- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-993-459/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00323-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- P. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei P. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. K. pateikė teismui ieškinį, jame prašo priteisti iš atsakovės P. P. 515,94 Eur skolos. Atsižvelgdama į tai, kad jos turtinė padėtis yra bloga, prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2016-04-27 nutartimi prašymo netenkino. Nurodė, jog teikdama teismui prašymą ieškovė J. K. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią socialinę ir/ar turtinę padėtį, t. y. savo ir/ar sutuoktinio turto ir/ar pajamų deklaracijos, išrašų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, taip pat rašytinių duomenų apie jos sutuoktinio gaunamas pajamas iš darbinės ir/ar kitos veiklos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė J. K. jokių įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį, teismui nepateikė, teismas prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio netenkino ir įpareigojo ieškovę sumokėti 20 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-27 nutartį ir atleisti ją žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodo, jog pateikė įrodymą, kad gauna socialinę pašalpą, todėl pagal įstatymą turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, o tai reiškia, jog pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi socialinė pašalpa moka iš valstybės lėšų, todėl užtenka sprendimo ją skirti, nes prieš skiriant pašalpą visapusiškai tiriama asmens turtinė padėtis. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, jog asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, gindami patys save netektų lengvatų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, motyvuodamas tuo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį. Ieškovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį. Teigia, jog pateikė pažymą apie tai, kad gauna pašalpą, o to pakanka, kad teismas atleistų nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar išduodamų procesinių dokumentų išlaidas ir tokiu būdu perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų, atlieka ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.
CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio turi atitikti procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas proceso šalies prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar proceso šalis gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo išrašai, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto, pajamų deklaracijos ir kiti turtinę padėtį atspindintys objektyvaus turinio duomenys.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš esmės ieškovė nepateikė jokių duomenų apie turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Ieškovė pateikė tik pažymą apie tai, jog jai buvo mokama socialinė pašalpa. Tačiau nepateikė jokių kitų duomenų apie savo turtinę padėtį: nei duomenų apie kilnojamojo/nekilnojamojo turto sudėtį, nei apie tai, ar dirba, ar yra bedarbė, kokias pajamas gauna ir pan. Taigi ieškovės pateiktos pažymos pagrindu negalima spręsti apie jos turtinę padėtį, tuo labiau konstatuoti, jog ji yra tokia sunki, kad ieškovė negali mokėti palyginti mažo – 20 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė teigia, jog asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, atleistini nuo žyminio mokesčio. Teismas pažymi, jog ieškovė netinkamai aiškina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas. Iš tiesų šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Tačiau tam pareiškėjas privalo pateikti teismui tarnybos sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą (20 str. 3 d.). Šiuo atveju ieškovė sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį. Ieškovės argumentas, jog ji galėtų pretenduoti į antrinę teisinę pagalbą, nesant tarnybos sprendimo, yra tik prielaida, kuri nesuponuoja galimybės taikyti jos atžvilgiu įstatymo 20 straipsnį. Taigi dėl galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio tokiu atveju spręstina pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, o tai reiškia, jog ieškovė turėjo pateikti išsamius savo turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis. Jai to nepadarius, darytina išvada, jog teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.