- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-23
- Bylos Nr.
- 1-315-1234/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03570-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dovilė Baniulienė
- Kaltinamasis
- I. B.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Advokatai
- Sigita Mačytė-Šulskienė
- Kategorijos
- 1.1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, naudojant informacinių technologijų priemones – konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas:
1) Zarasų rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 1 metų laisvės atėmimo bausme su turto už 300 Lt konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
2) Zarasų rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 1 MGL (125 Lt) bauda;
3) Zarasų rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – galutine 106 valandų viešųjų darbų bausme;
4) Zarasų rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – galutine 35 parų arešto bausme;
5) Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
6) Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;
7) Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;
8) Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 178 straipsnio 4 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;
9) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 178 straipsnio 5 dalį – galutine 20 parų arešto bausme;
10) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos) – galutine 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2024 m. spalio 31 d.,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
1. I. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, 2025 m. sausio 24 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pastate, įsibrovė į nerakintą (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą kabinetą ir iš jo pagrobė V. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,OnePlus 8 Pro“ – 200 eurų vertės, su 5 eurų vertės dėklu, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 205 eurų turtinę žalą.
2. Šiais savo veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
3. Kaltinamasis I. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad buvo užėjęs į savivaldybę dėl vieno klausimo. Atėjo, pažiūrėjo, durys buvo uždarytos, vienos buvo uždarytos ir kitos buvo uždarytos, nebuvo ko paklausti. Išėjo iš ten, žiūri dešinėje pusėje durys atidarytos. Galvojo, gal paklaus, atėjo, durys buvo atidarytos, užėjo į šitą kambarį, nieko ten nebuvo, pamatė mobilų telefoną ant stalo ir jį paėmė. Išėjo iš savivaldybės, nuėjo į sotį, užėjo į parduotuvę, kad išimtų jam kortą. Išėmė jam kortą, po to iš parduotuvės nuėjo į parduotuvę „Maxima“, nusipirko alaus, nuėjo į stotį, išgėrė ir ten paliko mobilų telefoną ant suolo. Dar kartą atėjo į stotį, kažkas buvo paėmęs mobilų, atvažiavo policija ir jį suėmė, nuvežė į policijos komisariatą. Savivaldybėje ėjo į finansų skyrių dėl pašalpos, norėjo paklausti kada bus pašalpa. Nežiūrėjo koks telefonas, net kokios spalvos. Norėjo parduoti, bet išgėrė alaus ir pamiršo ant suolo mobilų. Gailisi dėl šito. Neprisimena, kiek laiko registruotas Užimtumo tarnyboje, gal daugiau nei metus.
III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
6. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tradicinė vagystės doktrina suponuoja pavojingos veikos (pagrobimo) suvokimą kaip neteisėtą, neatlygintinį, svetimo kilnojamojo pobūdžio turto užvaldymą jį pasisavinant. BK 178 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – nuosavybės teisė. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas – susideda iš dviejų elementų, t. y.: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymas ir 2) neatlygintinis jo pasisavinimas. Įstatyme nenurodoma kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo. Tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse yra nustatyti kvalifikuojantys veikos požymiai (parodantys didesnį veikos pavojingumą), susiję su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: atvira vagystė, kišenvagystė, vagystė įsibraunant į transporto priemonę, patalpą arba didelės ir labai didėlės vertės turto vagystė. Nagrinėjamos bylos kontekste verta pažymėti, kad įsibrovimo požymis gali būti realizuojamas ir tada, kai įveikiama tam tikra kliūtis (pvz. išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), ir tada, kai patenkama be kliūčių (pvz. objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip – turto materialumas, kilnojamas pobūdis, ekonominė (rinkos) vertė, svetimumas ir atskyrimas nuo gamtinės aplinkos. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia – kaltinamasis suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą neatlygintinai jį pasisavindamas, kaltinamasis numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas turto neteks, o kaltininkas turės jį kaip nuosavą ir kaltininkas nori užvaldyti tą turtą.
7. Surinkti įrodymai patvirtina, kad I. B. 2025 m. sausio 24 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pastate, įsibrovė į nerakintą (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą kabinetą ir iš jo pagrobė V. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,OnePlus 8 Pro“ – 200 eurų vertės, su 5 eurų vertės dėklu, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 205 eurų turtinę žalą.
9. Atsižvelgdamas į byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius, teismas sprendžia, kad I. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
10. Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą teismas gali paskirti šias bausmes – baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
11. Byloje nustatyta, kad I. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Įvertinus nusikaltimo dalyką, padarymo būdą, laiką, vietą, priemones ir kitus požymius, sprendžiama, kad įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnis neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu. Teismo nustatyta, kad I. B. veikė tiesiogine tyčia. I. B. teistas 10 kartų ir visos anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos yra išimtinai turtinio pobūdžio (t. 1, b. l. 143-161). Šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už paskutiniąsias nusikalstamas veikas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis I. B. per paskutinius vienerius metus 14 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 7 kartus už smulkias vagystes, kitus kartus už alkoholinių gėrimų gėrimą ar neblaivaus pasirodymą viešosiose vietose, jam paskirtų baudų nesumokėjo (t. 1, b. l. 162-173). I. B. nuo 2006 rugsėjo 18 d. niekur nedirba (t. 1, b. l. 140-141). Nuo 2023 m. lapkričio 13 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1., b. l. 142), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos į bylą pateiktoje I. B. charakteristikoje nurodyta, kad dėl jo elgesio ar gyvenimo būdo seniūnija nėra gavusi jokių nusiskundimų (t. 1, b. l. 177-179). Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje I. B. charakteristikoje teigiama, kad jo įsidarbinimą riboja socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti stoka, apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis bei nebuvimas galimybių iš gyvenamosios vietos atvykti į darbo vietą.
12. I. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose, nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu I. B. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailestis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-203-511/2022, 2K-7-29-594/2025).
13. I. B. savo kaltę pripažino tik teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiamas įtariamuoju, tiek akistatos metu jam pareikštus įtarimus neigė. Ir nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gailisi, tačiau teismas neįžvelgia I. B. nuoširdaus gailesčio ir šią parodymų dalį vertina kaip deklaratyvią siekiant švelnesnės bausmės. Išanalizavus IKNR ir ANR išrašų duomenis matyti, kad kaltinamasis sistemingai vykdo nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, nuolat vartoja alkoholį. Kiekvieną kartą nurodo, kad gailisi dėl įvykdytų veikų, bet, sprendžiant iš jo tolimesnio elgesio, jokių teigiamų išvadų iš to nepadaro. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad I. B. gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra formalus, todėl kaltinamojo prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
14. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 27 straipsnio pakeitimas, kuris yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu. Teismas gali asmenį pripažinti recidyvistu. Įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu ir šį sprendimą privaloma išdėstyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl dėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, teismas vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 10 kartų už analogiškas nusikalstamas veikas. Paskutinį kartą teistas 2024 m. liepos 16 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų baudžiamuoju įsakymu už dviejų BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, bausmę atlikęs 2024 m. spalio 31 d. ir nepraėjus nei trims mėnesiams po bausmės atlikimo ir neišnykus teistumui, vėl padarė analogišką tyčinį nusikaltimą. Tokie duomenys kaltinamąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip asmenį, linkusį daryti nusikalstamas veikas. Šie duomenys leidžia spręsti, kad I. B. nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, tai yra susiformavęs jo gyvenimo būdas, rodantis didesnį kaltinamojo pavojingumą. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
16. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
17. Taigi, įvertinęs tai, kad byloje nenustatyta I. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat nusikaltimo sunkumą, jo tikslą ir motyvus, neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad nusikaltimo padarymas nebuvo atsitiktinis, ankstesnės švelnesnės bausmės rūšys neturėjo teigiamos įtakos I. B. ir jo elgesiui, todėl kaltinamajam parenkama griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Manytina, kad paskyrus I. B. švelnesnę bausmės rūšį nebus įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.
18. Įvertinęs numatytą teisinį reguliavimą dėl bausmės dydžio nustatymo, taip pat aukščiau išdėstytas aplinkybes susijusias su bausmės dydžio parinkimu (nenustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatyta kaltinamojo sunkinanti aplinkybė ir kt.) teismas sprendžia paskirti I. B. 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
19. Baudžiamąją bylą išnarinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir I. B. skiriama 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
V. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
20. Nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaltinamajam I. B. paskirta gynėja advokatė Sigita Mačytė-Šulskienė.
21. Baudžiamojoje byloje 2025 m. liepos 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-08308 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 183,33 Eur (t. 2, b. l. 94-96).
22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Be to, nustatyta, kad I. B. ilgą laiką niekur nedirba, neturi turto. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš I. B. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 313 straipsniu,
nusprendžia:
I. B. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu I. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti I. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 17 d. iki 2025 m. liepos 23 d.
Pripažinti I. B. recidyvistu.
Palikti nepakeistą iki nuosprendis įsiteisės kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. liepos 23 d.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Kompaktinę laikmeną – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.