- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- e2YT-16605-861/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10162-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- V. P., O. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir O. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo –VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P., mirusio 2015-11-22, palikimą, priėmė pradėdamos šį turtą faktiškai valdyti. Paaiškino, kad 2015-11-22 mirė pareiškėjos V. P. tėvas ir pareiškėjos O. P. sutuoktinis I. P., kuriam priklausė butas, esantis Tverečiaus g. 3-2, Vilniuje ir neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos dalis. Nurodė, kad po I. P. mirties pareiškėjos valdo minėtą turtą, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjusios jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, jog pareiškėjos priėmė palikimą, faktiškai pradėjusios jį valdyti. Nurodė, jog tuo atveju, jei teismas įsitikintų, jog pareiškėjos priėmė palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti, jis neprieštarauja dėl prašymo patenkinimo. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad I. P. iki jo mirties (2015-11-22) priklausė butas, įgytas santuokoje su pareiškėja, unikalus Nr. 1096-4015-2016:0032, esantis Tverečiaus g. 3-2, Vilniuje, ir neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos dalis. Pareiškėja V. P. yra mirusiojo duktė, pareiškėja O. P. yra mirusiojo sutuoktinė. I. P. po mirties testamento nepaliko, niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir po jo mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjos 2015-11-22 mirus jų vyrui ir tėvui I. P., dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, tačiau, pareiškėjų teigimu, palikimą priėmė faktiškai pradėjusios jį valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).
Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. P. ir O. P. po jų tėvo ir vyro I. P. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusios jį valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Pažymėtina, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro butas, įgytas santuokoje su pareiškėja, unikalus Nr. 1096-4015-2016:0032, esantis Tverečiaus g. 3-2, Vilniuje, ir neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos dalis. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismas daro išvadą, kad pareiškėjos po I. P. mirties moka mokesčius už butą, už butui teikiamas komunalines paslaugas, butą prižiūri, tvarko. Be to, kaip nurodoma pareiškime, butas buvo įgytas santuokoje ir registruotas pareiškėjos vardu, todėl pareiškėjos manė, kad paveldimo turto nėra, o neišmokėta velionio pensijos dalis sutuoktinei bus išmokėta automatiškai.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog pareiškėjos po I. P. mirties (mirė 2015-11-22) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamos jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po I. P. mirties, a. k. (duomenys neskelbtini) (mirė 2015-11-22), atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamos jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.