Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini).“ santechniku-montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas delnu ir spirdamas koja ne mažiau kaip keturis kartus savo mažametei dukrai A. L., gim. (duomenys neskelbtini)., į galvos sritį bei į sėdmenų sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2021 m. vasaros, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini)., tyčia suduodamas delnu ir spirdamas koja ne mažiau kaip du kartus žmonos V. L. mažamečiui sūnui D. R., gim. (duomenys neskelbtini)., į sėdmenis, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Šia savo veika A. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat A. L. 2021 m. spalio 1 d., apie 17 val. 40 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamajame, tarp jo ir žmonos V. L. kilusio konfliktu metu, mažamečių vaikų, t. y. D. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. L., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia suduodamas vieną smūgį plastikiniu vandens buteliuku į dešinio smilkinio sritį V. L., suduodamas rankos kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, po to sugriebdamas V. L. už kojų ir už jų tempdamas, ją išmetė iš lovos, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, suduodamas rankos kumščiais ant grindų gulinčiai V. L. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį, sugriebdamas už plaukų juos pešdamas bei suduodamas rankos kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos nariui, t. y. žmonai V. L. fizinį skausmą.

Šia savo veika A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Fizinio skausmo sukėlimas A. L. ir D. R.

Kaltinamasis A. L. apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad dėl to, jog ne mažiau kaip 4 kartus suduodamas delnu ir spirdamas koja A. į galvą ir sėdmenis prisipažįsta visiškai. Tiksliai datos pasakyti negali, bet galėjo būti 2019 m. Jau pirminių parodymų metu nurodė, kad A. buvo pliaukštelėjęs per pakaušį (galvą). Nei dėl kokios priežasties, nei kokiame kambaryje buvo, pasakyti negali, bet namuose. Tokio jo elgesio priežastis turėjo būti A. neklausymas. Ar po pliaukštelėjimo A. verkė nepamena, mano, kad neverkė. Jei ji sako, kad jai skaudėjo, taip galėjo būti. Labai gailisi, kad šitaip pasielgė su savo dukra. Pripažįsta, kad buvo netinkamas auklėjimo būdas. Tikrai pažada, kad daugiau niekada nesmurtaus prieš A.. Taip pat prisipažįsta ir dėl to, jog D. sudavė delnu ir spyrė koja ne mažiau kaip du kartus į sėdmenis. Tai galėjo būti prieš 3-4 metus, tikslaus laiko ir aplinkybių nepamena. Kiek pamena, tai įspyrė dėl to, kad D. neklausė. Mano, kad D. neskaudėjo, nes spyrė nestipriai. Ir tiksliai pamena, kad D. neverkė. D. auklėja žodžiu, bet tą kartą matyt nepavyko susitarti. Labai gailisi, kad smurtavo prieš D.. Pažada, kad daugiau nebesmurtaus (2 t., b. l. 24-26).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad tėtis yra ją mušęs kokius keturis kartus. Kodėl mušė ir kada labiausiai, nepamena. Mušė delnu, pataikė į galvą. Taip pat iš kojos į užpakalį spyrė. Po tėtės mušimo buvo likusi mėlynė. Nurodo, kad jai skaudėjo. Matė mama ir D., mama neleido mušti. Matė, kaip tėtis mušė mamą. Taip pat matė, kaip tėtis mušė D.. Broliui skaudėjo, nes jis verkė (1 t., b. l. 92-93).

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad tėtis yra jį mušęs, spyrė koja į užpakalį, yra sudavęs delnu per užpakalį. Skausmą vertina 5-6 balais. A. mušė 1-2 kartus. Mušė iš delno per užpakalį. Taip pat tėtis kartais jį keikdavo, sesei irgi sakydavo negražius žodžius. Kaip tėtis mušė mamą, matė 2-3 kartus (1 t., b. l. 75-76).

Liudytoja V. L. parodė, kad A. būtų smurtavęs prieš A. nėra mačiusi nė karto, tačiau kai vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės paklausė A., ar tėtis prieš ją smurtavo, A. jos paklausė „ar skaitosi, kad tėtis man davė per galvą, kai buvau 6 metų?“ Tuomet sužinojo, kad A. smurtavo prieš A.. Klausė A., kada jai sudavė per galvą, o ji atsakė „nepamenu“. Gali pasakyti, kad A. nėra linkusi nei meluoti, nei prisigalvoti kokių tai dalykų. Tiki, jog A. per galvą galėjo suduoti A.. Tai galėjo įvykti iki 2019 m. rugsėjo mėn. A. bijo A., kai jis yra neblaivus. D. nėra A. sūnus, tačiau apie tai nežino. D. A. vadina tėčiu. Ką D. pasakojo vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms kitame kambaryje, negirdėjo. Po to D. pasakė, kad A. jam koja buvo įspyręs lygtai vieną kartą į užpakalį. D. yra linkęs meluoti, tačiau tiki, kad D. šito nemeluoja (1 t., b. l. 43-47).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad A. L. tyčia suduodamas delnu ir spirdamas koja ne mažiau kaip keturis kartus savo mažametei dukrai A. L. į galvos sritį bei į sėdmenų sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip pat tyčia suduodamas delnu ir spirdamas koja ne mažiau kaip du kartus žmonos V. L. mažamečiui sūnui D. R., į sėdmenis, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Fizinio skausmo sukėlimas V. L.

Kaltinamasis A. L. apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad pirminių parodymų metu nepripažino, kad tiek daug smūgių sudavė žmonai V., tačiau tada buvo neblaivus, labai supykęs, todėl tiki, kad galėjo suduoti ir daugiau smūgių. Parodė, kad su V. susituokę yra apie metus laiko, tačiau kartu gyvena apie 10 metų. 2021 m. spalio 1 d. iš komandiruotės grįžo išgėręs. Su V. atskirai gyveno apie mėnesį laiko, todėl nuėjo į butą pasiimti daiktų. Įėjo į butą atsirakinęs savo raktu. V., jį pamačiusi, pradėjo varyti lauk. Jis nuėjo į miegamąjį pasiimti daiktų. Būnant komandiruotėje, V. jam pranešė, kad turi kitą vyrą, todėl jis paklausė ar tai tiesa. V. atsakius, kad tiesa, jam sukilo pyktis, tarp jų kilo žodinis konfliktas, o jis supykęs paėmė vandens butelį ir trenkė juo V. į galvą. V. sušukus, dar 5 kartus sudavė kumščiu į galvos sritį, paėmęs ją už kojų ištempė lauk iš lovos. V. nukrito ant nugaros ant grindų, o jis suėmęs ją už plaukų tąsė, bei pritūpęs sudavė dar 5 kartus kumščiu į galvos sritį. Išgirdę triukšmą į kambarį atėjo A. ir D., kurie liepė baigti. Taip pat pabudo miegamajame buvęs mažiausias sūnus. Vaikams atėjus į kambarį jis atsitraukė nuo V. ir išėjo iš namų. Labai gailisi dėl to, kad smurtavo prieš savo žmoną. Atsiprašė savo žmonos (2 t., b. l. 10-12, 33-34).

Nukentėjusioji V. L. parodė, kad 2021 m. spalio 1 d. apie 17.40 val. į namus (duomenys neskelbtini), grįžo akivaizdžiai neblaivus sutuoktinis A. L., kuris nurodė, kad nori pasiimti savo asmeninius daiktus, kadangi dvi savaites jis kartu negyvena. A. L. paėmė jos piniginę, nes galimai norėjo pažiūrėti kiek turi pinigų. A. L. įėjo į miegamojo kambarį ir pamatė, kad ant komodos buvo padėti vaikų gimimo liudijimai. Jis vaikų gimimo liudijimus paėmė ir pasakė „tu nebeturi vaikų“. Ji pasakė A. L., kad jis atiduotų vaikų liudijimus, nes reikės kitą savaitę su vaikais eiti pas gydytojus. Dėl minėtų daiktų tarp jų įvyko žodinis konfliktas. A. L., paėmęs ją už plaukų, parklupdė ant kelių. Jai sušukus į kambarį atėjo A., kuri atsigulė ant lovos šalia D.. A. L. žodinio konflikto metu iš lovos, kuri yra miegamajame, norėjo pasiimti su savimi sūnų D. L., tačiau ji jam neleido. A. L. pasiėmė plastikinį pilną vandens butelį ir su juo trenkė jai į galvos sritį, t.y. dešinės veido pusės smilkinio sritį. A. L. su minėtu buteliu trenkus į galvos sritį, butelis sprogo. Buteliui sprogus, A. L. rankos kumščiais trenkė ne mažiau kaip dešimt kartų į galvos sritį. Toliau A. L. savo rankomis paėmė ją už kojų, ištempė iš lovos ir ji krito ant grindų. Ji bandė pabėgti, tačiau atsitrenkė į kambaryje buvusią vaikišką supynę ir susitrenkė nugarą. Nepavykus išsilaisvinti, gulėjo ant grindų, o A. L. suėmė rankomis jos plaukus, tempė juos ir ne mažiau kaip dešimt kartų rankos kumščiais trankė į galvos sritį. Išgirdęs triukšmą į kambarį atėjo D.. A. L. jai sudavė dar 5 smūgius ir išėjo. Kai A. L. ją mušė, ne vieną kartą sakė, kad paleistų, baigtų mušti, tačiau jis nereagavo, toliau mušė. A. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą, medikų pagalbos atsisakė, tačiau ryte atsirado mėlynės, ištino ranka, jautė skausmą (1 t., b. l. 43-48).

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad matė, kaip tėtis mušė mamą. Ji išgirdo triukšmą ir įėjusi į miegamąjį matė mamą gulinčią ant grindų. Tėtis sudavė kumščiu, pataikė į ranką, pešė plaukus, pataikė į kojas. Ji daug kartų sakė tėčiui „prašau, baik“, užstojo mamą (1 t., b. l. 92-93).

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad matė, kaip tėtis mamai sudavė kumščiu, pataikė į galvą, veidą, kojas. Mama verkė (1 t., b. l. 75-76).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. spalio 1 d., apie 17.40 val. į namus (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus A. L., kuris kilus konfliktui smurtavo ir sudavė V. L. smūgius į įvairias kūno vietas (1 t., b. l.10-13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambariai tvarkingi, smurto žymių nesimato (1 t., b. l. 21-23, 24-28).

Iš asmens apžiūros protokolų matyti, kad ant nukentėjusios V. L. dešinės veido pusės smilkinio matomas paraudimas, taip pat paraudimas matomas ant dešinės rankos plaštakos. Ant dešinės rankos dilbio srities matomas įdrėkimas. Nukentėjusioji apsirengusi marškinėliais ir šortais. Matoma, kad marškinėliai, ties dešinės pusės pažastimi, suplėšyti (1 t., b. l. 53-67).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad A. L. tyčia suduodamas vieną smūgį plastikiniu vandens buteliuku sutuoktinei V. L. į dešinio smilkinio sritį, suduodamas rankos kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, po to sugriebdamas už kojų ir už jų temdamas, ją išmetė iš lovos, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, suduodamas rankos kumščiais ant grindų gulinčiai V. L. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį, sugriebdamas už plaukų juos pešdamas bei suduodamas rankos kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos nariui, t. y. sutuoktinei V. L. fizinį skausmą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmių skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

A. L. padarė du nusikaltimus, kurie priskiriami tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2,3 dalys). Abu nusikaltimai tyčiniai, baigti. Kaltinamasis A. L. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 182-183), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 180). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, skiriant bausmes atsižvelgtina į nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika nepadaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis).

Teismas, įvertinęs bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam A. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintai dirbti 24 valandas per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnis), o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina 50 MGL bauda (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 2 punktas). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie 50 MGL dydžio baudos bausmės pridedant dalį viešųjų darbų bausmės, t. y. 1 mėnesį viešųjų darbų (24 valandas), kas atitinka 4 MGL dydžio baudą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis). Kaltinamasis A. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nukentėjusieji civilinių ieškinių byloje nereiškia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – tris mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – 50 MGL (2500 Eur ) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 54 MGL (2700 Eur) baudą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti – 36 MGL (1800 Eur) baudą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. L. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės J. Arošienės 2021 m. spalio 8 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamajam A. L. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (įmokos kodas 6801) per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Kaltinamasis A. L., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Kaltinamajam A. L. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.