnas paprašo moters išeiti iš virtuvės ir pradeda aiškintis su V. S. situaciją. D. S. pasakoja, kad sutuoktinė čia negali būti, nes jam yra išrašytas orderis, vakar ji išėjo kitur gyventi, o šiandien grįžo. Pareigūnui paaiškinus, kad jam negalima čia būti, V. S. teigia, kad jis neturi kur eiti, o sutuoktinė turi. Kam iš jų, sutuoktinei ar jam reikėjo pagal orderį išeiti, abu sutuoktinei nelabai suprato. Vakar policiją kvietė D. S., nes vyras jos neįleido namo. Ji buvo normali, blaiva, ji nebuvo girta. Pareigūnai nutaria patikrinti registre situaciją. Moters paprašo eiti į kambarį, sutuoktinis lieka virtuvėje. Pareigūnas bendrauja su V. S., kuris pasakoja, kad atvykus pareigūnams, jo sutuoktinė išėjo iš namų ir nakvojo pas močiutę, o po to, vaikui paprašius nesipykti, jis leido sutuoktinei grįžti. Orderio jis neskaitė, gavo tik kažkokią žinutę. Pareigūnui paklausus D. S. ar jis trenkė sutuoktinei ar ne, šis atsako, kad užkabino ją netyčia, jis nenorėjo, užkabino ranka, nenorėjo sutuoktinės mušti. Pareigūnas išsiunčia pareigūnę į automobilį paimti kompiuterio ir patikrinti duomenis, o pats lieka bute, dar šiek tiek pabendrauja su V. S., po to nueina į kambarį, kur yra D. S. ir rusų kalba paprašo jos papasakoti viską nuo pradžių. D. S. pasakoja: „Aš grįžau iš močiutės, na va, jis ten pradėjo plauti ir valyti šaldytuvą. Jis nuėjo miegoti, aš ėmiau pabaigti su tuo šaldytuvu, išploviau, aš jau pradėjau viską pamažu dėlioti. Jis išgirdo, ėmė bartis, varyti lygioj vietoj. Vėliau jis agresyviai atsikėlė, ėmė rėkti ant manęs, vyti, va tokiais žodžiais. Išgirdo dukra, pasakė man eiti į kambarį. Aš nuėjau į kambarį. Tuomet aš užsimaniau arbatos, jis lyg vėl prigulė. Aš nuėjau gamintis arbatos, jis atėjo į virtuvę ir ėmė rėkti ant manęs. Pamatė, kad aš laikau virdulį. Aš specialiai įjungiau garso įrašą, kad įrašyčiau, aš jau pajutau, kad kažkas bus. Jis šį virdulį išplėšė man iš rankų ir iš visų jėgų metė į plautuvę, jis vėliau sugedo, kai pamatė, kad aš įrašinėju, štai į šitą vietą (rodo ranka), iš pradžių labai skaudėjo, vienu metu va taip skaudėjo, šiuo metu kol kas normalu. Tuomet, kol jis išėjo, aš iškviečiau policiją. Kartu gyvenam 12 metų. Viskas įvyko virtuvėje.“ Pareigūnai, pasiaiškinę situaciją, paaiškina sutuoktiniams, kad D. S. turi išeiti ir 15 dienų pagyventi pas močiutę, nes išrašytas orderis nesiartinti vienam prie kito. Bute dar yra mergaitė, pareigūnui rusiškai paklausus, kiek jai metų, ar ji eis su mama ir ar matė įvykį, mergaitė atsako: „Man (duomenys neskelbtini)“, „Aš lieku namuose“, „Aš juos raminau, tuo metu aš buvau virtuvėje.“ Pareigūnai V. S. įteikia šaukimą, su D. S. išeina iš buto.2. Failas „PSS-20241103-183817UTC+0200“ (filmuojama kamera, esančia ant pareigūno). Įrašo trukmė - 2 min. 17 sek. Pareigūnas su D. S išeina iš buto, namo ir nueina į tarnybinį automobilį. Daugiau reikšmingos informacijos medžiagoje nėra. 3. Failas „PSS-20241103-193336UTC+0200“ (filmuojama kamera, esančia ant pareigūno). Įrašo trukmė - 18 min. 07 sek. Pareigūnas įleidžia D. S. į tarnybinį automobilį, kur jau yra pareigūnė, palieka ją pildyti dokumentų ir grįžta atgal į butą. Su juo kartu eina dvi moterys, iš pareigūno pokalbio su jomis suprasti, kad tai Vaiko teisių apsaugos specialistės. Viena iš specialisčių, stovint prie lifto teigia, kad tai jau trečias pranešimas, kad abu tėvai neblaivūs. Pareigūnas trumpai papasakoja specialistėms apie įvykio aplinkybes. Į butą užėjusios moterys prisistato, kad yra iš Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnybos ir paaiškina, kad mergaitė (D. ir V. mažametė dukra A.) turi taip pat išeiti iš namų su mama, o ateiti gali tik tuomet, kai namuose nebus tėčio, nes jam išrašytas orderis. Mergaitė su specialistėmis bendrauja rusiškai. Daugiau reikšmingos informacijos medžiagoje nėra. 4. - 6. Failuose „PSS-20241103-180817UTC+0200 (1)“, „PSS-20241103-183241UTC+0200“, „PSS-20241103-183522UTC+0200“ užfiksuota informacija filmuota kamera, esančia ant pareigūnės. Peržiūrėjus medžiagą, naujų, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų įvykio aplinkybių, nenustatyta.
2024 m. lapkričio 19 d. apklaustas V. S. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad D. S. yra jo sutuoktinė. Gyvena dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Turi dukrą A. S., gimusią (duomenys neskelbtini) m. Butas priklauso jos tėvams ir jie leido jo šeimai jame gyventi. 2024 m. lapkričio 2 d. vakare D. išėjo susitikti su kažkokia drauge. Apie 9 val. 09 min. iš D. gavo žinutę, kad ji su drauge jau išsiskyrė. Suprato, kad ji turėtų grįžti namo. Jai negrįžus, maždaug po pusvalandžio, jis pradėjo jai rašyti žinutes ir skambinti, bet D. nei atrašė, nei atsiliepė. Parašė tik 22.00 val. „ko tu iš manęs nori?“. Dar bandė prisiskambinti jai, bet D. neatsiliepė. D. į namus grįžo naktį 2024 m. lapkričio 3 d. apie 02.00 val. Jis buvo specialiai užrakinęs duris dviem spynomis, nuo vienos iš kurių D. raktų neturėjo. D. skambino, beldė į duris, bet jis jos neįleido. Buvo supykęs ant D., nes ji taip elgdavosi dažnai. Kažkur išeidavo, jam nesakydavo su kuo ir kur ji būna, į namus grįždavo naktimis gerokai išgėrusi. Buvo D. įspėjęs, kad, jeigu ji grįš naktį ir išgėrusi, jis jos į namus neįleis ir ji gali nakvoti pas savo močiutę G. B. adresu (duomenys neskelbtini). Taigi D. grįžus, jos neįleido. D. išsikvietė policiją, bet pareigūnų su D. taip pat neįsileido, kadangi nesijautė, kad yra padaręs ką nors blogo. Apie 4.00 val. ryto gavo pranešimą į telefoną, kad jam išrašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, nurodytas įvykio numeris ir parašyta, kad dėl išsamesnės informacijos turi kreiptis į policijos įstaigą. Buvo sekmadienis, niekur nesikreipė ir nesidomėjo dėl orderio. 2024 m. lapkričio 3 d. apie 12.00 val. į namus iš jo tėvų grįžo dukra A., o gerokai po pietų, gali būti apie 15.00 val., grįžo D.. D. pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jos neįsileido, vadinti jį visokiais negražiais, necenzūriniais žodžiais, sakyti, kad ji nekenčia jo ir panašiai. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, bet daugiau pakeltu balso tonu kalbėjo D.. Viskas vyko svetainėje, dukra buvo savo kambaryje. D. kažką jam pasakė labai skaudinančio, bet tiksliai ką, dabar jau neprisimena. Jis labai supyko, pradėjo į ją eiti. Norėjo, priėjęs arti, ją taip pat žodžiais įskaudinti. D. paėmė telefoną ir išbėgo į virtuvę. Jis nusekė paskui ją. D. priešais save laikydama telefoną tikriausiai norėjo įrašyti šį konfliktą. Bandydamas ranka, kuria neprisimena, išmušti D. iš rankų telefoną, tikriausiai sudavė jai į kaklo sritį, tiksliai į kurią vietą pataikė nežino, šito net nepajuto. Kaip tai atsitiko, negali paaiškinti. Neturėjo tikslo D. suduoti ir sukelti jai fizinio skausmo, bet taip įvyko. D. iš karto pradėjo rėkti, kad jis ją sumušė, nubėgo pas dukrą į kambarį ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, jie pasiaiškino situaciją, D. išsivedė į tarnybinį automobilį, tikriausiai vėliau ją nuvežė ar ji pati nuvažiavo pas močiutę jau minėtu adresu, o jam pareigūnai įteikė šaukimą atvykti į komisariatą. Dėl to, kad sudavė D. ir sukėlė jai fizinį skausmą labai gailisi. Po įvykio su D. apie tai nesikalbėjo. Bendravo tik žinutėmis dėl vaiko. D. šiuo metu gyvena pas savo močiutę, o jis išsikraustyti neturi kur. Mano, kad su D. pasikalbės, jis jos atsiprašys, susitaikys ir spręs kaip gyvens toliau.
Alkotesterio kvito duomenimis V. S. 2024 m. lapkričio 3 d. 18 val. 35 min. nustatyta 0,77 promilių etilo alkoholio koncentracija. D. S. 2024 m. lapkričio 3 d. 18 val. 50 min. nustatyta 0,20 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Be V. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: D. S. pareiškimu, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, D. S. parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu, BPC garso įrašais, alkotesterio duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.
Paskelbus V. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji informuota apie prokurorės sprendimą baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, sprendimo neskundė, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – V. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, vedęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. S. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant jį: 1) dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Išaiškinti V. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;
3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.